Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-10 · Administracinė byla Nr. I-549-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-10
Bylos Nr.
I-549-171/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-549-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02365-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. kovo 16 ir 30 d. atvykęs iš Utenos areštinės Lukiškių TI-K negavo pietų maisto davinio. 2016 m. kovo 17 d. ir 30 d. su skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl negauto maitinimo, tačiau atsakymų į juos negavo. Toks Lukiškių TI-K elgesys pažemino jo garbę ir orumą, dvasiškai sukrėtė, paaštrėjo kai kurios ligos.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/7-117 31 punkte nustatyta, kad sausas davinys išduodamas, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos.

Pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 16 d. 14.10 val. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, pareiškėjas, kol buvo forminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandas, buvo uždarytas į trumpalaikio sulaikymo kamerą. Po dokumentų įforminimo ir kratos jis buvo perkeltas į gyvenamąją kamerą. Suimtiesiems bei nuteistiems, laikomiems priėmimo ir paskirstymo skyriuje, maistas nėra duodamas. Minėtą dieną visiems atvykusiems į Lukiškių TI-K suimtiems ir nuteistiems, taip pat ir pareiškėjui, buvo pasiūlytas pietų maisto davinys.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Be to, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl 2016 m. kovo 16 ir 30 d. negautų maisto davinių ir dėl to patirtos neturtinės žalos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas tegia, kad 2016 m. kovo 24 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu (b. l. 16) dėl 2016 m. kovo 16 d. negauto maisto davinio, tačiau atsakymo į jį negavo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, kad 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 96-1519 Lukiškių TI-K pateikė pareiškėjui atsakymą į 2016 m. kovo 24 d. skundą, kuriame nurodė, kad paskirstymo skyriuje suimtiesiems bei nuteistiesiems maistas nėra duodamas. Skunde minimą dieną atvykusiems suimtiesiems bei nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui, buvo pasiūlytas maisto davinys (b. l. 14). Taigi pareiškėjo teiginys, kad jis atvykimo į Lukiškių TI-K dieną, t. y. 2016 m. kovo 16 d., negavo maisto davinio ir į jo pateiktą skundą nebuvo atsakyta, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2016 m. kovo 30 d. vėl kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu dėl atvykus 2016 m. kovo 30 d. negauto maisto davinio, tačiau atsakymo negavo.

Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota 2016 m. kovo 30–31 d. pareiškėjo skundų ar prašymų (b. l. 22). Taigi šis pareiškėjo teiginys taip pat atmestinas, kadangi nėra duomenų, kurie patvirtintų jo kreipimąsi su skundu į Lukiškių TI-K administraciją dėl negauto maisto davinio.

Pažymėtina, kad pareiškėjas į Lukiškių T-IK su skundu kreipėsi 2016 m. kovo 29 d. dėl netvarkingo sanitarinio mazgo 207 kameroje. Skundas buvo ištirtas ir pareiškėjas 2016 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 96-1485 informuotas, kad pareigūnai nei 2016 m. kovo 16 d., nei 2016 m. kovo 18 d. techninių nesklandumų 207 kameroje nenustatė. Tik 2016 m. kovo 21 d. pareiškėjas kreipėsi dėl netvarkingo sanitarinio mazgo, kuris tą pačią dieną buvo sutvarkytas.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo civilinė atsakomybė kyla tik esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir teisės pažeidimu padarytai žalai.

Teismas nenustatė nė vienos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė