Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2123-753/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-11
Bylos Nr.
1-2123-753/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Civilinis ieškovas
I. M., Kauno teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
R. M., (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2123-753/2023 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00011-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 11 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant G. R., T. D.,

dalyvaujant prokurorams - R. M., R. N. K. mišriu būdu (ir per kompiuterinę platformą, programą „ZOOM“),

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui I. M. mišriu būdu (ir per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“),

gynėjai advokatei I. M. mišriu būdu (ir per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“),civilinės ieškovės – Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei B. B. nedalyvaujant,

kaltinamajam R. M., (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistam:

Žemesnės instancijos teismas

1) 2014 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2) 2014 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinus su 2014 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

3) 2014 m. spalio 15 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2015 m. sausio 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2014 m. spalio 15 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams;

4) 2015 m. vasario 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2014 m. spalio 15 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 5 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

5) 2015 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu 1 metams;

6) 2015 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2015 m. sausio 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos 2014 m. spalio 15 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014-07-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, 2013 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

7) 2015 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 2015 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d., 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiais, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių; 2015 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi paskirta bausme, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

8) 2015 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2015 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatyta subendrinta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams;

9) 2015 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

10) 2015 m. lapkričio 16 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 metams; 2016-03-15 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio1, 4, 9 dalimis, subendrinta 2015 m. lapkričio 16 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė su 2015 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2015 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams;

11) 2016 m. vasario 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo dviem nuosprendžiais ir 2015 m. lapkričio 16 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams;

Žemesnės instancijos teismas

12) 2016 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmę subendrinus su 2016 vasario 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams;

13) 2016 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams;

14) 2018 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

15) 2020 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta - 2 metai 5 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo;

16) 2021 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sumažino 1/3 ir paskyrė 1(vienų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 2020 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 metus 4 mėnesius ir 6 dienas laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą ir paskyrė subendrintą bausmę – 2 (du) metus 4 (keturis) mėnesius ir 6 (šešias) dienas terminuoto laisvės atėmimo, paskirtos bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. balandžio 9 d. Bausmės pabaiga 2023 m. rugpjūčio 15 d. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamas R. M. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 28 d apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau 10 kartų sudavė kumščiais nukentėjusiajam I. M. į veidą ir į galvos šonus, pataikydamas ne mažiau 3 kartų į dešinę akį, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės akies srities sumušimu - dešinės akies vokų patinimu, kraujosruvomis dešinės akies vokuose, po obuolio jungine, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžimu.

Kaltinamasis R. M. neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 1 dalį.

2023 m. rugpjūčio 24 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. paaiškino, kad duos parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 138 straipsnio 1 dalies), nes greičiausiai neatsiras tas G.. Gruodžio 28 dieną, kažkur į vakar nuo 19.00 val. iki 20.00 val. jis (R. M.) ėjo gerti arbatos pas E. G., o kitas kambariokas L. B. išėjo į dušą. Jis (R. M.) nuėjęs pas E. G. atsigėrė arbatos, praėjo gal 15-20 minučių. Ėjo dar koridoriumi pasivaikščioti. L. jau buvo sugrįžęs, o jis parėjo dar už 5-10 minučių. R. M. teigimu, I. M. jau buvo sumuštas. Paaiškino, kad gyvenamojoje patalpoje, kur gyveno I. M., yra trys lovos. Ten gyveno - I. M., L. B. ir jis (R. M.). Kuomet jis (R. M.) išėjo, I. M. nebuvo sumuštas. Arbatos gėrimas užtruko 15-20 minučių. E. G. gyveno (duomenys neskelbtini). Kai jis (R. M.) išeidinėjo, su nukentėjusiuoju (I. M.) niekas neliko. R. M. paaiškinimu, jis atsigėrė arbatos ir išėjo į koridorių pavaikščioti, užtruko koridoriuje gal 5 minutes. Iš viso jis (R. M.) užtruko apie pusvalandį. Kai jis (R. M.) grįžo, I. M. akis buvo pamušta. L. B. jau buvo sugrįžęs. R. M. paaiškinimu, jis klausė nukentėjusiojo - kas jam nutiko? Jis nieko nesakė ir daugiau pastarojo neklausinėjo. Kitos dienos ryte jis (I. M.) nuėjo pas pareigūnus. Ir ryte, kai parėjo, akis iš viso atrodė baisiai. Vakare akis taip neatrodė. Neįsivaizduoja kodėl M. sakė, kad jis (R. M.) jį sužalojo. Pas jį su I. M. jokių konfliktų nebūdavo, jie sutardavo. Kur seniau jis (R. M.) buvau sumušęs nuteistąjį, tai buvo prieš keturis metus. Tai visiškai ne ta situacija, šiuo atveju jus yra apkalbamas. Pareigūnas sakė, kad prie jo akis ištino ryte, tai kaip galėjo ištinti ryte, jeigu jis jam davė į akį vakare, tai kodėl vakare neištino. Nėra jokių įrodymų, kad jis (R. M.) jam kažką padarė. Yra vaizdo kameros, kurios viską fiksuoja. L. B. dabar yra laisvėje. L. B. kartu su juo (R. M.) gyveno, jie viename būryje iki pat jo išėjimo gyvenome. Po įvykio jis nėra bendravęs su nukentėjusiuoju. Nesutinka su nukentėjusiojo I. M. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo ( 3 t., b. l. 44-45).

2023 m. liepos 26 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. M. parodė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini). R. M. jis pažinojo apie gal 3-4 mėnesius, nes (duomenys neskelbtini) įvykio. Iki įvykio atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Jis buvo perkeltas atlikti bausmę beveik prieš mėnesį. Iki to įvykio bausmę jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) mėnesį ar du. Bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Jis apie 3-4 mėnesius pažinojo R. M. Pastarasis (R. M.) atlikinėjo bausmę ten pat, t. y. ir (duomenys neskelbtini). Jis (I. M.) gyveno kartu vienoje patalpoje su R. M., ir (duomenys neskelbtini), kai parvežė gyveno kartu. Iki įvykio jo santykiai su R. M. buvo geri, nesipyko. Nukentėjusiojo I. M. parodymu, 2022 m. gruodžio 28 d. jis gulėjo savo lovoje ir R. M., nežino iš kur parėjo, atsisėdo prie lovos ir jo (I. M.) paklausė ar tu guli. Jis atsakė – jo. Tada tiesiog pastarasis (R. M.) užpuolė jį (I. M.) iš niekur nieko. Pradėjo pulti ant jį (I. M.), pradėjo daužyti jam (I. M.) veidą. Tik į veidą, stengėsi daužyti tik į veidą. Į akį pataikė kelis kartus, jam (I. M.) buvo padarytas nesunkus sutrenkimas. Jam (I. M.) buvo padarytas dešinės akies vokų patinimas, kraujosruvos dešinės akies ir dešinės akiduobės vidinės sužeidimas. I. M. padarymu, (duomenys neskelbtini) tuo metu gyveno trise: jis (I. M.), R. M. ir L. B., jie kartu gyveno. L. B. matė šią situaciją. Kai buvo jam (I. M.) suduoti smūgiai, jis gulėjo ant lovos. R. M. visiškai nieko nesakė, nesakė kodėl jis taip pasielgė. Be jokios priežasties, nieko nepasakęs, jis (R. M.) taip pasielgė. Po šio įvykio jį (I. M.) iš karto izoliavo. Po įvykio jis buvo nuvežtas (duomenys neskelbtini), ten apžiūrėtas, ir vėliau buvau pervežtas (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo I. M. parodymu, po sužalojimo pasekmes juntamos iki dabar, akis trūkčioja, ašaroja, paguli ant vienos pusės ir tinsta, jautė skausmą (apie 2 mėnesius juto skausmą), po įvykio buvo gydomas 1-2 mėnesius, vartojo akių lašiukus. Jam (I. M.) spengė akis, buvo nemalonus jausmas, atrodė kaip adata durtu kažkas. Skausmus jis jautė kas 3-4 valandas, apie 2-3 mėnesius jautė skausmą. Jeigu žiūri televizorių, akis pradeda trūkčioti, o jei užmiega ant tos puses (sužalojimo), tai akis pamėlynuoja. Galvos skausmo nebuvo.

Šalies argumentai

Byloje nukentėjęs I. M. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo R. M. 10 000 Eur neturtinės žalos jo naudai (2 t., b. l. 153).

2023 m. liepos 26 d. teisiamajame posėdyje nukentėjęs I. M. parodė, kad po šio įvykio pas jį atsirado baimės jausmas, teko persikelti gyventi kitur, o kur gyveno jis buvo jau susigyvenęs su nuteistaisiais, taip pat buvo susibendravęs ir su R. M., pastarajam pirkdavo maisto, šampūno, buvo tam tikras kitų nuteistųjų požiūris į jį (I. M.), kad buvo sumuštas ir kreipėsi pagalbos. Paaiškino, kad gasdinimo iš R. M. ir kitų nuteistųjų jo atžvilgiu nebuvo.

Po įvykio (vakare) jam buvo pasakyta, kad niekur jis (I. M.) nesirodytų. R. M. ir L. B. pasakė jam niekur nesirodyti. Ryte jis kreipėsi pagalbos dėl patirtų sužalojimų. Kai tik jis (I. M.) išėjo iš kameros, budintys pamatė ir jį izoliavo.

Nukentėjusiojo I. M. parodymu, iš karto matėsi sužalojimas, akis užtino. L. nieko nedarė, gulėjo lovoje, jokių emocijų. Kaltinamasis R. M. nieko nesakė kodėl taip elgėsi. Su kaltinamuoju R. M. neteko kalbėtis, pastarasis šypsojosi ir vaikščiojo po kambarį (2 t., b. l. 159-160).

2023 m. rugpjūčio 8 d. teisiamajame posėdyje liudytoja D. Š. (duomenys neskelbtini) parodė, kad kiek pamena, ji buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini). Atėjusi į (duomenys neskelbtini), ji pas nukentėjusįjį pastebėjo mėlynę po akimi. Ji užklausė kaip I. M. jaučiasi, ar buvo pasirodęs pareigūnams. Pastarasis pasakė, kad pasirodė pareigūnams. Ji nuėjo pas pareigūnus įsitikinti ar jie tikrai yra informuoti. Bekalbant užėjo nukentėjusysis ir paprašė jį izoliuoti. Nukentėjusysis dėl sumušimo buvo izoliuotas. Ji neklausė nukentėjusiojo kas jam taip, tik pastarojo paklausė - ar tik savi. I. M. pavardės neįvardijo, pasakė, kad savi taip padarė. Liudytojos D. Š. parodymu, I. M. gyveno vienoje patalpoje su R. M. ir L. B.. I. M. jai aplinkybių neminėjo, tik, kad savi taip padarė. Pavardės nepasakė.

Liudytoja D. Š. nuteistąjį I. M. apibūdino kaip ramaus būdo asmenį, nuteistasis R. M. buvo impilsyvesnis. L. B. – iš ramesniųjų. Apie šių asmenų tarpusavio santykius ji nieko negalinti pasakyti, nes nuteistieji būna skirtinti su savais ir su ja (darbuotoja). Nuteistųjų būryje ji daugiausia pabūdavo apie valandą, surinkadvo nuteistųjų prašymus, pasikalbėdavo dėl plano. Tuo metu, kai ji lankėsi (duomenys neskelbtini), jai niekas pretenzijų nesakė. (duomenys neskelbtini), yra rakinami, o tie, kurie (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) tada galėjo ateiti bet kuris nuteistasis, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini). Laisvės atėmimo vietose yra nustatytas grafikas nuteistiesiems, t. y. kada yra poilsio valandos, nuteistųjų maudymosi grafikas ir kiti, kuriuos (grafiko) privalo laikytis nuteistieji, o jų priežiūrą atieka saugumo pareigūnai, dirbantys ten visą parą (2 t., b. l. 193-194).

2023 m. rugpjūčio 8 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. B. (duomenys neskelbtini) parodė, kad įvykio dieną jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jis žino nuteistuosius R. M., I. M.. Nei su vienu iš šių nuteistųjų bei su nuteistuoju L. B. jis neturėjo problemų. Liudytojo E. B. parodymu, tądien nuteistasis (I. M.) atėjo su akivaizdžiai pamušta akimi. Pastarojo jis paklausė –„Kas nutiko?“ Pasakė - pamušta akis. Sakė -gavo į akį. Sakė - nuo M. gavau. Matėsi ant nukentėjusiojo I. M. veido sužalota akis. Nepasakys kurioje veido pusėje, dešinė gal. Matėsi, kad akis paraudusi ir per 5 minutes dar labiau užaugo. Akis užsitraukė visiškai. Jis (E. B.) pastarojo neklausė dėl ko, iškvietė budintį, kad nuteistąjį išvestu į medicininį dalį. Medikai aprašė sužalojimą. Tai buvo iš ryto, apie 10.00 val. Tą dieną pirmą kartą pamatė I. M.. Liudytojas E. B. mano, kad tokia I. M. akis galėjo būti po sužalojimo. Po konflikto atėjo nuteistasis I. M.. Akis po sužalojimo galėjo tokia būti, nes po 5 minučių dar labiau padidėjo (2 t., b. l. 194).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. B. parodė, kad įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) su R. M. ir I. M.. Nuo 2018 m. jis (L. B.) bausmę atliko (duomenys neskelbtini). Tuomet jis gyveno vienoje patalpoje su R. M. ir I. M.. Su I. M. jis beveik nebendravo. Pastarasis (I. M.) visada žiūrėdavo televizorių. Jis nieko negali pasakyti apie M. Jis nieko nematė, nes buvo išėjęs į maudymosi patalpą. Kai grįžo iš maudymosi patalpos, jis buvo kameroje. Nieko nepastebėjo. Pradėjo šluostytis. Atsisukęs jis pamatė, kad pamuštas I. M.. Ant akies matėsi pamušimas. Jis neklausė I. M. kas buvo, taip priimtina, nekiša į kitų reikalus. R. nieko nepasakojo.

Liudytojo L. B. parodymu, kai jis grįžo iš maudymosi patalpos, I. M. gulėjo savo lovoje, kaip gulėjęs. I. M. nieko neaiškino. Jam (L. B.) neįdomu. Jis (L. B.) neklausė I. M., ir pastarasis neaiškino. Nebuvo taip, kad invalidu jį padarė. Pastarasis (I. M.) normaliai kalbėjo, tik kitą dieną jis (I. M.) nuėjo pas pareigūnus. Kodėl pastarasis (I. M.) nuėjo pas pareigūnus ir pradėjo sakyti, kad čia R. M. padarė, net neįsivaizduoja. Prieš tai vakarą I. M. buvo sužalotas, kodėl kitą dieną kreipėsi pagalbos, kas jam užėjo, nežino. Šio liudytojo parodymu, nėra grafikų, kada nori tada ir eina nuteistieji maudytis. Tarp I. M., R. M. ir jo konfliktinių situacijų nėra buvę, sutarė draugiškai. I. M. būdavo, kad bendraudavo su kitais nuteistaisiais, bet dažniausiai jis būdavo kameroje. Visi trys būdavo jie kameroje, esą ramaus būdo. I. M. iš pačio ryto išėjo, jis pasakė, kad eina į dušą, bet iš jo ir neparėjo. Jis (I. M.) parėjo su pareigūnais, susirinko daiktus ir išėjo. Matėsi ant I. M., kad buvo pamušimas ir iš ryto ir vėliau. Jis neatkreipė dėmesio ar didesnis buvo pamušimas jau. Jis laiko neskaičiuoja, gal 15-20 minučių praėjo, kai I. M. grįžo (2 t., b. l. 194-195).

2023 m. rugpjūčio 24 d. teisiamajame posėdyje apklaustas S. N. parodė, kad 2022 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Nuteistasis R. M. gal ir matytas, matytas ir I. M.. Tuomet jis buvo (duomenys neskelbtini). Liudytojas neatsimena įvykio su R. M. ir I. M.. Byloje yra jo tarnybinis pranešimas.

LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus liudytojo S. N. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 59-62), liudytojas S. N. – patvirtino savo parodymus (3 t., b. l. 44).

Liudytojas E. G. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, nes priėmus nutartį dėl liudytojo atvesdinimo, liudytojas nebuvo atvesdintas, nes pagal žinomą gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) liudytojas nebuvo rastas pareigūnų pagalba, o su juo susisiekus pareigūnui nurodytu mobiliojo telefono numeriu, šis nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso (duomenys neskelbtini), į telefono skambučius neatsiliepė (3 t., b. l. 67).

Nors kaltinamasis R. M. neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, nurodęs aplinkybę, kad jis nukentėjusiojo I. M. nežalojo, o įvykio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) jis išėjęs iš (duomenys neskelbtini) apie 19.00 val. - 20.00 val., kurioje gyveno nuteistasis E. G., gerti arbatos ir užtrukęs apie 30 minučių (15-20 minučių gerė arbatą, apie 10 min. užtruko vaikščiodamas koridoriuje) rado nuteistąjį I. M. sumuštą (pastarojo akis buvo sumušta), tačiau kaltinamojo kaltę įrodo nukentėjusiojo I. M. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, liudytojų D. Š., E. B., S. N., L. B. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 73/2023 ir kita bylos rašytine medžiaga.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos departamento kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. sausio 6 d. gautas (duomenys neskelbtini) S. N. 2022 m. gruodžio 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. 42-27755, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d., apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini) nuteistojo I. M., medicininė apžiūra. Apžiūros metu konstatuotas dešinės akies sužalojimas. Nuteistojo I. M. teigimu jį sumušė kitas nuteistasis. 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų išraše/siuntime nurodoma, kad I. M. patyrė dešinės akiduobės medialinį sienelės lūžį (1t., b. l. 1,2, 3).

Iš (duomenys neskelbtini) S. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 29 d. apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini), SPS medicinė apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini) nuteistajam I. M.. Medicininės apžiūros metu ant dešinės akies poakio matoma. Nuteistojo teigimu, jam patalpoje bežiūrint televizorių, į patalpą užėjo kitas patalpoje gyvenantis nuteistasis ir jį sumušė. Apie įvykį SMS žinute informavo PĮ vadovybę ir krimininalinės žvalgybos pareigūnus. Nuteistojo sužalojimai yra nufotografuoti direktoriaus budinčiajam padėjėjui tarnybai skirtu mobiliojo ryšio telefonu (1 t., b. l. 11; nuotraukos1 t., b. l. 12-14).

2022 m. gruodžio 29 d. I. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad vakar apie 19.30 val. jis gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, ir į kambarį sugrįžo kambariokas, paklausė jo (I. M.) „guli, ane“, priėjo ir sudaužė veidą (1 t., b. l. 15).

Teismas neturi pagrindo netikėti šiuo nukentėjusiojo I. M. rašytiniu paaiškinimu byloje, kuris atitinka jo duotus parodymus dėl įvykio aplinkybių ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, kurie yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Kaip matyti iš pirminio rašytinio nukentėjusiojo I. M. paaiškinimo, jis buvo sumuštas 2022 m. gruodžio 28 d. vakare, apie 19.30 val., kambarioko. Nukentėjusiojo I. M., kaltinamojo R. M. ir liudytojo L. B. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) gyveno trys nuteistieji – L. B., I. M. ir R. M.. L. B. paaiškinimu nustatyta, kad iš tiesų I. M. buvo sužalotas vakare, kodėl kitą dieną pastarasis kreipėsi pagalbos į pareigūnus ir kas jam užėjo, nežino. Grįžęs iš dušo patalpos, L. B. pamatė sužalotą nukentėjusįjį I. M., tačiau apie įvykį jis nesidomėjo, nieko neklausė nukentėjusiojo, nes nesikiša ir neįdomu. I. M. būdavo, kad bendraudavo su kitais nuteistaisiais, bet dažniausiai jis būdavo kameroje. Visi trys būdavo jie kameroje, esa ramaus būdo (2 t., b. l. 194-195).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis I. M. parodė, kad 2022 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, jį iš (duomenys neskelbtini). Įkalinimo įstaigoje atsidūrė 2022 m. rugpjūčio mėn., kuomet buvo parvežtas pagal Europos arešto orderį. Bausmės atlikimo laikotarpiu dažnai buvo keliamas gyventi į įvairius sektorius. Ilgą laiką gyveno jis vienoje gyvenamojoje patalpoje su nuteistaisiais R. M. ir L. B.. Perkeliant į kitus sektorius, jie buvo apgyvendinami kartu. 2022 m. gruodžio 28 d. apie 19.20 val., jam su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais nuteistaisiais R. M. ir L. B. savo gyvenamojoje patalpoje žiūrint televizorių ir ramiai bendraujant, R. išėjo iš patalpos, tai yra išėjo į koridorių. Kur pastarasis nuėjo, nežino. Po kelių minučių, apie 19.30 val., R. sugrįžo į patalpą. R. jam tuo metu nepasirodė apsvaigęs, nors nukentėjusysis žinantis, kad R. dažnai gaudavo ir vartojo įvairias narkotines ar psichotropines medžiagas, ne kartą matė kaip pastarasis susileisdavo narkotines medžiagas sau į veną ar įvairias narkotines ar psichotropines medžiagas rūkydavo. Kadangi I. M. narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, todėl nežino kokias medžiagas vartojo L. ir R.. Matė, kad L. ir R. vartojo, kad dalindavosi vienu švirkštu su kitais nuteistaisiais. Iš jų kalbų žino apie amfetaminą, metamfetamina, heroiną, fentanilį, impregnuotą tabaką. Sugrįžęs į patalpą R. M. atsisėdo ant savo lovos, jo (I. M.) paklausė: „Ar guli?“ Pastarajam atsakius: „Taip“, R. tuoj pat atsistojo, nuo savo lovos priėjo prie nukentėjusiojo lovos, ir nieko nesakydamas ėmė smūgiuoti abiejų rankų kumščiais I. M. į veidą ir galvos šonus. Kadangi smurto iš R. M. nesitikėjo, nukentėjęs teigia nespėjęs sureaguoti, nespėjęs užsidengti veido ir galvos. R. jam smogė ne mažiau 10 kartų į veidą ir į galvos šonus. Iš visų R. jam suduotų smūgių, ne mažiau 3 kartų (smūgių) buvo suduota į dešinę I. M. akį. Kiti smūgiai buvo suduoti į kitas veido vietas, žandikaulį, galvos šonus ir pan. L. B. jo negynė, gulėjo savo lovoje. R. smūgiuojant, jam kažkuriuo metu pavyko pagriebti rankomis už R. rankų ir sustabdyti pastarojo smūgius. R. apsiramino ir tuoj pat išėjo iš patalpos. L. B., matydamas nukentėjusiojo veidą, jam pasakė neiti iš kambario, kad jo nepamatytų pareigūnai, nes norėjo nuslėpti jo (I. M.) sumušimą. Nukentėjęs teigia pajutęs, kad veidas ėmė tinti, ypač dešinė akis, kuri vėliau pamėlo, o praėjus dar kuriam laikui - jos nebegalėjo atmerkti. Kadangi neturėjo vaistų, prie akies pasitepė dantų pasta. Maždaug po 15-20 min. į kambarį sugrįžo R., kuris ramiai, „kaip niekur nieko“, nukentėjusiajam patarė prie akies pridėti ką nors šalto, o pats atsigulė miegoti, nepaaiškinęs, kodėl taip pasielgė, t. y. I. M. sumušė. 2022 m. gruodžio 29 d. ryte prabudęs, jis pajautė, kad dešinės akies negali atmerkti, tai yra, kad nuo R. suduotų smūgių jam (I. M.) į veidą, akis buvo užtinusi. R. su L. jam sakė niekur neiti iš kambario, kad jo sužalojimo nepamatytų būrio auklėtoja, t. y. resocializacijos skyriaus specialistė. Dar kurį laiką pabuvęs patalpoje, jis išėjo iš kambario. Jų būrio poste buvę du pataisos įstaigos pareigūnai bei auklėtoja jį pamatė, tuoj pat nuvedė pas gydytoją, kuris nurodė jį vežti į (duomenys neskelbtini) apžiūrai. Klinikose medikai nustatė dešinės akiduobės sienelės lūžį. Parvežus jį iš gydymo įstaigos į bausmės atlikimo vietą, jis buvo izoliuotas. Dėl kokių priežasčių R. M. jį sumušė, nežino. Tvirtina, jog tarp jų asmeninių konfliktų ar nesutarimų nebuvo, finansinių skolų nėra. Dėl R. M. padaryto sužalojimo jis patyrė fizinę ir moralinę žalas (1 t., b. l. 18-19, 20, 21).

Ikiteisminiame tyrime papildomai apklaustas nukentėjusysis I. M. (2023 m. vasario 27 d. papildoma apklausa) I. M. parodė, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus, o po 2023 m. vasario 27 d. įvykusios akistatos, papildo ir paneigia nuteistųjų R. M. ir L. B. parodymus. Parodė, kad (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną vyksta vakariniai ir rytiniai nuteistųjų patikrinimai. (duomenys neskelbtini) vakarinis patikrinimas vyksta 20.30 val., o rytinis - 08.30 val. Šių patikrinimų metu pareigūnai trumpai, neįeidami į patalpą, būdami prie patalpos durų, patikrina - pažiūri ar visi nuteistieji yra savo patalpoje. Vakare gyvenamąsias patalpas užrakina, o ryte - atrakina. Kuomet gyvenamosios patalpos atrakintos, nuteistieji gali vaikščioti būrio patalpoje. Yra nustatytos konkrečios savaitės dienos ir valandos, kuriomis konkretaus būrio nuteistieji gali išeiti į lauką ar į dušą. Rytinis laikas - nuo 09.00 iki 11.00 val., popietinis - nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Vėliausiai - 16.00 val. Viso apie 2-3 val. skiriama išėjimui į lauką ar dušui. Todėl L. B. parodymai apie maudymąsi duše 19.00 -19.30 val. yra melas, nes šiuo nurodytu laiku jų (duomenys neskelbtini), visuomet būna užrakintas. Tokiu laiku užrakintas ir pirmajame aukšte esantis dušas. Aplamai tokiu laiku niekas nesimaudo, nes neleidžiama to daryti, o dušas būna užrakintas. L. B. meluoja dėl maudymosi vakare. Nukentėjusysis paaiškino, jog tą patį vakarą dėl savo sužalojimo pareigūnams nepranešė, nes pabijojo, kadangi jam R. ir L. liepė tylėti, niekur neiti, nesirodyti pareigūnams. Todėl R. sumuštas, gulėjo savo lovoje, o akis dar stipriai nebuvo ištinusi, kadangi beveik visą laiką iki ryto gulėjo, t. y. buvo horizontalioje padėtyje. O ryte atsistojus, sužalotos vietos prieš tai nešaldžius ar kitokiu būdu negydžius, galimai pakilo spaudimas ir akis pradėjo stipriai tinti. Pareigūnai vakarinio ir rytinio patikrinimo metu, būdami prie patalpos durų, pažiūrėjo ar visi nuteistieji savo patalpoje, o kadangi jo lova stovėjo patalpos kampe, pareigūnas būdamas prie durų, matė jo kojas, ir tokiu būdu neužeidamas į patalpą, įsitikindamas, kad visi nuteistieji patalpoje, išėjo. Todėl pareigūnas jo sužaloto veido nematė. Vaizdo kameros įrengtos koridoriuje, laiptinėje ir prie dušo. Gyvenamosiose patalpose kamerų nėra. Po jo sumušimo, galimai apie 19.35 val. -19.40 val., R. su L. vienu metu trumpam išėjo iš patalpos, galimai apsitarti dėl jo sumušimo, ar patikrinti, ar jis, jiems prigrasinus niekur neiti iš patalpos, tikrai neis pas pareigūnus. Tuo metu į jų patalpą atėjo nuteistasis iš (duomenys neskelbtini), kuris pamatęs, kad jam sužalota akis, paklausė kas jį sumušė. Jis atsakė: „Prasileidau“. Jam nepasakojo kas ir kokiu būdu jį sumušė. Nuteistasis pasiūlė jam pavaišinti tabaku, po ko, jie trumpam nuėjo iki pastarojo gyvenamosios patalpos. Čia užtrūko apie 1 minutę, po ko grįžo į savo gyvenamąją patalpą. Suktinę surūkė (duomenys neskelbtini). Tuo metu į patalpą grįžo R. su L., o jis atsigulė į lovą. Jo manymu, nuteistieji apie jo sužalojimą neliūdįs, kadangi gali bijoti R. susidorojimo. L. B. liudija R. naudai, kadangi su juo draugauja, abu vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas (1 t., b. l. 22-23, 24, 25).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimo departamento kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. R. nutarimu I. M. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 26-27, 28, 29).

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis, civilinis ieškovas I. M. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo jo naudai už patirtas fizinę ir moralinę žalas, pageidaujant, kad pinigai būtų pervesti į mamos G. E. banko sąskaitą (1 t., b. l. 37,38-39, 40). Nurodė, kad R. M. panaudojus jo (I. M.) atžvilgiu fizinį smurtą, jis (I. M.) patyrė ne tik kūno sužalojimą, jam keletą savaičių jam skaudėjo galvą, po dešine akimi apie 1 mėn. ar kiek ilgiau buvo kraujosruva (mėlynė) ir patinusi dešinė veido pusė, dėl ko jausdamas išvaizdos diskomfortą ir skausmą, jis niekur nėjo iš gyvenamsiosios patalpos, o tikliau turėjo izoliuotis uždaroje zonoje, kurioje yra blogesnės gyvenimo sąlygos, nes negalėjo gyventi kartu su smurtautoju. Taip pat kurį laiką jam buvo sutrukęs miegas, jis (I. M.) pasidarė jautresnis ir atsargesnis, retai išeina iš gyvenamosios patalpos, nenori niekur eiti ir susitikti su kitais nuteistaisiais. R. M. iki šiol neatlygino jam neturtinės žalos ir jo netasiprašė (1 t., b. l. 37, 38-39, 40).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip įtariamasis, įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, R. M. nepripažino kaltės ir parodė, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio jis (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. spalio - lapkričio mėn., jį su kitais (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) jis gyveno kartu su (duomenys neskelbtini) L. B. ir I. M., todėl jį grąžinus į (duomenys neskelbtini). Visą laiką su I. M. ir L. B. sutarė gerai, nekonfliktuodavo. 2022 m. gruodžio 28 d., valandos neprisimena, po pietų, L. B. susiruošė eiti į dušą maudytis, o jis nusprendė atsigerti arbatos pas tuo metu (duomenys neskelbtini) gyvenusį nuteistąjį E. G., kuris šiuo metu laisvėje. Su L. B. išėjo iš gyvenamosios patalpos, palikę I. M. gulintį lovoje, žiūrintį televizorių. Atsigėręs pas E. G. arbatos, su pastaruoju pabendravęs apie 15 minučių, pasivaikščiojo (duomenys neskelbtini), užtrukdamas apie 15 minučių. Sugrįžęs į savo gyvenamąją patalpą, tai yra po 30 minučių nuo išėjimo, rado I. M. tebegulintį lovoje. Tuo metu L. patalpoje nebuvo. Pasižiūrėjęs į I. M. pamatė, kad pastarojo akis yra ištinusi. Kuri akis buvo užtinusi, neprisimena. I. M. paklausė kas šiam nutiko, paklausdamas: „Kas buvo?“ Į ką (duomenys neskelbtini) jam atsakė: „Nieko“. Daugiau jis nekalusinėjo I. M.. Tuo metu į kambarį sugrįžo išsimaudęs L. B.. Ar L. klausė I. M. dėl ištinusios akies, nežino, nes atsigulęs į savo lovą, žiūrėjo televizorių. Vėliau ėjo miegoti. Sekančios dienos ryte, tikslaus laiko neprisimena, į jų gyvenamąją patalpą atėjo I. M. su pataisos įstaigos pareigūnu. Pareigūnas ir I. M. jam tuo metu nieko nesakė. I. M. susirinko savo daiktus, išėjo iš patalpos. Nuo tos dienos jis nematė I. M.. Tvirtina I. M. nesmogęs (nemušęs) nei 2022 m. gruodžio 28 d., nei bet kurią kitą dieną. Su I. M. nesimušė ir nesipyko, skolingas nebuvo, negalintis paaiškinti dėl kokių priežasčių I. M. nurodo, kad jis (R. M.) 2022 m. gruodžio 28 d. sumušęs ir sužalojęs I. M. (2 t., b. l. 13-14, 15, 16-17, 18, 19).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas S. N. (2023 m. sausio 10 d. liudytojo apklausos protokolas) parodė, kad 2022 m. gruodžio 29 d. nuo 8.00 val. jis pradėjo tarnybą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, apie 11.20 val., per radijo ryšio priemonę iš (duomenys neskelbtini) E. B. gavo pranešimą, kad pastarasis pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) I. M., (duomenys neskelbtini) sumušta ir sutinusi dešinė akis. Nurodė vesti I. M. medicininei apžiūrai ir, esant poreikiui, medicininės pagalbos suteikimui pas (duomenys neskelbtini) gydytoją. Apžiūrėjęs nuteistąjį I. M., gydytojas surašė sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą, kurioje nurodė, jog I. M. nustatyta dešinės akies - paakio kraujosrūva, kad sužalotąjį būtina vežti į LSMUL KK SPS. I. M. nuodugnesniam ištyrimui nuvežtas į Kauno klinikų SPS. Savo tarnybiniu telefonu nufotografavo I. M. sužalotą akį. I. M. paklaustas apie akies sužalojimo aplinkybes, nurodė, kad vakare, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d. apie 19.30 val., jį sumušė toje pačioje gyvenamojoje patalpoje gyvenantis kitas nuteistasis, kurio neįvardino. Paprašė, kad I. M. surašytų trumpą paaiškinimą apie sužalojimą. I. M. sugrįžus iš gydymo įstaigos, perkėlė jį į kitą gyvenamąją patalpą, dėl saugumo (1 t., b. l. 59-60, 61, 62).

Ikiteisminiame tyrime liudytojas E. B. (duomenys neskelbtini) parodė, kad viena iš jo darbo funkcijų - užkardyti ir fiksuoti nuteistųjų drausmės pažeidimus ir nusikaltimus, nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi, esant būtinumui, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, panaudoti fizinę ar psichinę prievartą, specialiąsias priemones, įforminti dokumentines medžiagas apie pastebėtus įstaigoje nustatytos tvarkos, režimo reikalavimų pažeidimus ir nusikaltimus. 2022 m. gruodžio 29 d. 08.00 val. jis pradėjo tarnybą. Jam buvo paskirta dirbti (duomenys neskelbtini). Tądien jis dirbo kartu su vyresniuoju specialistu R. P.. Apie 11.15 val., jam su kolega būnant (duomenys neskelbtini), pas juos atėjo (duomenys neskelbtini) I. M., (duomenys neskelbtini), kuriam buvo sumušta ir sutinusi dešinė akis. Po akimi buvo matoma hematoma (mėlynė). Nuteistasis pasakė, kad jį iš vakaro sumušė kartu gyvenantis nuteistasis, todėl jis negalintis gyventi būryje. Liudytojas žinojo, kad I. M. gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje su R. M. ir L. B., todėl pastarojo (I. M.) paklausė, ar jį sumušė R. M.. I. M. patvirtino, kad jį sumušė R. M.. Esant nurodytai situacijai, nusprendė I. M. laikinai izoliuoti į atskirą kamerą dėl pastarojo saugumo. Vedant I. M., pastarojo sužalota akis ėmė dar labiau tinti, ir liudytojui matant, sutino taip, kad I. M. nebegalėjo atsimerkti. Matydamas tokį greitą tinimą, padarė prielaidą, jog sužalojimas padarytas neseniai, nes tą patį rytą, apie 08.15 val., tikrindami nuteistųjų patalpas, su kolega būtų pastebėję I. M. sužalotą akį. Liudytojo manymu, I. M. galėjo būti sužalotas R. M. tą pačią dieną, po rytinio patikrinimo. Jis radijo ryšiu apie sužalotą I. M. pranešė budinčiajam S. N., kuris nurodė I. M. vesti apžiūrai ir medicininės pagalbos suteikimui pas gydytoją. Žino, kad po apžiūros I. M. buvo vežamas į Kauno klinikas. I. M. į būrį negrįžo, dėl jo saugumo perkeltas gyveni kitur (1 t., b. l. 65-66, 67, 68).

Apklausta ikiteisminiame tyrime kaip liudytoja D. Š. (duomenys neskelbtini) parodė, kad jai priskirta dirbti (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 29 d., galimai apie 11.00 val., užėjusi į (duomenys neskelbtini) pamatė nuteistąjį I. M., (duomenys neskelbtini), kuriam buvo sumušta ir sutinusi dešinė akis, po kuria buvo matoma hematoma. I. M. jai pasirodė kiek išsigandęs, nedrąsus. I. M. pasiklausė kas jį sumušė, užduodama klausimą: „Ar savi?“ I. M. atsakė: „Jo“. Kiek pamena, I. M. patalpoje buvo ne vienas, todėl nenorėjo pasakoti apie sužalojimą. I. M. ji paklausė, ar pareigūnai matė jį, ar žino, kad jis sumuštas. Ką atsakė I. M., nepamena, tačiau ji nurodė I. M. eiti ir pasirodyti priežiūros poste budintiems (duomenys neskelbtini). Ji nuėjo iki priežiūros posto, jame dirbusių pareigūnų paklausė, ar šie matė nuteistojo I. M. sumuštą akį. Tuo pat metu į priežiūros postą atėjo I. M., kurio akis buvo sumušta ir labai sutinusi (dešinė akis). Daugiau vizualiai matomų sužalojimų ant I. M. nematė. Paliko I. M. bendrauti su pareigūnais, negirdėjo jo pasakojimo apie sumušimą. Dėl saugumo I. M. buvo perkeltas gyventi kitur. (duomenys neskelbtini) jo nebematė, nežino kas jį sumušė, tik iš I. M. atsakymo jai, sprendžia, kad jį sumušė kartu gyvenantys nuteistieji. Su I. M. (duomenys neskelbtini) gyveno nuteistieji R. M. ir L. B.. Kadangi nuo 2022 m. spalio pabaigos ji (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad nuteistasis I. M. visada buvo ramus, kultūringas, laikydavosi nuošaliau nuo kitų nuteistųjų, neidavo į bendrus susibūrimus. L. B. charakterizuotų kaip neblogą, kultūringą, besirenkantį su kuo bendrauti asmenį. R. M. prie visų „limpantis“, greitai „užsiplieskiantis“, agresijos tiesiogiai neparodantis. Dėl nuteistųjų vidaus tvarkos paaiškino, kad nuteistieji gyvena pagal jiems sudarytą dienotvarkę. Keliasi apie 06.15 val. Vėliau tvarkosi, jų gyvenamosios patalpos atrakinamos. Apie 07.30 val. - 08.00 val. nuteistieji pavalgo pusryčius, kurie jiems atnešami į būrį, po to ruošiasi rytiniam patikrinimui (rikiuotei). Šių būrių nuteistieji patikrinimo metu būna savo gyvenamosios patalpose, kuriose juos patikrina, suskaičiuoja. Patikrinimas (rikiuotė) vyksta keičiantis pareigūnų pamainoms - apie 08.15 val. - 08.20 val. Iki vakarinio patikrinimo (rikiuotės), t. y. 20.30 val. nuteistieji būna atrakinti, gali laisvai vaikščioti po būrio gyvenamąsias patalpas ir koridorių. Nuteistųjų pietų metas - nuo 12 iki 13 val. Vaikščiojimo lauke laikas skiriamas konkrečiam būriui, tai yra jeigu būrys vieną dieną vaikščiojo ryte, tai kitą dieną - vaikščios vakare. Vaikščiojimui lauke skiriama maždaug po 3 val. Po pietų vaikščiojimo lauke laikas - nuo 13 val. iki 16 val. Vėliau nuteistieji lauke nebebūna, iki vakarinio patikrinimo gali vaikščioti bendrame būrio koridoriuje. Prie apklausos pateikia prausimosi duše grafiką, galiojusį iki 2022 m. gruodžio 31 d. Minėtame grafike nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) maudosi tik antradieniais ir ketvirtadieniais, laikotarpyje nuo 08 val. iki 16.00 val. Jeigu pagal sudarytus grafikus būrių nuteistiesiems nepaskirta vaikščioti lauke ar maudytis, būrys užrakinamas, todėl (duomenys neskelbtini), patekti negali. 2022 m. gruodžio 28 d. buvo trečiadienis, todėl (duomenys neskelbtini) minėtą dieną pagal grafiką naudotis dušu negalėjo (1 t., b. l. 71-73, 74, 75).

Iš byloje pateikto 2022-11-21 (duomenys neskelbtini) grafiko Nr. 42-14667, galiojusiu iki 2022 m. gruodžio 31 d., kurį 2023 m. kovo 7 d. apklausos metu prie ikiteisminio tyrimo pateikė (duomenys neskelbtini) D. Š., matyti, kad minėtame grafike pastabų 3 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) laikomi nuteistieji maudosi duše antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 08.00 iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini) įrengtame duše (1 t., b. l. 76).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime kaip liudytojas L. B. parodė, kad nuo 2019 m. pradžios atlieka (duomenys neskelbtini). Apie 3 metus (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini), kuriame jį apgyvendino vienoje patalpoje su nuteistaisiais I. M. ir R. M., su kuriais prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), tik skirtingose brigadose, todėl juos pažinojo. Su R. M. susitikęs pabendraudavo, o I. M. mažai bendraujantis, labiau mėgstantis būti vienas. Apgyvendinus jį su R. M. ir I. M. (duomenys neskelbtini), vėliau pervežus į (duomenys neskelbtini), vėl juos kartu patalpinus į vieną gyvenamąją patalpą. Jie tarpusavyje sutarė, gyveno draugiškai, nesipyko ir nekonfliktavo. Nežino kas galėjo nutikti, kad R. M. sumuštų I. M.. Dėl I. M. sužalojimo parodė, kas 2022 m. gruodžio 28 d., apie 19.00 val., jis iš (duomenys neskelbtini) išėjo į dušą maudytis. Jam išeinant, I. M. gulėjo lovoje, lyg žiūrėjo televizorių. R. M., kiek prisimena, kartu su juo išėjo į koridorių, kuriame liko vaikščioti. Nusiprausęs duše, užtrūkęs apie 20-30 minučių, galimai apie 19.20 val. - 19.30 val., grįžo į savo gyvenamąją patalpą, kurioje pastebėjo I. M. gulintį savo lovoje ir ranka trinantį kairę akį. Jam patraukus ranką, pamatė, kad I. M. po kaire akimi yra kraujosruva, tiksliau mėlynė, kurios prieš jam išeinant maudytis, nebuvo. Jis I. M. neklausė kas nutiko, kas galėjo jam smogti, ar pan. I. M. jam nieko nesakė. L.B. nekvietė pataisos įstaigos pareigūnų, nepranešė jiems apie I. M. sužalojimą dėl (duomenys neskelbtini) vyraujančių „nerašytų taisyklių“. Galimai po 5 minučių į patalpą iš koridoriaus grįžo R. M., kuris trumpai pažiūrėjo televizorių ir vėl išėjo vaikščioti. R. M. taip pat I. M. nieko nesakė. Negalintis paaiškinti dėl kokių priežasčių I. M. teigia, jog jis matė kaip ir kas sužalojo I. M.. Nepamena ar I. M. sakė nesirodyti pareigūnams tokiame stovyje. O jeigu sakė, tai tiesiog tam, kad niekam nebūtų problemų (1 t., b. l. 79-80, 81, 82).

Ikiteisminiame tyrime liudytojo E. G. parodymu, nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2023 m. sausio 27 d. jis (duomenys neskelbtini) nuteistasis A. R.. Viso (duomenys neskelbtini). Ką jis darė ir su kuo bendravo 2022 m. gruodžio 28 d., neprisimena. Prisimena, kad 2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje, prieš pat Naujuosius metus, galimai 2022 m. gruodžio 28 d. vakare, po 19.00 val., pas jį į (duomenys neskelbtini) gyvenantis nuteistasis R. M., kuris atrodė susinervinęs. Jis R. paklausė: „Kas nutiko, kad taip atrodai?“ ar panašiai. R. M. jam atsakė: “Nieko, kambariokui į galvą daviau“. E. G. parodymu, jis R. M. klausęs kodėl jis taip pasielgė, į ką R. M. atsakė, kad kambariokas jį tiesiog sunervavo. E. G. parodė, kad R. M. jis neklausęs dėl kokių priežasčių kambariokas pastarąjį sunervino, neklausė kiek smūgių ir kur jis kambariokui sudavė. R. M. buvo ūmus, dėl menkniekių greitai susinervinantis. R. M. ir sau padarė arbatos, R. M. liko jo gyvenamojoje patalpoje gerti arbatos. E. G. kambarioko patalpoje tuo metu nebuvo. Jis R. M. neklausė kurį iš kambariokų šis sumušė, bet žinojo, kad R. M. gyvena kartu su I. M. ir L. B.. Liudytojas teigia su visais sugyvenęs draugiškai. I. M. ir L. B. buvo ramaus būdo. I. M. mėgo būti vienas, leido laiką gyvenamojoje patalpoje, į virtuvę išeidavo pasišildyti maisto. Po to jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), joje matė L. B. ir I. M., kurie sėdėjo ant savo lovų. I. M. ranka buvo užsidengęs veidą. Priėjęs arčiau ir I. M. tuo metu atidengus veidą, pamatė pastebimai ištinusią I. M. akį. Akis buvo ne tik labai ištinusi, bet jau pradėjusi mėlynuoti. Jis nei I. M., nei L. B. neklausė kas atsitiko, kodėl R. M. sumušė I. M.. Pamatęs sužalotą I. M., išėjo iš jų kambario. Rytojaus dieną atėjęs į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad I. M. joje nėra. Kažkuris pasakė, kad I. M. išvedė pareigūnai. Vėliau jis I. M. nematė. Priežasties dėl kurios R. M. sumušė I. M., nežino, nesiaiškino, nes norėdamas ramiai gyventi pataisos namuose, stengėsi nesikišti ir nieko neklausinėti (2 t., b. l. 103-104, 105, 106).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus ikiteisminiame tyrime akistatas tarp nukentėjusiojo I. M. su įtariamuoju R. M. ir liudytoju L. B. metu, prieštaravimai jų parodymuose pašalinti nebuvo, kiekvienas liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 87-89, 9091, 92-94, 95, 96).

Iš byloje pateikto nuteistųjų, kurie 2022 m. gruodžio 28 d. gyveno(duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2022 m. lapkričio 18 d. šioje patalpoje (duomenys neskelbtini) gyvenano trys nuteistieji: L. B., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 99 ).

(duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. SV-23-9463 (dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašo) nurodyta, kad nėra galimybės peržiūrėti ir pateikti 2022 m. gruodžio 28 dienos (duomenys neskelbtini) stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, nes vaizdo stebėjimo kameros neveikia (1 t., b. l. 102).

Iš byloje pateiktos Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros sužaloto asmens medicininės apžiūros 2022 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. 75(PPN-AK II)-166 matyti, kad 2022 m. gruodžio 29 d. 11.20 val., apžiūrėjus I. M., (duomenys neskelbtini) nustatyta dešinės akies - paakio kraujosruva. Sužalotas asmuo nenurodė sužalojimo aplinkybių. Sužalojimai pažymėti I. M. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje. I. M. siunčiamas į LSMUL KK SPS (1 t., b. l. 106, 107, 108).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2022-0824142/570000-2022-150742 nurodyta, kad I. M. 2022 m. gruodžio 29 d. 14.13 val. buvo psistatytas į medicinos įstaigos skubios pagalbos skyrių. Paciento skausmo skalė (5) – vidutinis skausmas. I. M. nustatyta pagrindinė diagnozė - akies voko ir periokulinės srities sumušimas (S00.1). Atlikus kompiuterinę tamografiją, nustatytas dešinės akiduobės medialinės sienelės lūžis (matoma sienelės deformacija). Skausminga, šiuo metu nuskausminamųjų atsisakė (1 t., b. l. 109-110).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr. G 73/2023 (02) konstatuota, kad I. M. padarytas dešinės akies srities sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų patinimu, kraujosruvomis dešinės akies vokuose, po obuolio jungine, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžiu. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais) paveikus dešinės akies sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gruodžio 29 d. Akiduobės sienelės lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, visi kiti sužalojimai — nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu laiku, I. M. esant įvairiose padėtyse, smūgiuojant kumščiais, kojomis ar kitais bukais daiktais, užsifiksavusių individualių žalojusių daiktų savybių sužalojimuose neaprašyta (1 t., b. l. 116-118).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė kasa byloje pareiškė 130,78 Eur civilinį ieškinį, kurį prašė priteisti iš R. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai padarytą žalą už nukentėjusiajam I. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas: skubiosios medicinos gydytojo paslaugą dėl akies voko ir periokulinės srities sumušimo, atlikta kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis dėl radiologinio ištyrimo, neklasfikuojamo kitur, oftalmologo konsultacijos dėl akies voko ir periokulinės srities sumušimo. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 130,78 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto apmokėta vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais ir kitais teisės aktais: Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-1010 „Dėl balo vertės patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr.V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304 „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.V-436 „Dėl Specializuotų ambulatorinių asmens svekatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo svekatosdraudimo fondo biudžeto lėšomis, iš jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“. 130, 78 Eur žalą nurodė priteisti iš kaltininko Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679. Sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b.k. 73000 (1 t., b. l. 45-46, 47, 48, 49, 50, 54-55, 56).

R. M. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo (CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnis), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus I. M., kuriam dėl patirtų sužalojimų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išvardintas aukščiau) buvo padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (CK 6.249 straipsnis, 6.247 straipsnis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė liginių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir Teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų (1 t., b. l. 45-46, 47, 48, 49, 50, 54-55, 56).

