Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-10-454/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-24
Bylos Nr.
2-10-454/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
Nordea Bank Finland Plc
Atsakovas
R. G., A. G.
Advokatai
Kristina Varanavičienė
Civilinė byla Nr. 2-10-454/2014
Nr. 2-69-3-06081-2013-1

Procesinių sprendimų kategorijos: 63., 99.3, 99.5., 116.1, 116.11.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, nedalyvaujant ieškovui Nordea Bank Finland Plc atstovaujam Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nedalyvaujant atsakovui R. G., dalyvaujant atsakovei A. G., dalyvaujant atsakovų atstovei advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc atstovaujam Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ieškinį atsakovams R. G., A. G. dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovų patirtus nuostolius - 1.977,41 EUR, t.y. 6.827,60Lt; 5 % dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; patirtas išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu iš anglų į lietuvių kalbą - 296,57 Lt; 205,- Lt žyminio mokesčio; 1415,70Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog ieškovas ir atsakovai 2008-05-23 sudarė būsto kreditavimo sutartį. Atsakovai siekdami apsisaugoti nuo palūkanų augimo rizikos, 2008-11-19 su ieškovu sudarė sutartį dėl kredito palūkanų dydžio ribojimo. Pagal šią sutartį šalys susitarė iki sutarties galiojimo termino pabaigos taikyti palūkanų normos ribojimą pagal kreditavimo sutartį skaičiuojamu palūkanų už atsakovams suteiktą kreditą atžvilgiu. Sutartis dėl palūkanų ribojimo yra neatskiriama kreditavimo sutarties dalis. Atsakovai pažeidė kreditavimo sutarties sąlygas, ieškovas 2012-07-28 vadovaudamasis kreditavimo sutarties 13.1 punktu vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį.

Pagal palūkanų ribojimo sutarties 7 punktą, nutraukus šią sutartį ieškovas turi nutraukti ar pakeisti atitinkamus išvestinių finansinių priemonių sandorius, sudarytus tam, kad būtų galima riboti pagal kreditavimo sutartį skaičiuojamas palūkanas, o atsakovai įsipareigojo visiškai atlyginti nuostolius, susijusius su minėtų sandorių nutraukimu ar jų pakeitimu. Pagal šią sutartine nuostatą ieškovas teikia ieškinį atsakovams dėl ieškovo pagal sutarties 7 punktą patirtų nuostolių atlyginimą. CK 6.221 str. 2 d. numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.245 str. 3 d. ir 6.256 str, 2 d.). Nuostolių atlyginimo sąlygos yra numatytos CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.

Kreditavimo sutartis yra nutraukta vienašališkai dėl Atsakovų kaltės - Kreditavimo sutartis nutraukta dėl to, kad atsakovai sistemingai ilgą laiką nevykdė mokėjimo prievolių. Dėl atsakovų mokėjimo prievolių pažeidimo kartu buvo nutraukta sutartis dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo (atsakovų neteisėti veiksmai, kaltė). Ieškovas patyrė nuostolius, susijusius su sutarties dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo nutraukimu, kadangi turėjo nutraukti atitinkamus išvestinius finansinių priemonių sandorius, kurie buvo sudaryti tam, kad atsakovai galėtų apsisaugoti nuo palūkanų augimo rizikos (ieškovo nuostoliai) ir už atsiradusius ieškovo nuostolius yra atsakingi atsakovai (yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų bei kaltės ir ieškovui kilusios žalos), nes jeigu atsakovai nebūtų pažeidę kreditavimo sutarties ir sutarties dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo, ieškovas nebūtų turėjęs nutraukti atitinkamų išvestinių finansinių priemonių sandorių ir nebūtų dėl to patyręs nuostolių.

Atsiliepimas

Atsakovai ieškinį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame atsiliepime į ieškinį bei posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu buvo sudaryta sutarti dėl kreditavimo palūkanų dydžio ribojimų, pagal kurią susitarta nuo 2008-11-28 iki 2013-11-28 taikyti palūkanų normos ribojimą pagal kredito sutartį skaičiuojamų palūkanų už kreditą atžvilgiu, ty. atsakovai įsipareigojo už ieškovo suteiktą kreditą sutartu laikotarpiu mokėti fiksuotas palūkanas, kurias sudaro 0,8 proc. Dydžio banko marža, sutartyje numatytą papildomą 1,15 proc. dydžio banko marža ir vieno mėnesio bazine palūkanų normą Euribor bei nustatytas 3 proc. dydžio palūkanų lubas. Atsakovams nevykdant prievolės pagal kreditavimo sutartį, ieškovas vadovaudamasis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu, nuo 2013-07-28 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Kadangi atsakovų paskola buvo drausta būsto paskolų draudimu, visus skolinius įsipareigojimus bankui padengė draudimas. Nei savo reikalavimuose mokėti skolą nei pranešime apie sutarties nutraukimą bankas nenurodė, kad atsakovai turi sumokėti ieškovo patirtus nuostolius 6827,60Lt sumoje. Apie jokius patirtus ieškovo nuostolius neminima ir 2012 m. gegužės 21 d. ieškovo sutikime dėl bankui įkeisto turto pardavimo ir hipotekos atsisakymo sąlygų. Atsakovams apie nuostolių atlyginimą ieškovui nebuvo visiškai žinoma iki ieškinio gavimo dienos, todėl laikytina, kad sutarties sąlyga dėl nuostolių atlyginimo yra nesąžininga. Kadangi atsakovai yra fiziniai asmenys, turi būti pripažinti vartotojais ir tais atvejais tarp atsakovų ir ieškovo sudaryta sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, sutarties sąlygos turi būti įvertintos pagal LR CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Atsakovų ir ieškovo sudarytoje sutartyje sąlyga dėl sutarties nutraukimo pasekmių nekonkreti, neapibrėžtas dėl sutarties nutraukimo galimai atsiradusių nuostolių mastas, nėra aiškiai įvardintos sankcijos už sutarties nutraukimą prieš terminą ir būdami privatūs subjektai, negalėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinių, numatytų sutartyje.

Ieškovas teismui pateikė 2013 m. balandžio 11 d. pažymą bei patvirtinimus, tačiau iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, kokios finansinės operacijos buvo atliekamos, kam buvo panaudoti pinigai, kokios premijos sumos yra minimos 2008-11-19 patvirtinime tas pats bankas pervedė tam pačiam bankui pinigines lėšas, kurias ieškovas įvardija patirtais nuostoliais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų. Ginčo teisiniai santykiai yra kvalifikuotini kaip civilinės sutartinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 str.4 d). Tam, kad būtų konstatuota atsakovų prievolė atlyginti žalą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksniai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246 - 6.249 str.). Vadovaujantis LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju ieškovas nurodydamas tokius argumentus, kad jis įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui nepateikėte jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų jo išdėstytas faktines aplinkybes. Todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad šalys 2008-05-23 sudarė būsto kreditavimo sutartį (b.l. 11-23). Atsakovai siekdami apsisaugoti nuo palūkanų augimo rizikos, 2008-11-19 su ieškovu sudarė sutartį dėl kredito palūkanų dydžio ribojimo (b.l. 24,25). Pagal šią sutartį šalys susitarė iki sutarties galiojimo termino pabaigos taikyti palūkanų normos ribojimą pagal kreditavimo sutartį skaičiuojamu palūkanų už atsakovams suteiktą kreditą atžvilgiu. Sutartis dėl palūkanų ribojimo yra neatskiriama kreditavimo sutarties dalis. Atsakovai pažeidė kreditavimo sutarties sąlygas, ieškovas 2012-07-28 vadovaudamasis kreditavimo sutarties 13.1 punktu vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, prieš tai tinkamai įspėdamas atsakovus (b.l. 26-30). Ieškovas nurodo, kad dėl prieš terminą nutraukus sutartį dėl atsakovų kaltės patyrė nuostolius, kuriuos grindžia CK 6.245 str. 3 d. ir 6.256 str, 2 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str. bei palūkanų ribojimo sutarties 7 punktu, 2013-04-11 pažyma, 2008-11-19 patvirtinimais (b.l. 24, 31, 38-45).

