- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-449-348-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 23-1-00517-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- S. V.
- Nukentėjusysis
- J. D.
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-449-348/09
2009 m. spalio 09 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui Georgijui Zavtrakovui, nuteistajam S. V., nukentėjusiajai J. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. (S. V.) apeliacinį skundą dėl 2009 m. birželio 02 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš S. V. priteista 5474 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. (S. V.), nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t.y. 2008-07-26 apie 3 val., (duomenys neskelbtini) 10 kilometrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi, prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su J. D. metu tyčia ne mažiau 4-rių kartų spyrė jai į kairįjį šoną ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai J. D. krūtinės ląstos kairės pusės 8-10 šonkaulių lūžimus su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, pilvo sumušimą su blužnies plyšimu, lydimu kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-06-02 nuosprendį ir jam paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Apelianto nuomone, teismas skirdamas jam bausmę pilnai neatsižvelgė į pateiktus dokumentus, jo šeimynines aplinkybes bei netinkamai vadovavosi LR BK 41 str. d. ir 54 str. 2 d. nuostatomis.
Skunde nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu prisipažino visiškai, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir davė nuoseklius parodymus. Savo parodymus pavirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai galisi, susiteikė nukentėjusiajai pagalbą, t.y. pristatė į gydymo įstaigą. Taip pat 2008-11-28 savo iniciatyva sudarė sutartį su Valstybine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo ir reguliariai moka įmokas. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Apelianto teigimu, jis suprato savo netinkamą elgesį, todėl visiškai nevartoja alkoholio, susitaikė su nukentėjusiąja, ji jam atleido ir šiuo metu gyvena kartu, veda bendrą ūkį.
Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis vienas augina ir prižiūri sūnų, nes sūnaus motina yra mirusi. Nuo 2006 m. sūnus serga epilepsija, yra pripažintas neįgaliu, todėl dėl dažnų priepuolių reikalinga nuolatinė priežiūra. Be to, prižiūri segančius savo tėvus, kuriems yra nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Todėl, apelianto nuomone, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. 2 d. nuostatas bei paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. V., jo gynėjas advokatas G. Zavtrakovas, nukentėjusioji J. D. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Kadangi apeliantas nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis S. V. po nusikaltimo padarymo nukentėjusiąją pristatė į gydymo įstaigą, tačiau šios aplinkybės nepripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal įstatymą viena iš LR BK 59 str. 1 d. numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra ta, kad kaltinamasis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Iš bylos medžiaga nustatyta, jog S. V. po padaryto nusikaltimo nukentėjusiąją pristatė į Kauno medicinos universiteto klinikų priėmimo skyrių, kur nukentėjusiajai iš karto buvo suteikta skubi medicininė pagalba. Todėl kaltinamojo S. V. atžvilgiu turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis savo aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantas skunde nurodė, jog jo atžvilgiu yra dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tačiau pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi LR BK 59 str. 1 d. 3 p., nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kad kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas įpareigoja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Iš pateiktos Kauno teritorinės ligonių kasos pažymos matyti, jog S. V. yra atlyginęs tik 974 Lt iš priteisto 5474 Lt civilini ieškinio, todėl nėra pagrindo S. V. atžvilgiu pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.
LR BK 62 str. numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė.
Nors byloje yra nustatytos LR BK 62 str. 2 d. numatytos sąlygos, t.y. kaltinamojo atžvilgiu nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis vienas augina neįgalų sūnų bei prižiūri sergančius, neįgalius savo tėvus, atlygino dalį žalos. Tačiau kolegijos nuomone, tai yra tik formalus pagrindas LR BK 62 str. 2 d. taikyti nuostatas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant LR BK 62 str. 1 ir 2 d. numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga.
Pažymėtina, tai, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui, tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Tačiau yra nemažiau svarbus ir nuo nusikaltimų nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajam įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis S. V. savo veiksmais J. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jai buvo sužalotas kairysis plautis, sulaužyti šonkauliai, pašalinta blužnis, po nusikaltimo, būdama jauno amžiaus, nukentėjusioji tapo antros grupės invalide. Kaltinamasis per trumpą laiko tarpą ( du mėnesius) jau antrą kartą sužalojo nukentėjusiąją. Yra eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už viešosios rimties trikdymą bei tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, šešerius metus niekur nedirba, pragyvena iš pašalpų ir atsitiktinių darbų. Ekspertizės akte nurodyta, jog kaltinamajam būdingas ribotas emocinis brandumas, polinkis sureikšminti savo pojūčius, išgyvenimus, siekimas aplinkinių dėmesio, paaukštintas formalus savęs vertinimas bei nustatyta, jog turi histrioninių bruožų. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis augina neįgalų vaiką, nenulemia byloje esančių aplinkybių visumos.
Apygardos teismas atsižvelgė ir į nukentėjusios sveikatos būklę. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuo vaikystės turi protinį atsilikimą, todėl gyvendama su kaltinamuoju dėl savo ligos pobūdžio, ji gali būti jo įtakota viską dovanoti, tai yra, kaltinamojo nukreipta neteisinga, jam naudinga linkme. Tai buvo pastebėta apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytos veikos pavojingumą, ir paskyręs dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra perpus mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir tinkamai įgyvendino bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.). Dėl to paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui. Nors apygardos teismas lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino dvi aplinkybes, tačiau tai įtakos bausmės dydžiui neturi, nes apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis po nusikaltimo padarymo pristatė nukentėjusiąją į gydymo įstaigą bei į tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos PBK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo S. V. (S. V.) apeliacinį skundą atmesti.