Ištyręs baudžiamojoje byloje įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. M. padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 str. 1 dalį pasitvirtino.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės - laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų. Kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 138 striapsnio 1 dalį yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo, civilinio ieškovo I. M. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, kurie yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, ir teismas neturi jokio pagrindo jais nestikėti. I. M. parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d., apie 19.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), jis buvo sužalotas nuteistojo R. M.. Nukentėjusiojo I. M. parodymu, sugrįžęs į patalpą R. M. atsisėdo ant savo lovos, jo (I. M.) paklausė: „Ar guli?“ Pastarajam atsakius: „Taip“, R. tuoj pat atsistojo, nuo savo lovos priėjo prie nukentėjusiojo lovos, ir nieko nesakydamas ėmė smūgiuoti abiejų rankų kumščiais I. M. į veidą ir galvos šonus. Kadangi smurto iš R. M. nesitikėjo, nukentėjęs teigia nespėjęs sureaguoti, nespėjęs užsidengti veido ir galvos. R. jam smogė ne mažiau 10 kartų į veidą ir į galvos šonus. Iš visų R. jam suduotų smūgių, ne mažiau 3 kartų (smūgių) buvo suduota į dešinę I. M. akį. Kiti smūgiai buvo suduoti į kitas veido vietas, žandikaulį, galvos šonus ir pan. L. B. jo negynė, gulėjo savo lovoje. R. smūgiuojant, jam kažkuriuo metu pavyko pagriebti rankomis už R. rankų ir sustabdyti pastarojo smūgius. R. apsiramino ir tuoj pat išėjo iš patalpos. L. B., matydamas nukentėjusiojo veidą, jam pasakė neiti iš kambario, kad jo nepamatytų pareigūnai, nes norėjo nuslėpti jo (I. M.) sumušimą. Nukentėjęs teigia pajutęs, kad veidas ėmė tinti, ypač dešinė akis, kuri vėliau pamėlo, o praėjus dar kuriam laikui - jos nebegalėjo atmerkti. Kadangi neturėjo vaistų, prie akies pasitepė dantų pasta. Maždaug po 15-20 min. į kambarį sugrįžo R., kuris ramiai, „kaip niekur nieko“, nukentėjusiajam patarė prie akies pridėti ką nors šalto, o pats atsigulė miegoti, nepaaiškinęs, kodėl taip pasielgė. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 11 d. specialisto išvados Nr. G 73/2023 (02) matyti, kad I. M. konstatuotas padarytas dešinės akies srities sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų patinimu, kraujosruvomis dešinės akies vokuose, po obuolio jungine, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžiu. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais) paveikus dešinės akies sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gruodžio 29 d. Akiduobės sienelės lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, visi kiti sužalojimai — nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu laiku, I. M. esant įvairiose padėtyse, smūgiuojant kumščiais, kojomis ar kitais bukais daiktais, užsifiksavusių individualių žalojusių daiktų savybių sužalojimuose neaprašyta (1 t., b. l. 116-118). Tai, kad I. M. buvo sužalotas 2022 m. gruodžio 28 d. byloje patvirtina paties nukentėjusiojo I. M. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme, liudytojo E. G. parodymai duoti ikiteisminiame tyrime, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, kuris nurodė aplinkybę, kad 2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje, (duomenys neskelbtini), galimai 2022 m. gruodžio 28 d. vakare, po 19.00 val., pas jį į (duomenys neskelbtini) gyvenantis nuteistasis R. M., kuris atrodė susinervinęs. Pastarojo (r.) jis paklausė: „Kas nutiko, kad taip atrodai?“ ar panašiai. R. M. jam atsakė: “Nieko, kambariokui į galvą daviau“. E. G. parodymu, jis R. M. klausęs kodėl jis taip pasielgė, į ką R. M. atsakė, kad kambariokas jį tiesiog sunervavo. Jis R. M. neklausė kurį iš kambariokų šis sumušė, bet žinojo, kad R. M. gyvena kartu su I. M. ir L. B.. Liudytojas E. G. parodymu (parodymai duoti ikiteisminiame tyrime, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje) tą vakarą nuėjo į (duomenys neskelbtini), joje matė L. B. ir I. M., kurie sėdėjo ant savo lovų. I. M. ranka buvo užsidengęs veidą. Priėjęs arčiau ir I. M. tuo metu atidengus veidą, pamatė pastebimai ištinusią I. M. akį. Akis buvo ne tik labai ištinusi, bet jau pradėjusi mėlynuoti (2 t., b. l. 103-104, 105, 106). Nustatyta, kad liudytojas L. B. paties 2022 m. gruodžio 28 d. įvykio aplinkybių nematė (duomenys neskelbtini), kurioje ir jis pats gyvena, nes buvo išėjęs iš šios patalpos, kaip teigia liudytojas, tuomet jis buvo išėjęs į dušo patalpą maudytis. Liudytojo L. B. teigimu, jam išeinant, I. M. gulėjo lovoje, lyg žiūrėjo televizorių. R. M., kiek prisimena, kartu su juo išėjo į koridorių, kuriame liko vaikščioti. Nusiprausęs duše, užtrūkęs apie 20-30 minučių, galimai apie 19.20 val. - 19.30 val., grįžo į savo gyvenamąją patalpą, kurioje pastebėjo I. M. gulintį savo lovoje ir ranka trinantį kairę akį. Jam patraukus ranką, pamatė, kad I. M. po kaire akimi yra kraujosruva, tiksliau mėlynė, kurios prieš jam išeinant maudytis, nebuvo (1 t., b. l. 79-80, 81, 82). 2022 m. gruodžio 29 d. I. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad vakar apie 19.30 val. jis gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, ir į kambarį sugrįžo kambariokas, paklausė jo (I. M.) „guli, ane“, priėjo ir sudaužė veidą (1 t., b. l. 15). Ikiteisminiame tyrime ir teisme apklausta liudytoja D. Š. nurodė aplinkybę, kad 2002 m. gruodžio 29 d. užėjusi į (duomenys neskelbtini), pamatė nuteistąjį I. M., kuriam buvo sumušta ir sutinusi dešinė aklis, po kuria buvo matoma hematoma. I. M. pasirodė buvo kiek išsigandęs, nedrąsus. Ji paklausė I. M. kas jį sumušė, užduodama klausimą – „Ar savi?“ I. M. atsakė – „Jo“. Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja D. Š. apibūdino nuteistąjį I. M. kaip ramų, kultūringą nuteistąjį, o R. M. ji apibūdino kaip prie visų „limpantį“, greitai „užsiplieskiantį“, agresijos tiesiogiai neparodantį asmenį. Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas E. G. apibūdino R. M. kaip ūmaus būdo asmenį, dėl menkniekių greitai susinervinantį, o I. M. kaip asmenį, mėgusį būti vienam, kuris leisdavo laiką gyvenamojoje patalpoje, į virtuvę išeidavo pasišildyti maisto. Taip pat liudytojas L. B. apibūdino nukentėjusįjį I. M. kaip ramų asmenį, mėgusį leisti laiką vienam. Liudytojo L. B. teigimu jie ((duomenys neskelbtini)) tarpusavyje sutarė, gyveno draugiškai, nesipyko ir nekonfliktavo. Taigi pagrindo nukentėjusiajam I. M. dėl patirto sužalojimo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį R. M. nėra, pats kaltiamasis R. M. taip ir nenurodė teismui jokių argumentuotų faktų ar aplinkybių, dėl kokių priežasčių jis galėjo būti apkalbėtas nukentėjusiojo I. M..

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. padarė vieną nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 138 str. 1 d.), veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas I. M.).

R. M. nėra baustas už padarytus administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 48), teistas, nors bausmę atlikęs 2023 m. rugpjūčio 15 d., teistumas neišnykęs ( 2 t., b. l. 22 -36, 38-47), šią nusikalstamą veiką padarė (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad jis tinkamų išvadų nepadarė ir yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas. R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu Ligoninės Psichiatrijos skyriuje nesigydė. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 66, 67). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2023 m. vasario 15 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini)2023 – R. M. nėra pagrindo (nereikalinga) skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 73).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – laisvės apribojimo arba arešo, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikaltimą bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, kad R. M. šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, į paskirtą bausmę įskaitant jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką (BK 66 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. (3 t., b. l. 2-6).

Civiliniai ieškiniai

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 130,78 Eur žalos priteisimo iš kaltinamojo už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nes kaltinamojo R. M. veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis I. M. ir už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina bendroje sumoje sudarė – 130,78 Eur. Prie ieškinio pateikti 130,78 Eur žalos dydį pagrindžiantys rašytiniai duomenys, todėl žala už nukentėjusiajam I. M. suteiktas medicinines paslaugas pilnai pagrįsta, tenkintina ją priteisiant iš kaltinamojo R. M. (1 t., b. l. 45-46, 47, 48, 49, 50, 54-55, 56).

Byloje nukentėjęs I. M. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo I. M. paaiškinimu, po įvykio jis blogai jautėsi, išgyveno dvasiškai, apie mėnesį laiko buvo po akimi kraujosruva (melynė), jautė diskomfortą dėl išvaizdos, buvo perkeltas po to gyventi į blogesnes gyvenimo sąlygas, jautė skausmą galvos apie 2 mėnesius. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra šiuo atveju nukentėjusiojo pareiga.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo R. M. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusysis I. M. buvo nesunkiai sužalotas, pasireiškęs dešinės akies srities sumušimu - dešinės akies vokų patinimu, kraujosruvomis dešinės akies vokuose, po obuolio jungine, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžimu.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kadangi kurį laiką juto skausmą, jautė diskomfortą dėl išvaizdos, nes buvo matoma krausjosruva jo dešinės akies voke, o tai sudarė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą (nustatant jos dydį), atsižvelgia ir nukentėjusiojo išsakytą nuomonę, kad po šio įvykio jam atsirado baimė, asižvelgia į padarytos nusikalstamos pasekmes, šią žalą padariusio asmenų kaltę, jo turtinę padėtį, kaltinamasis nedirba, šiuo metu yra sulaikytas (paskirta kardomoji priemonė – suėmimas) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiojo I. M. patirtą neturtinę žalą teismas vertina 2000 Eur dydžiu, kurios dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl yra priteistina iš kaltinamojo.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. M. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis R. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, o šiuo metu jam skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tik patvirtina, kad efektyviai kaltinamojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą ar pajamas byloje taip pat nėra.

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turimą turtą ar pajamas.

Kaltinamajam R. M. palikti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai, turėjęs reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, vokas su jame esančiu CD (DVD-R) „Verbatim“, jame esančiomis R. M. KLT Ligoninės sveikatos istorijos kopijomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - 1 m. 6 mėn. (vieniems metams šešiems mėnesiams) terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą

bausmę R. M. įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) jo išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 11 d.

R. M. palikti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui, šią paskirtą kardomają priemonę – suėmimą, panaikinti.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo I. M. naudai.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) PSDF biudžetui padarytą 130,78 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 0,78 ct) žalą, nukentėjusiojo I. M. suteiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms padengti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos Apsaugos ministerijos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini).

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, 572,25 Eurų išlaidų dėl kaltinamajam R. M. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos priteisimo.

Daiktinį įrodymą, turėjusį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, voką su jame esančiu CD (DVD-R) „Verbatim“, su jame esančionis R. M. KLT Ligoninės sveikatos istorijos kopijomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o R. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Rasa Balsevičienė