Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Taip pat R. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2011 m. lapkričio 1 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje prie prekybos centro „Maxima“, esančio adresu Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, matant šalia prekybos centro buvusiems žmonėms, po to kai tyčiojosi iš P. P. J. N. dėl jo rasės, tyčia įspyrė jam į dešinės kojos kelį bei ranka sudavė į krūtinę, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, baugino P. P. J. N. demonstruodamas šaunamąjį ginklą, taip įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. P. grasino nužudyti žmogų ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2011 m. lapkričio 1 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje – ties prekybos centru „Maxima“, esančiu adresu Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, praskleidęs švarkelį, demonstravo nukentėjusiajam P. P. J. N. prie diržo prisegtą pistoletą Makarov 9mm, kurio Nr. SL1623, ir tokiais veiksmais grasino nukentėjusįjį nušauti, kas nukentėjusiajam P. P. J. N. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

K. R. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad tai nutiko 2011 m. lapkričio 1 d. apie 17:00 val., jis su S. U. buvo prekybos centre „Maxima“, apsipirko ir grįžę prie mašinos susikrovė prekes ant galinės sėdynės, tada pamatė pro šalį einantį juodaodį, kuris spjovė link mašinos ir šiaip spjaudėsi. Jis juodaodžiui pasa­kė: „Nesispjaudyk, eik namo ir ten spjaudykis“, tiesiog pasakė „go home“, nes tuos žodžius moka angliškai, daugiau anglų kalbos nemoka. Juodaodis šoko link jo ir ėmė rėkti ne­suprantama kalba. Kadangi juodaodis labai netikėtai puolė, todėl jis dėl saugumo atstatė ko­ją. Kontakto nebuvo, jis tik atstatė koją ir juodaodis atšoko. Jis kelis kartus juodaodžiui pakartojo „go home“, tačiau juodaodis nesiliovė. Tada jis praskleidė pal­tą ir pirštu parodė į prie diržo prisegtą pistoletą. Automobilio langas buvo pradarytas ir juodaodis, prišokęs vėl kažką pasakė ir atsikrenkštęs spjovė jam tiesiai į veidą. Jis nieko nebesakė, atsistūmė atbuline eiga ir išvažiavo. Viskas vyko mašinų stovėjimo aikštelėje, joje buvo ir daugiau mašinų, žmonių tuo metu šalia nebuvo, matė, kad toliau stovėjo moteris, kuri kalbėjo mobiliuoju telefonu. Laikas buvo toks, kad jau buvo pakankamai sutemę, ta vieta buvo labai menkai apšviesta. Beždione juodaodžio jis nevadino, angliškai pasakė tik „go home“, „monkey“ nesakė. Gailisi, kad taip įvyko, reikėjo iš viso į juodaodį nekreipti dėmesio. Nusistatymo prieš kitataučius neturi, jeigu būtų pamatęs besispjaudantį lietuvį, būtų perspėjęs lygiai taip pat.

L. S. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena kartu su R. P., 2011 m. lapkričio 1 d., apie 17 val., kartu su juo užsuko apsipirkti į prekybos centrą „Maxima“, apsipirkę grįžo prie automobilio, kuris stovėjo aikštelėje, pro šalį ėjo juodaodis vyras, kuris spjaudėsi. R. P. juodaodžiui lietuviškai pasakė, kad nesispjaudytų, juodaodis sukluso, tada jos draugas pasakė: „Go home“. Juodaodis labai keistai sureagavo ir agresyviai nusiteikęs, kažką rėkdamas puolė prie jos draugo, kuris stovėjo prie mašinos laikydamasis už durelių, nes jau ruošėsi sės­tis už vairo. Kadangi juodaodis labai netikėtai šoko prie jos draugo, todėl jis praskleidė paltą ir parodė, kad yra ginkluotas, tada juodaodis atšoko, ėmė lakstyti apie mašiną, rėkavo ir spjaudėsi, kai jos draugas jau sėdėjo už vairo, juodaodis dar prišoko ir per atsuktą langą spjovė jos draugui į veidą, viskas tuo ir baigėsi, nes jie išvažiavo. Fizinio kontakto tarp juodaodžio ir jos draugo nebuvo, jos draugas prie juodaodžio net ne­buvo prisilietęs. Jokių kitų angliškų žodžių juodaodžiui nebuvo pasakyta. Automobilių aplinkui buvo daugiau, žmonių aplinkui nebuvo. Juodaodis iš pradžių spjaudėsi ant žemės, tik kai R. P. perspėjo, kad nesispjaudytų, ėmė spjaudytis ant jų ir mašinos. Juodaodis ne sutrukdyti išvažiuoti bandė, o šokinėjo apie mašiną ir rėkė bei spjaudėsi.

