- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- A-1754-525/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01160-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei K. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) su prašymu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės K. B. 321,37 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkė, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos. Paaiškino, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės K. B. pareiškėjui 266,46 vietinės rinkliavos. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad atsakovei K. B. nuo 1998 m. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovei nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį daiktą, ji buvo pripažinta vietinės rinkliavos mokėtoja.
Teismas pasisakydamas, dėl pareiškėjo teikiamo prašymo iš atsakovės priteisti vietinę rinkliavą nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nurodė, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis.
Atsižvelgęs į MAĮ 68 straipsnį bei į aktualias Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų teisės normas, teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį iki 2010 m. sausio 1 d. yra nepagrįstas (pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą), todėl prašymą priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmetė, kitą pareiškėjo reikalavimo dalį tenkino ir priteisė pareiškėjui 266,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.
III.
Pareiškėjas KRATC su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Mano, kad teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą, neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio nuostatomis dėl senaties taikymo. Nurodė, kad kreipimosi į teismą dieną KRATC neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos vietinės rinkliavos priteisimo, nes vietinės rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Dėl to pareiškėjas mano, jog nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas MAĮ 68 straipsnis. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015.
IV.
2016 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo KRATC prašymas dėl prašymo atsisakymo ir bylos nutraukimo.
KRATC nurodė, kad atsakovė sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Įvertinę nurodytą faktinę aplinkybę, KRATC atsisako reikalavimų (prašymo) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės K. B. bei administracinę bylą, iškeltą šios atsakovės atžvilgiu, prašo nutraukti ir panaikinti 2015 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą priimtą šioje byloje. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 102 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Skundo (prašymo) atsisakymas yra viena iš administracinį procesą inicijuojančio asmens procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. administracinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis pareiškėjo iniciatyva. ABTĮ 52 straipsnis expressis verbis įtvirtina, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis, todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Pažymėtina, jog 2016 m. liepos 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame prašyme pareiškėjas pabrėžė, kad jam yra žinomos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
Atsižvelgdama į tai ir patikrinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas atsisakymas nuo prašymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą.
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str.3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsisakymą nuo prašymo priimti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei K. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.