- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-29
- Bylos Nr.
- 1-2457-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28645-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28645-19, kurioje
S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Liaudies Respublikos pilietis, ukrainietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. 2019 m. liepos 7 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį F. G., Lenkijos valstybės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu jam nustatyta 1,77 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 7 d. apie 20.00 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), ir su bendradarbiais A. bei V. geriant degtinę, jie nusprendė nustumti automobilį į degalinę. Automobilyje visiškai nebuvo kuro, o kitą dieną reikėjo į darbą, todėl stūmė užpilti kuro. F. G. automobilis priklauso įmonei iš Lenkijos, Lietuvoje jie yra komandiruotėje, ir šis automobilis yra suteiktas naudotis Lietuvoje. Automobilį atvežė vienas iš vadovų ir pasakė, kad visi, kurie dirba šioje Lenkijos įmonėje, gali naudotis automobiliu. Išstumiant automobilį iš kiemo, jis ranka suko vairą ir ėjo šalia automobilio, o bendradarbiai A. ir V. stūmė automobilį iš priekio, po to iš galo, o jis visą laiką vairavo ir stūmė priekyje iš vairuotojo pusės, laikydamas ranka vairą. Kieme, (duomenys neskelbtini), stovėjo SEAT automobilis, kuriuo niekas nesinaudoja, jis taip pat yra tos pačios įmonės, be valstybinių numerių. Kai stūmė automobilį F. G. iš kiemo, bestumiant F. G. automobiliu galiniu dešiniu kampu kažkur ties galiniu dešiniu žibintu kliudė SEAT automobilio veidrodėlį. Iš kiemo išstūmė maždaug 300 m., ir juos sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 55–56).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gegužės 4 d. atvyko iš Ukrainos į Lietuvą dirbti. 2019 m. liepos 7 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme stūmė iš galo automobilį F. G., valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Kai atvyko iš Ukrainos, šitas automobilis jau buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, todėl kam jis priklauso ir kas juo naudojasi, jis nežino. Juo naudojasi daug žmonių, kas turi vairuotojo pažymėjimą. 2019 m. liepos 7 d. jis sėdėjo namuose ir gėrė alų, namo kieme kartu buvo A. ir S. (t. y. S. B.), jis nuėjo į kambarį, o A. su S. nusprendė nuvažiuoti nusipirkti dar alkoholio. Pamatė, kad jie neužsikuria automobilio ir stumia, todėl nusileido į pirmą aukštą jiems padėti. S. sėdėjo automobilyje ir bandė užkurti, kadangi neužsikūrė, jis išlipo iš automobilio ir stumdamas šalia vairavo automobilio vairą, o jie su A. stūmė automobilį iš galo. Išstūmė iš kiemo į gatvę pastūmė apie 100 metrų, ir juos sustabdė policijos pareigūnai, patikrino girtumą, užsirašė duomenis (b. l. 48-49).
Liudytoja K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 7 d. apie 23.00 val. pamatė, kad kieme, (duomenys neskelbtini), du vyrai stūmė automobilį iš galo, laikydami jį rankomis, o kitas sėdėjo už F. G. automobilio vairo ir bandė vairuoti iš kiemo stumiamą automobilį. Vyrai, stumiantys automobilį, akivaizdžiai buvo neblaivūs, šūkavo. Išstūmė automobilį link (duomenys neskelbtini) g., o ji tuo metu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė policijos pareigūnams, kad girti vyrai neišvažiuotų į gatvę. Išstumiant automobilį į gatvę, vienas iš ukrainiečių, vyresnis, visą laiką sėdėjo priekyje už automobilio vairo ir vairavo, bandė užvesti automobilio variklį, o du jaunuoliai stūmė rankomis automobilį iš galo (b. l. 44).
Tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo patrulė I. S. nurodė, kad pagal gautą pranešimą nuvykus į įvykio vietą ir bendraujant su S. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 5–6).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas automobilis F. G., Lenkijos valstybės Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas automobilis SEAT, be valst. Nr., VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10).
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-25).
Iš VšĮ ,,Emprekis” pažymos matyti, kad automobilio F. G., 1996 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 720 eurų (be PVM) (b. l. 37).
Iš Lenkijos Respublikoje išduoto automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis F. G., valstybiniu Lenkijoje išduotu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso firmai P. S. Z O. O., įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).
Iš alkotesterio kvitų ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. B. 2019 m. liepos 7 d. 23.31 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, 23.54 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (b. l. 30, 32).
BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo remiamasi lingvistine ,,vairuoti“ prasme, pagal kurią vairuoti – reiškia valdyti vairu, vairavimo veiksmas nesiejamas su nuvažiuotu keliu, vairavimas nėra privalomai sietinas netgi su automobilio vidaus variklio, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė, užvedimu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens.
Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino, parodė, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tą aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo iš kiemo išstumiamą automobilį F. G., patvirtino ir liudytojai V. K. bei K. L.. Policijos pareigūnė I. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pagal gautą pranešimą nuvykus į įvykio vietą bendraujant su F. G. vairuotoju S. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Iš alkotesterio kvitų ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinus S. B. neblaivumą, jam buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės etilo alkoholio. Patikros metu alkoholio kiekio matuokliui galiojo atlikta metrologinė patikra.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis S. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis parodė, kad prieš vairuodamas tą pačią dieną su bendradarbiais gėrė degtinę. Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus, tačiau vis tiek neblaivus vairavo transporto priemonę ir to siekė, todėl teismas daro išvadą, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, pripažintina, kad S. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. S. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 61–66).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis S. B. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis yra Lietuvos Respublikoje dirbantis Ukrainos Liaudies Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikoje neteistas ir administracine tvarka nebaustas, duomenų apie psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymą nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis.).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis dirba ir turi galimybę sumokėti baudą. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 straipsnis) ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
S. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatyta 1,77 promilės etilo alkoholio), tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui (atsitrenkė į stovintį automobilį). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 18 d. (b. l. 60–61).
Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad S. B. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „F. G.“, Lenkijos valstybės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (nustatyta 1,77 promilės etilo alkoholio), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta S. B. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė F. G., valstybiniu Lenkijoje išduotu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso firmai P. S. Z O. O., įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad transporto priemonės F. G., 1996 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 720 eurų (be PVM) (b. l. 37). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 720 eurų.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Kaltinamojo asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje voke (bylos galinio viršelio vidinė pusė), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas šio dokumento savininkui, tai yra kaltinamajam S. B..
Automobilis „F. G.”, valstybiniu Lenkijoje išduotu numeriu (duomenys neskelbtini), šiuo metu saugomas (duomenys neskelbtini) (b. l. 35, 36), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas šios transporto priemonės savininkei firmai P. S. Z O. O., įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo jo atžvilgiu dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 18 d.;
– išieškoti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš S. B. konfiskuotino turto – automobilio „F. G.”, valstybiniu Lenkijoje išduotu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 720 (septynis šimtus dvidešimt) eurų.
Paskirtoji bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
S. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (asmens paso (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje voke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti šio dokumento savininkui, tai yra kaltinamajam S. B..
Automobilį F. G., valstybiniu Lenkijoje išduotu numeriu (duomenys neskelbtini), šiuo metu saugomą (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti šios transporto priemonės savininkei firmai P. S. Z O. O., įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.