N. P. P. J. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2011 metų lapkričio 1 d., apie 17.00 val., išeidinėjo iš didžiosios „Maximos“ Žemaitijos gatvėje, prie „Maximos“ yra automobilių stovėjimo aikštelė, ten iš mašinos kažkas pradėjo šaukti „beždžione, važiuok namo, nigeri, važiuok namo“, jis ėjo nekreipdamas dėmesio, priėjus arčiau tos mašinos, staiga iš tos mašinos puolė žmogus, kuris spyrė kelį, davė smūgį į krūtinę, tada jis išmetė viską iš rankų ir to vyriškio paklausė, kodėl jį puola, tada tas žmogus išsitraukė ginklą ir taip išsireiškė, kad jei jis prieis arčiau, vyriškis šaus, tada tas vyras sugrįžo prie savo mašinos, o jis pamatė važiuojantį policijos automobilį ir bėgo jo stabdyti, taip pat bandė sutrukdyti išvažiuoti tam vyriškiui, bet policijos automobilis nuvažiavo jo nepamatęs, tada jį pakvietė moteris ir pasakė, kad iškvietė policiją, dėl susijaudinimo jis negalėjo policijai paaiškinti, kas atsitiko, todėl viską paaiškino toji moteris, jis norėjo eiti namo, nes bijojo, bet moteris sakė, kad nebijotų, nes ji užsirašė tos mašinos numerius. Jis buvo traumuotas tų įvykių. Kitą rytą jautė skausmą krūtinėje ir kelyje. Iš pradžių ligoninėje jam nenorėjo suteikti pagalbos, suteikė tik sumokėjus. Vyriškis jam sudavė vieną smūgį į krūtinę, vieną – į koją. Ginklą vyriškis išsitraukė pilnai, jis jį matė. Jis suprato, kad vyriškis gali jį nužudyti, jautė baimę, kad bus nužudytas. Po įvykio blogai jaučiasi, dar dabar rankos dreba, dėl ko nori išvažiuoti iš Lietuvos. (b.l. 19-20)

N. P. P. J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. lapkričio 1 d. buvo prekybos centre „Maxima“, buvo vienas, parduotuvėje nejuto jokių nesusipratimų ir jį užpuolusio vyriškio nepastebėjo, to vyriškio anksčiau nėra matęs ir priešiškumo jam nejaučia. Ginklą pas kaltinamąjį pamatė, kai jis praskleidė savo švarką, ginklas buvo prisegtas prie diržo, kad nušaus suprato iš vyriškio veiksmų, nes vyriškis parodė į ginklą, o ką tai reiškia, yra akivaizdu ir be žodžių, vyriškis stovėjo šalia savo mašinos, o jis stovėjo ant šaligatvio. Ginklas buvo prisegtas prie diržo. Pasakė, kad jeigu prieis, nušaus Jis žodžiais to nepasakė, bet pademonstravo veiksmais , praskleidė švarkelį , atidengė ginklą ir pirštu parodė į jį , ką tai reikšia, buvo akivaizdu be žodžių, jei žmogus yra ginkluotas. Vyriškis stovėjo šalia savo mašinos aikštelėje, o jis ant šaligatvio. Vyriškis smogė viena ranka į krūtinę ir koja spyrė į kelį. Lauke temo, bet visiškai tamsu nebuvo, ten kur stovi automobiliai yra apšviesta. Juto skausmą kelyje, žaizdos nebuvo, sumuštą vietą apsibintavo. Jautėsi labai pažemintas ir įskaudintas, nes be pagrindo buvo užpultas svetimo žmo­gaus. Jį pažemino viešas užpuolimas ir pasakyti žodžiai, „beždžione, važiuok namo, nygeri, važiuok namo“. Žodžiai tiek nesujaudino, kiek staigus užpuolimas ir faktas, kad vyriškis turėjo ginklą. Kai vyriškis pradėjo rėkti, jis dar sėdėjo mašinoje. Kai išgirdo vyriškį šaukiant „beždžione, važiuok namo, nigeri, važiuok namo“, bandė eiti pro šalį ir nekreipti į tai dėmesio, bet susilyginus su automobiliu, iš jo iššoko tas vyriškis. Jis žino, kad nėra beždžionė. Nei iki konflikto, nei konflikto metu jis nesispjaudė.

L. V. J. – N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, yra nukentėjusiojo sutuoktinė. Tą vakarą su savo vyru, kuris yra Nigerijos pilietis, kartu nebuvo, apie viską žino tiek, kiek jai papasakojo jos vyras, kuris buvo išėjęs į parduotuvę ir il­gokai negrįžo. Jai paskambino moteris iš policijos ir pranešė, kad jos vyrą užpuolė. Vėliau jai vyras papasakojo, kad jis išėjo iš parduo­tuvės ir išgirdo, kaip kažkas netoliese šaukia „beždžione, važiuok namo“ anglų kalba. Jis bandė nekreipti dėmesio, tačiau tai buvo kartojama garsiai ir pamatė, kaip tas žmogus prie jo artėja ir netikėtai pajuto smūgį į krūtinę. Ryte jos vyras skundėsi skausmu krūtinėje ir išspjovė kraujo, į medikus kreipėsi, bet ten įvyko kažkoks nesusipratimas. Tai, kas įvyko, yra labai nemalonu ir jos vyrą baugina, jis nesijaučia saugus, todėl išvyko pas savo brolį į Norvegiją. Visa šeima nesijau­čia saugiai, nes ir jų vaikas yra tamsaus gymio. Tai jau antras kartas, kai jos vyras užpuolamas Mažeikiuose. Dabar jos vyrui buvo grasinama, kad nušaus, jei jis pasijudins, jis buvo labai išsigandęs ir sukrėstas, nesuprato, kodėl tai įvyko, ką jis padarė netin­kamo. Jos vyras yra labai mandagus ir atlaidus, prie dėmesio ir įžeidinėjimų jie jau priprato, tačiau dabar dėl šio išpuolio jis labai išsigando. Apie tai, kad jos vyras spjaudėsi, jai nieko neminėjo, ji nėra pastebėjusi, kad jos vyras spjaudytųsi, tuo labiau gatvėje. Ji padėjo policijoje surašyti pareiškimą. Jeigu kaltinamasis jos vyrą būtų įžeidinėjęs ar grasinęs lietuviškai, jos vyras būtų nesupratęs ir nebūtų išsigandęs, nes jis lietuviškai dar nesupranta.

Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai nutiko 2011 m. lapkričio 1 d., apie 17 val., ji išėjo iš prekybos centro „Maxima“, o priekyje jos ėjo juodaodis vaikinas, kuris nulipo laipteliais žemyn ir pasuko link baro „Pegasas“, juodaodis buvo vienas, vienoje rankoje nešėsi maišelį su pirkiniais, kitoje turėjo mobilų telefoną. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo tamsios spal­vos Audi 100 markės automobilis, iš kurio iššokęs vyriškis ėmė piktai kažką rėkti juodaodžiui. Ji iš pradžių pamanė, jog jie pažįstami, tačiau, kai išgirdo, kad tas iš mašinos išlipęs vyriškis angliškai šaukė „beždžione, važiuok namo“, suprato, kad vyksta kažkas negero. Juodaodis sustojo ir angliškai nustebęs klausė ar tai jį pavadino beždžione ir kodėl, tuo pat metu juodaodis artėjo prie mašinos. Kai juodaodis buvo arti vairuo­tojo, kuris iš mašinos buvo pusiau išlipęs, viena koja stovėjo ant žemės, kita automobi­lyje ir kaire ranka atsirėmęs į durelių viršų, vairuotojas dešine ranka praskleidė švarkelį ir parodė prie diržo dėtuvėje prisegtą ginklą. Pamatęs ginklą juodaodis staiga sustojo vietoje, tiesiog sustingo ir atsitraukė, o ji pati tuo metu skambino bendrosios pagalbos telefonu. Juodaodis buvo priėjęs per kokius 3 metrus. Kai juodaodis sustojo, vairuotojas apėjo mašinos dureles, perėmė jas kita ranka, pakėlė koją ir spyrė juodaodžiui į krūtinę, juodaodis susverdėjo ir pirkinių maišelį pasidėjo ant žemės, o vairuotojas įsėdo į mašiną. Ji matė, kaip spyrė vieną kartą ir tikrai pataikė. Šalia vairuotojo mašinoje sėdėjo tamsiaplaukė mergina, kuri visą laiką ramiai stebėjo, kas vyksta ir nesikišo. Tuo metu Žemaitijos gatve važiavo policijos automobilis, ji pamanė, kad ji atvažiuoja pagal iškvietimą, tą patį tikriausiai pamanė ir juodaodis, kuris bandė sulaikyti beišvažiuojantį vairuotoją, apibėgo mašiną iš galo, peršoko gatvės apsauginę tvorelę ir bandė prisikviesti benuvažiuojantį policijos ekipažą, kurie tikriausiai atsitiktinai važiavo pro šalį ir jo nepastebėjo. Tuo metu vairuotojas su mergina atsistūmė at­bulas ir išvažiavo. Ji vėl paskambino pagalbos telefonu ir pakvietė juodaodį grįžti, jam grįžus ji bandė jam paaiškinti, kad reikia palaukti policijos, tačiau juodaodis buvo labai išsigandęs ir sutrikęs, klausė, už ką jam taip padarė. Prie įėjimo į prekybos centrą stovėjo keturi jaunuoliai: du vaikinai ir dvi merginos, kurie paklausti, ar matė, kas įvyko, atsakė, kad viską matė ir yra labai nustebinti tokių įvykių. Vairuotojas, iššokęs iš mašinos, be perstojo šaukė „Monkey, go home“, kartojo daug kartų. Po spyrio vairuotojas lyg ir išvadino juodaodį nigeriu, bet dėl šito ji nėra tikra. Vairuotojas, kuris iššoko iš mašinos, kuris be perstojo rėkė : Beždžione , važiuok namo“, buvo labai įtūžęs, kas ją labai nustebino. Ji negalėjo patikėti, kad dienos metu, matant kitiems žmonėms gali dėtis tokie dalykai. Žmonių tikrai buvo, jie ėjo į ir iš parduotuvės, tačiau ne visi sustojo. Įvykis ją sukrėtė, ji grįžo namo ir apie įvykį papasakojo vyrui, negalėjo patikėti, kad tai tikrai nutiko. Nei vairuotojo, nei juodaodžio nėra buvusi anksčiau mačiusi. Ji stovėjo kiek toliau, arčiau baro „Pegasas“ ir visą įvykį matė iš kampo, stovėjo per kokius tris automobilius, ta vieta, kur viskas įvyko, apsišviečia nuo įėjimo, be to, dar ir nebuvo visiškai sutemę. Ginklą ji matė aiškiausiai, vairuotojas jo nebuvo išstitraukęs, bet akivaizdžiai parodė, jog yra ginkluotas, gal rodė dėl to, jog juodaodis nepultų, bet jis ir nepuolė, tik ėjo artyn. Eidamas juodaodis tikrai nesielgė nederamai, ėjo ir tiek, tikrai nesispjaudė ir nesikeikė, juodaodis kaltinamojo atžvilgiu nieko nepadarė, tik kai išgirdo rėkiant angliškai, pradėjo artėti prie vairuotojo. Juodaodis, norėdamas sulaikyti mašiną, buvo prie jos priėjęs, barbeno į langą, ženklais rodė, kad nenuvažiuotų, bet vis tai buvo siekiant išsiaiškinti, o ne priešišikas nusistatymas. Nei vairuotojui, nei ant mašinos nespjaudė. Tvirtina, kad kaltinamasis kilstelėjo švarkelį ir parodė ginklą . Ji tai suprato kaip perspėjimą , kad tu nešok, nes aš tave nudėsiu. Ką suprato juodaodis, nežino, bet jis staiga sustojo vietoje, tiesiog sustingo. Žodžiai tuo atžvilgiu nebuvo pasakyti jokie. Kai juodaodis sustojo, vairuotojas apėjo mašinos dureles , perėmė jas kita ranka ir spyrė žmogui į krūtinę. Žmogus nikstelėto ir pasidėjo maišelį , o vairuotojas įsėdo į mašiną. Ji matė, kaip spyrė vieną kartą , tikrai pataikė. Ji viską matė labai aiškiai . Kad tikrai nukentėjusysis nedarė nieko nederamo kaltinamojo atžvilgiu, sako tikrai. Jis nesispjaudė , nes nebuvo prie jo priėjęs. Kartoja ir garantuoja, kad matė viską labai aiškiai ir nukentėjusysis nieko nedarė nederamo.

Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo 2011 m. lapkričio 1 d. pavakary jis su draugais apsipirkinėjo prekybos centre „Maxima“ ir pastebėjo prie kitos kasos juodaodį vaikiną, prie jo kasos stovėjęs vyras replikavo, kad į Lietuvą atvažiavo beždžionės, jis suprato, kad kalbama apie juodaodį vaikiną, jis nemano, kad replikas galėjo girdėti juodaodis, nes jos nebuvo garsiai sakomos. Kai jis su draugais išėjo į lauką, jis išgirdo kaip vyriškis stovintis prie mašinos angliškai rėkė „beždžione, važiuok namo,“, t.y. „monke go home“. Jis pamatė tą patį juodaodį, kuris kažką aiškinosi su šaukiančiu vyriškiu. Matė kaip vyriškis iškėlė koją ir spyrė juodaodžiui ties krūtine, nematė, ar pataikė, nes vaizdą užstojo mašinos. Pirmiausia šaukti pradėjo vyriškis, juodaodis jau buvo benueinantis ir grįžo klausdamas, ar tai jam yra sakoma. Tuos vyrus jis pirmiau buvo pastebėjęs parduotuvėje, jie stovėjo prie skirtingų kasų. Kainjie išėjo , jis nepastebėjo, tik paskui pamatė laike, kai lietuvis rėkė :“ beždžione , važiuok namo, nigeri , važiuok namo“, o juodaodis vis klausė, ar tai jį vadina beždžione , kodėl jis jį vadina beždžione.Jis buvo su trimis draugais ir viską matė bei girdėjo dar buvo ir kita ponia, kuri stovėjo arčiau įvykio vietos iš kitos pusės. Jam asmeniškai tai buvo labai nepriimtina, nes be priežasties šitaip negalima užsipulti svetimšalio. Jis matė, jog Žemaitijos gatve važiavo policijos ekipažas ir juodaodis nubėgo jo stabdyti, o lietuvis tuo metu išvažiavo iš aikštelės. Lietuvis buvo nusiteikęs agresyviai, daug kartų rėkė „beždžione, važiuok namo“, juodaodis lietuvio klausė garsiai, klausdamas artėjo prie lietuvio, tačiau labai arti nepriėjo, nes lietuvis jam spyrė. Juodaodis už lietuvį buvo ženkliai mažesnis. Viską aiškiai matyti trukdė už­statytos mašinos. Lauke buvo prietema, tačiau įėjimas buvo gerai apšviestas. Jie stovėjo apšviestoje vietoje, automobilis ir lietuvis daugiau prietemoje, juodaodis stovėjo ant šaligatvio, tik paskui truputį priartėjo prie lietuvio, lietuvis irgi priėjo kiek arčiau ir spyrė. Nematė, kad lietuvis būtų turėjęs ginklą, negirdėjo, kad būtų grasinęs nušauti juodaodį. Tik paskui, kai atvažiavo policija, iš pokalbio suprato, kad lietuvis grasino juodaodžiui, jog jį nušaus. Juodaodis buvo pribėgęs prie automobilio priekinio lango, norėdamas, kad automobilis nenuvažiuotų, bet greitai atšoko.

Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. lapkričio 1 d. vakare buvo su draugais prekybos centre „Maxima“, o kai išėjo į lauką, pamatė, kad svetimtautis pykstasi su lietuviu, jie vienas ant kito šaukė. Lietuvis rėkė „monkey, go ho­me“ ir spyrė juodaodžiui į krūtinę, svetimtautis aiškinosi, kodėl jį vadina beždžione. Mano, kad lietuvis juodaodžiui pataikė, nes juodaodis susiėmė už krūtinės. „Monkey, go home“ jis tai kartojo be paliovos, gal kokius keturis kartus tai tikrai. Toks lietuvio elgesys papiktino, nes taip elgtis svetimtaučio atžvilgiu negalima. Žmonių buvo daug, bet dauguma nekreipė dėmesio. Nematė, kad juodaodis būtų spjaudęsis. Kai išėjo iš parduotuvės, vyrai jau buvo lauke ir išgirdo, kaip lietuvis angliškai koliojasi . Jis buvo labai susinervinęs ir šaukė :“ Monkey go home“. Juodaodis norėjo išsiaiškinti , kodėl lietuvis jį taip vadina ir artėjo prie lietuvio , lietuvis jam spyrė į krūtinę. Lietuvis pirma šaukė, paskui spyrė. Lietuvis stovėjo prie mašinos ir buvo įsikibęs į dureles. Kai įspyrė, kad kelis kartus pakartojo :“ Monkey go home“, sėdo už vairo ir išvažiavo iš aikštelės. Kol juodaodis buvo nubėgęs stabdyti policijos mašinos, lietuvis išvažiavo. Kai atvažiavo policija , ji padėjo jam susikalbėti angliškai. Jis sakė policininkams, kad lietuvis jį išvadino beždžione, kad grasino jog nušaus , kad spyrė į krūtinę. Kad spyrė, ji tikrai matė, kad grasintų , jog nušaus, negirdėjo.

L. M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. lapkričio 1 d. vakare su draugais A., E. ir J. buvo prekybos centre „Maxima“, apsipirkę išėjo ir išgirdo lauke besikalbančius du vyrus, iš pradžių pamanė, kad jie pažįstami, bet išgir­do, kad jie kalba nedraugiškai, kaltinamojo juodaodžiui buvo pasakyta „monkey, go home“, juodaodis bandė aiškintis, kodėl jį taip vadina ir priėjo kiek arčiau kaltinamojo. Matė, kad tada kaltinamasis atstatė koją ir spyrė juodaodžiui į koją. Paskui juodaodis pamatė Žemaitijos gatve važiuojantį policijos ekipažą ir nubėgo jo stabdyti, bet policijos mašina nesustojo, o kaltinamasis tuo metu nuvažiavo. Įvykis jam sukėlė nemalonius jausmus, nes svetimšalis buvo nepriimtas ir įžeidinėjamas. Jis nematė, kad svetimšalis būtų elgęsis nederamai. Vieta, kur įvyko incidentas, buvo apšviesta pakankamai, jis su draugais beveik nebuvo nuėjęs nuo durų, o incidentas nuo jų vyko gal už 15 metrų. Jis nematė, ar kaltinamasis turėjo ginklą. Matė, kad spyrė juodaodžiui į koją ir pataikė. Nukentėjusysis pirmas nepuolė. Kai atvažiavo policija, svetimšalis buvo labai pasimetęs , sutrikęs ir labai guodėsi. Spyrė į koją tada, kai kaltinamasis stovėjo ant takelio. Tikrai matė, kad nukentėjusiajam kaltinamasis spyrė į koją ir tikrai pataikė . Garsiausiai kaltinamasis rėkė :“ Monkey go home, nyger go home“.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. lapkričio 1 d. buvo su draugais prekybos centre „Maxima“, kai išėjo į lauką išgirdo, kad ginčijasi du vyrai, vienas iš jų buvo juodaodis, iš vyrų kalbėjimo suprato, kad vyksta konfliktas, tačiau konkrečių žodžių negirdėjo, taip pat nematė, kad juodaodžiui buvo įspirta, nors draugai sakėsi matę, jie sakė, kad tas vyras, kuris buvo prie mašinos, juodaodžiui įspyrė. Nukentėjusysis, kiek suprato, angliškai šaukė „baik, palauk“, kol nukentėjusysis buvo nubėgęs stabdyti pravažiuojančios policijos mašinos, kaltinamasis labai greitai nuvažiavo iš aikštelės, išeitų ,kad paspruko , matomai kažkuo kaltas.

Pagal Lietuvos Respublikos B. K. 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

LR BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu yra kėsinamasi į asmenų lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika yra demokratinė valstybė, kur žmogaus teisės ir laisvės yra ginamos. Vienas iš pagrindinių teisinių principų yra lygiateisiškumo principas, reiškiantis visų žmonių lygybę, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. LR BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas pasireiškia tam tikrais alternatyviais veiksmais: tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Įstatyme nėra apibrėžta, kokiais tiksliai būdais gali būti padaromas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas diskriminuoti. Todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek žodžiu, tiek tam tikrais veiksmais, bet tai turi būti daroma viešai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

N. P. P. J. N. yra juodaodis, iš bylos duomenų matyti, jog jis yra Nigerijos pilietis (b.l. 23). Patys savaime žodžiai „beždžionė“ ir „negras“ nėra niekinantys ar žeminantys, tačiau sprendžiant dėl tyčiojimosi ir niekinimo būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis vartojo ne žodį „negras“, o jo anglišką atitikmenį „nigeris“, kuris vartojamas neigiama, žeminančia, niekinančia prasme. Kaltinamajam nebuvo žinoma, kad nukentėjusysis yra Nigerijos pilietis, todėl kaltinamasis žodžiu „nigeris“ negalėjo kreiptis į juodaodį kaip į Nigerijos pilietį. Žodžiu „beždžionė“ gali būti apibūdinami asmenys, kurie maivosi, šaiposi, ką nors pamėgdžioja, be kita ko, žodį „beždžionė“ galima suprasti ir kaip nepakankamai išsivysčiusio žmogaus apibūdinimą. Įvertinus tai, jog po minėtų žodžių pasakymo prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas ir fizinis smurtas, yra akivaizdu, jog nukentėjusysis žodžius „beždžionė“ ir „nigeris“ kartu su nurodymu važiuoti namo, vartojo neigiama prasme, siekdamas pasityčioti ir paniekinti nukentėjusįjį dėl to, jog jis yra juodaodis, priklauso kitai rasei. Iš to, jog kaltinamasis, pasidėjęs pirkinius į automobilį, nenuvažiavo, o pamatęs nukentėjusįjį pusiau išlipęs iš automobilio, pasakė „beždžione, važiuok namo, nigeri, važiuok namo“, galima spręsti, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, norėjo pasityčioti ir paniekinti nukentėjusįjį ir to siekė. Be to, iš liudytojo E. M. parodymų galima spręsti, kad kaltinamasis dar būdamas prekybos centre buvo neigiamai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi ir jis buvo niekinamas viešai, nes kaltinamojo išsakytus žodžius girdėjo teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai, nusikalstamos veikos padarymo metu buvę viešoje vietoje – prie prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

K. R. P. nepripažįsta, jog sudavė nukentėjusiajam smūgį į krūtinę ir įspyrė į koją, pripažįsta tik tai, jog norėdamas išvengti konflikto, parodė nukentėjusiajam, jog turi ginklą. Kaltinamasis parodė, jog konfliktas kilo dėl to, jog jis nukentėjusiajam liepė nesispjaudyti, o šis staiga pradėjęs šaukti ir artintis link jo, tuo pačiu spjaudydamasis tiek ant kaltinamojo, tiek ant jo mašinos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog nukentėjusysis būtų išprovokavęs konfliktą ar būtų elgęsis kaip nors netinkamai. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai tvirtino, jog nesispjaudė ir nesielgė kaip nors netinkamai. Liudytoja I. G., kuri nukentėjusiojo asmens nepažįsta, ir kuri iš prekybos centro išėjo ir išėjusi ėjo iš paskos nukentėjusiojo teigė, jog eidama nematė, kad nukentėjusysis būtų spjaudęsis ar elgęsis kaip nors netinkamai, kiti liudytojai, išskyrus S. U., taip pat nepatvirtino, jog nukentėjusysis būtų elgęsis kaip nors netinkamai. Priešingai, liudytojai nurodė, kad nukentėjusysis prie kaltinamojo ėjo klausdamas, kodėl jis buvo pavadintas beždžione, liudytojai nepatvirtino, kad nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs.