Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent – jis, 2022 m. gruodžio 8 d., apie 2.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dešine ranka, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų trenkė savo sugyventinei E. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai kairės akies vokų patinimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. po pietų, maždaug apie 13-14 val., su savo sugyventine E. K. ir jų bendru draugu susitiko mieste ir bare vartojo alkoholį. Būnant mieste, E. K., būdama išgėrusi, pradėjo jam priekaištauti, todėl kilo žodinis konfliktas, po ko pastaroji supyko ir maždaug apie 20-21 val. išvažiavo namo. Jis liko su draugu bare, vėliau buvo pas jį namuose, o paskui buvo bare stotyje. Visą laiką jis E. K. bandė skambinti, tačiau ji jo skambučius atmetinėjo. 2022 m. gruodžio 8 d., apie 2 val. jis su taksi išvažiavo namo. Kai grįžo namo, E. K. namuose nebuvo, todėl jis iš karto pradėjo jai skambinti, o ji ir vėl atmetinėjo skambučius. Po maždaug 5-10 min. E. K. parėjo namo ir jie pradėjo ginčytis, o vėliau ir stumdytis. Jiems besistumdant, jis E. K. trenkė iš dešinės rankos į veido sritį, kiek kartų trenkė, neatsimena, kadangi buvo neblaivus. Jis tikrai galėjo jai trenkti į kairės pusės akį. E. K. iškvietė policiją, jam buvo patikrintas blaivumas ir jis įpūtė 3 prom. Jie su E. K. 2 metus kartu gyveno (duomenys neskelbtini), tuomet E. K. grįžo į Lietuvą, o vėliau į Lietuvą grįžo ir jis. E. K. Lietuvoje sunkiai sekasi išlaikyti darbą, ji pastoviai vartoja alkoholį, todėl jis nebenori su ja gyventi. Jis nori grįžti į (duomenys neskelbtini), kur yra visa jo šeima. Lietuvoje jis giminių neturi ir neturi pas ką apsistoti. Jis labai gailisi dėl to, kad konflikto metu trenkė E. K. į kairę akį, jo veiksmai yra nepateisinami. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, pažada nebendrauti su E. K. ir neieškoti jokių ryšių su ja, taip pat nesiartinti prie jos namų ir darbo vietos (el. b. l. 125-127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu nuo rugsėjo mėnesio, sugyventinis kartu gyvena apie mėnesį laiko. Jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. 2022 m. gruodžio 8 d., apie 15.00 val. su sugyventiniu R. P. išvyko į miestą susitikti su bendru draugu. Visi kartu nuėjo į barą, tuo metu tarp jos ir sugyventinio kilo įvairūs žodiniai konfliktai. Dėl konfliktų ji apie 19.00 val. išėjo iš baro ir grįžo į namus, o sugyventinis su draugu liko bare. Ji grįžo į namus, juose pabuvo ir nesulaukusi grįžtančio sugyventinio, išėjo į kiemą. Būnat kieme, jai pradėjo skambinti R. P.. Atsiliepus R. P. pasakė, kad sudaužys galvą. Maždaug po 10 minučių ji sugrįžo į namus, atidarė buto duris, o R. P. stovėjo nukreipęs kumščius. Ji užėjo į vidų, o jis ant jos rėkė, tuomet abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji bandė priešintis ir nuo jo pabėgti, tačiau tuomet jis vieną ranką nuo kaklo paleido, o kita laikydamas ir smaugdamas toliau, pradėjo daužyti jai į veido sritį, kiek jautė, visi smūgiai buvo su plaštaka, jai sudavė į veido sritį apie dvidešimt smūgių. Nuo patirtų smūgių ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po smūgių jai pavyko išbėgti iš buto, išbėgusi paskambino bendru pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė pagalbą. Jis, išgirdęs, kad ji paskambino į pagalbą, išsigando ir prie jos daugiau nelindo. Laiptinėje sulaukė policijos pareigūnų. Atvykusi medikų brigada jai nustatė kairės akies sumušimą. Ankščiau sugyventinis prieš ją smurtaudavo, tačiau ji nesikreipdavo. Su medikais vykti atsisakė. Kartu ji papildė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. po pietų, maždaug apie 14-15 val., su sugyventiniu R. P. ir jų bendru draugu susitiko mieste ir bare vartojo alkoholį. Būnant mieste tarp jos ir R. P. kilo žodinis konfliktas. Ji supyko ant R. P. ir maždaug apie 19-20 val. išvažiavo namo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo viena ir vartojo alkoholį. Paskui ji išėjo pasivaikščioti ir kol vaikščiojo, kelis kartus telefonu kalbėjo su R. P.. Apie vidurnaktį ji parėjo namo, R. P. jau buvo namuose ir laukė jos, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu R. P. ją suėmęs abejomis rankomis už kaklo smaugė, o ji pradėjo priešintis. Kai priešinosi, jis pradėjo su dešine ranka jai trankyti į veidą, jis jai trankė į visą veidą, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmą. R. P. jai į veidą sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, paskui ji pabėgo iš buto ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai R. P. nustatė 2.31 prom. neblaivumą. Jie su R. P. kartu virš dviejų metų. Liepos mėnesį jie grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo butą Vilniuje. Ji nebenori daugiau gyventi su R. P. (el. b. l. 1-10, 108-111).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 8 d. 2.34 val. gautas E. K. pranešimas, kad sugyventinis R. P. ją sumušė, atėmė mobilųjį telefoną (el. b. l. 81-84).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad R. P. 2022 m. gruodžio 8 d. 2.56 val. nustatytas 3,00 prom. neblaivumas (el. b. l. 85-87).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad E. K. 2022 m. gruodžio 8 d. 2.56 val. nustatytas 2,21 prom. neblaivumas (el. b. l. 85-87).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad E. K. 2022 m. gruodžio 8 d. trauminiais poveikiais padarytas veido patinimas ir skausmas (el. b. l. 101-102).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d. vyresniosios tyrėjos G. K. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 2022 m. gruodžio 8 d. E. K. greitosios medicinos pagalbos kortelė. E. K. 2022 m. gruodžio 8 d. nustatytas kairės akies vokų patinimas, kuris galėjo būti trauminės kilmės ir galėjo būti padarytas paveikus kietu buku, riboto paviršiaus daiktu ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (el. b. l. 105-107).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. vyresniosios tyrėjos G. K. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2022 m. gruodžio 9 d. „Body Cam“ vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo Nr. 2022_1208_024750_023.MP4 trukmė – 5.10 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matomas vaizdas, kaip policijos pareigūnai atvyksta nurodytu adresu ir eina į nurodytą butą. Policijos pareigūnus pasitinka moteris, policijos pareigūnui prašius papasakoti kas nutiko, moteris pasakoja „nematot ką...(neįmanoma suprasti ką moteris sako)“, moteris paaiškina, kad ji neturi buto raktų, o namuose jos sugyventinis, butas yra nuomojamas. Moteris pasakoja „jis grįžo namo, manęs nerado, aš grįžau ir pradėjo daužyt“. Policijos pareigūnas klausia, dėl ko kilo konfliktas, moteris atsako „dėl to, kad aš negrįžau namo“. Policijos pareigūnas klausia moters, ką jos sugyventinis tiksliai darė jai, o ji atsako „tai jis mane daužė ir iš kumščio ir iš visko, ir smaugė ir daužė su kumščiais“. Moteris negali pasakyti, kiek kartų jos sugyventinis jai tiksliai trenkė. Policijos pareigūnas paklausia moters ar ji vartojo alkoholį, ji atsako, kad vartojo. Vaizdo įrašas baigiasi. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Vaizdo įrašo Nr. 2022_1208_025251_024.MP4 trukmė – 4.59 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Policijos pareigūnai su moterimi užeina į butą. Vyras sėdi ant lovos. Policijos pareigūnas nueina įleisti GMP. Atvykusi GMP apžiūri moterį. Vyrui tikrinamas girtumas. Vaizdo įrašo Nr. 2022_1208_025750_025.MP4 trukmė – 4.59 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Vaizdo įraše matoma, kaip bendrauja policijos pareigūnai, vyras, moteris ir medikai. Medikai apžiūri moterį, pasako jai, kad nėra būtinybės vykti į ligoninę. Medikai išvyksta. Moteriai yra patikrinamas blaivumas (el. b. l. 146-148, 149-151).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. P. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 8 d., apie 2 val., būdamas neblaivus, kilus konfliktui tarp jo ir E. K., pastarajai trenkė iš dešinės rankos į veido sritį. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. K. parodymai. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2022 m. gruodžio 8 d. jos sugyventinis R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuomet pradėjo daužyti į veido sritį ir sudavė apie dvidešimt smūgių, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, kad 2022 m. gruodžio 8 d. 2.35 val. E. K. kvietė greitąją pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), dėl veido sumušimo, ir jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo R. P. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2022 m. gruodžio 8 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios patirtais kūno sužalojimais. Be to, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis R. P. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. gruodžio 8 d., apie 2.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. P. nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo R. P. ir nukentėjusiosios E. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2022 m. gruodžio 8 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o būtent – gyveno bendrai neįregistravę santuokos. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos, aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2022 m. gruodžio 8 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nukentėjusiąją E. K..

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad R. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu ir skirtinais draudimais bei įpareigojimais.

Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 8 d. nukentėjusiajai E. K. buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę R. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

R. P. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. P.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba (el. b. l. 132-133). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, R. P. yra neteistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (el. b. l. 152-155). Baustas administracine tvarka (el. b. l. 161-162). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, R. P. nėra sistemingas teisės pažeidėjas.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta 6 mėnesių laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindas kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti draudimą bendrauti su E. K. bei lankytis jos gyvenamojoje ir darbo vietose (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 bei 2 punktai).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros kaltinamajam nustatant draudimą bendrauti su E. K. bei lankytis jos gyvenamojoje ir darbo vietose (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 bei 2 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 8 d., 3.00 val. iki 2022 m. gruodžio 8 d., 14.29 val. išbūtas laikas (viena para), o būtent – vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bendrauti su E. K. bei lankytis jos gyvenamojoje ir darbo vietose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bendrauti su E. K. bei lankytis jos gyvenamojoje ir darbo vietose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 8 d., 3.00 val. iki 2022 m. gruodžio 8 d., 14.29 val. išbūtą laiką (vieną parą), o būtent – vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.