Būsto paskolos sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad sutarčių laisvės ribojimai CK 6.188 straipsnio nustatyta apimtimi taikomi sudarant vartojimo sutartis. Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą.

Ieškovas nuostolių dydį grindžia vienu iš pateiktų rašytinių įrodymų – 2013-04-11 pažyma (b.l. 31). Šioje pažymoje nurodyta, jog Nordea Bank Finland Plc 2008 m. lapkričio 19 d. patvirtinimas apie išvestinių finansinių priemonių sandorio dėl palūkanų fiksavimo sudarymą tarp Nordea Bank Finland Plc ir Banko, kurio pagrindu buvo sudaryta 2008 m. lapkričio 19 d sutartis dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo su kredito gavėjais (patvirtinimo 1 punkto 1 pastraipoje yra nurodyta 2008 m. gegužės 23 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/05/63K, sudarytos tarp Banko ir Kredito gavėjų, suteikto kredito likučio suma). Pagal šį sandorį Bankas sumokėjo Nordea Bank Finland Plc už perkamą išvestinę finansinę priemonę 4.032,29 EUR (t.y. 13.922,69 LTL) fiksuotą premiją patvirtinimo 1 punkto antra pastraipa; mokėjimo patvirtinimas pridedamas; priedas Nr, 1), kuri turėjo atsipirkti Bankui per palūkanų ribojimo Kredito gavėjams suteikimo terminą- 5 metus.

Iš šios bankinės operacijos matyti, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2008-11-08 perveda 4.032,29 EUR fiksuotą premiją Nordea Bank Finland Plc. Pagal minimos pažymos surašymo dieną bei patvirtinimų vertimo datą (PVM sąskaita – faktūra išrašyta 2013-02-26 b.l. 46) darytina išvada, kad atsakovai su šiais dokumentais nebuvo supažindinti. Ši bankinė operacija tarp to paties banko ir skyriaus įvardinta kaip išvestinė finansinė priemonė, kuri neaptarta tiksliai sutartyje dėl palūkanų ribojimo. Šios sutarties dėl palūkanų ribojimo 7-tame punkte yra numatyta sutarties nutraukimo kaštai. Priminimuose atsakovams apie skolą bei parnešime apie sutarties nutraukimą nėra nurodyti nuostoliai (b.l. 26,28-30). Nors sutarties dėl palūkanų ribojimo 7-tame punkte yra numatyta, jog tikslų sutarties nutraukimo kaštų dydį bankas apskaičiuos ir nurodys šios sutarties nutraukimo dieną bei šie kaštai turėtų būti atlyginami sutarties nutraukimo dieną. Sutartis nutraukta 2012-07-28, ieškinys teisme priimtas 2013-04-18, pažyma dėl nuostolių paruošta 2013-04-11. Todėl nenustatytina atsakovų kaltė dėl įvardintų patirtų nuostolių, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovui kilusių nuostolių.

Palūkanų ribojimo sutarties 7 punkte nurodyta, kad atsakovai turi atlyginti išvestinių finansinių priemonių nutraukimo kaštus. Šių kaštų dydis nėra apspręstas konkrečiai sutartyje. Vartotojas kaip silpnesnioji sandorio šalis negalėjo susipažinti ir įvertinti galimus kaštus. Taip pat nėra aišku kiek ir kokių išvestinių priemonių gali sudaryti ieškovas. Tokiu būdu minėtas sutarties punktas iš esmės pažeidžia vartotojo teises ir interesus, nes vartotojas yra įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas , su kuriomis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės atsisakyti. Šios sutarties 7-tas punktas atitinka CK 6.188str. 2d.9p. sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, tai yra, įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškinys neįrodytas ir todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš atsakovo ieškovų naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 800,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 82).

Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje civilinėje byloje nesiekia 10,00 Lt, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, bei 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 96 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, (į.k. 112025592, buveinė: Didžioji g. 18/2, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius) bylinėjimosi išlaidas – 800,00 Lt (aštuoni šimtai Lt, 00 ct.) advokato pagalbai apmokėti atsakovų R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas