Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. K. paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant D. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, bei 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2024 m. sausio 10 d. bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį: jis 2024 m. balandžio 26 d., apie 08.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebė savo sugyventinei D. G. už kairės rankos žasto, ją stipriai patempė ir tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas kairėje rankoje, dėl to nukentėjusiajai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su D. G. kartu gyvena 5 metus, susituokę nebuvo, tačiau kartu turi bendrą vaiką. Iš kitos santuokos D. turi dar du vaikus, jie taip pat gyveno kartu. Jie gyveno D. G. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. 2024 m. balandžio 26 d. ryte tarp jo ir D. kilo žodinis konfliktas dėl jos pavydo. Kai ji ruošėsi tvarkyti kambarius, jis (kaltinamasis) priėjęs suėmė ją už kairės rankos ir patempė prie savęs, kad galėtų pasikalbėti. Atsisėdo ant lovos, jis prašė D. nusiraminti, nes matė, kad ji buvo susinervinusi. Sakydamas, kad taip ji gali prarasti šeimą, jis, savo delną pridėjęs jai prie veido, nustūmė ją į šoną, matė, kad ji nuslydo nuo lovos krašto. Jėga jai tikrai į veidą nesudavė, nes būtų likusi kraujosruva. Tada jis atsistojo nuo lovos ir nuėjo parūkyti, o D. baigė tvarkyti kambarius. Daugiau tą rytą nebekonfliktavo. Apie 10 val. kartu nuvyko pas D. mamą į darbą, prieš važiuojant prašė jos, kad ji nepasakotų mamai, kas tarp jų įvyko. Su uošviene jo santykiai buvo labai įtempti, nes jį labai kišosi į jų su D. santykius. Kai tik jie atvažiavo ir mama pastebėjo, kad D. yra be nuotaikos, pradėjo klausinėti jos, kas atsitiko, ir D. viską papasakojo. Pakalbėjusi su mama, D. paprašė, kad jis atiduotų jai raktus nuo buto, sakė, kad jo daiktai bus padėti už durų. Jis atidavė raktus ir išėjo. Apie tai, kad rašys pareiškimą, D. tuo metu nieko nesakė. Tarp jo ir D. anksčiau taip pat vykdavo konfliktai, konfliktuodavo žodžiu, po konfliktų jis išeidavo iš namų, o vėliau ji pati priimdavo jį atgal. Sutinka, kad nuo jo patempimo už rankos D. galėjo likti žymės, bet jis to nedarė tyčia, siekdamas ją sužaloti. Jeigu taip įvyko, dėl to jis labai gailisi. Po šio įvykio jie kartu nebegyvena, net nebendravo. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Esant galimybei, prašo jam skirti laisvės apribojimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024 m. balandžio 26 d. nukentėjusiosios D. G. pranešimu;

2024 m. balandžio 26 d. ir 2024 m. gegužės 15 d. nukentėjusiosios D. G. apklausų protokolais;

2024 m. balandžio 26 d. asmens apžiūros protokolu;

2024 m. balandžio 29 d. specialisto išvada Nr. G 379/2024 (03);

2024 m. gegužės 15 d. liudytojos D. G. apklausos protokolu.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis D. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis D. K. suprato, kad smurtauja prieš savo sugyventinę, kad tokiais veiksmais ją žaloja ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis D. K. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jis anksčiau buvo teistas už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, taip pat ir už analogišką nusikaltimą prieš savo sugyventinę, administracine tvarka nebaustas per paskutinius 1 metus, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (netaikant intensyvios priežiūros), jo dydį nustatant artimą apskaičiuotam šios bausmės vidurkiui. Kaltinamasis visu bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog D. K. padarytas nusikaltimas pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.