Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-3538-920/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-04
Bylos Nr.: e2-3538-920/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00535-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Linas Baublys
Ieškovas: L. B., P. B.
Atsakovas: U. R.

Kategorijos

2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
2.5.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-3538-920/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00535-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 2.5.9.2; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Linas Baublys,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Kielytei,dalyvaujant ieškovams L. B., P. B., ieškovų atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,atsakovės U. R. atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. B., P. B. ieškinį atsakovei U. R. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovų L. B., P. B. ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1 Įpareigoti atsakovę U. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinį (avarinės būklės mūrinės sienos/tvoros išlikusias dalis ir po jos griuvimo atsiradusias statybines medžiagas/šiukšles), žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, po statinio ir jo išlikusių dalių pašalinimo, sutvarkyti teritoriją;

1.2 priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams P. B. ir L. B. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre (toliau - ir NTR) įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus (toliau - ir ieškovų žemės sklypas). Atsakovei U. R. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir dovanojimo sutartis) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso su ieškovų žemės sklypu jo šiaurės rytinėje dalyje besiribojantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir atsakovės žemės sklypas). Iki (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo, minėtas žemės sklypas priklausė atsakovės tėvams I. R. ir L. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šiuo metu visa šeima, t.y. ir žemės sklypą padovanoję tėvai, ir žemės sklypo savininkė (atsakovė) gyvena tuo pačiu adresu ir naudojasi tuo pačiu žemės sklypu, jame esančiais pastatais ir priklausiniais. Atsakovės nuosavybėje esantį žemės sklypą jo pietvakarinėje pusėje nuo ieškovų žemės sklypo iki 2021 m. audrų skyrė avarinės būklės mūrinė siena/tvora (šiuo metu jau iš dalies sugriuvusi dėl 2021 m. sudėtingų oro sąlygų, sugriuvusios tvoros plytos ir kt. statybinės medžiagos išmėtytos po ieškovų žemės sklypą), kurią (įskaitant statybines medžiagas) būtina pašalinti, išlikusios tvoros dalys ir po jos griovimo atsiradusios statybinės medžiagos yra ieškovų žemės sklypo ribose ir užima ieškovų žemės sklypo dalį. Taipogi anksčiau atsakovės žemės sklype už tvoros buvo ir atsakovės tėvų pasodintos tujos, taip užimant ieškovų žemės sklypo dalį. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - ir NŽT) prie ŽŪM Trakų skyrius, atlikęs žemės naudojimo patikrinimą, 2020-07-03 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir aktas), kuriuo nustatyta, kad atsakovės tėvai (tuometiniai žemės sklypo savininkai) neteisėtai užėmė apie 50 kv.m dalį P. ir L. B. žemės sklypo jame esančia tvora ir tujomis. Patikrinimo metu buvusi faktinė situacija yra užfiksuota akte, schemoje ir nuotraukose, kur dar matomos tujos ir tvora, užimančios ieškovų žemės sklypo dalį. Akto surašymo metu ieškovų žemės sklype buvusios tujos atsakovų - žemės sklypo savininkų (naudotojų) dabar yra pašalintos, taip iš dalies pašalinant ieškovų teisių pažeidimus. Sugriuvusios mūrinės tvoros statybinės medžiagos taip pat užima ieškovų žemės sklypą, padarė ir daugiau žalos, panaikinant (sugadinant) ieškovų daržą, tačiau šios žalos atlyginimo ieškovai šiuo ieškiniu nereikalauja. Atsakovės U. R. atstovo atsakymo motyvai apie mūrinės tvoros pastatymo laiką ir dovanojimo sutarties objekto (t.y. kad atsakovė neįgijo daiktinių teisių į tvorą dovanojimo sutartimi) yra atmestini, nes tvora ir jos sudėtinės dalys (statybinės medžiagos po sugriovimo), užimančia ieškovų žemės sklypo dalį, yra atsakovės gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinys, nepriklausomai nuo tvoros įregistravimo (neįregistravimo) NTR ir tvoros statybos laiko. Tokie atsakovės atstovo motyvai prieštarauja teisės normoms ir aktualiai teismų praktikai. Konstatuotina, kad atsakovė yra užėmusi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį, ir jį naudoja be savininkų sutikimo. Ieškovai ragino išspręsti šią problemą ne kartą, tačiau atsakovė ar jos tėvai pašalino tik tujas iš ieškovų žemės sklypo. Avarinės būklės mūrinė tvora (šiuo metu iš dalies sugriuvusi), priklausanti atsakovei (juosianti atsakovės žemės sklypą), deja vis dar nepašalinta. Ieškovai ragino buvusius ir dabartinę žemės sklypo savininkę pašalinti ieškovų teisių pažeidimą, ieškovai kantriai laukė, tačiau nesulaukus realių veiksmų jie buvo priversti kreiptis teisinės pagalbos. O buvę žemės sklypo savininkai savo žemės sklypą padovanojo atsakovei, galimai, taip tikėdamiesi išvengti tvoros šalinimo pareigos. Ieškovų atstovė pateikė raginimą buvusiems savininkams dėl pažeidimų pašalinimo. Jokio atsakymo nesulaukė. Vėliau paaiškėjo, kad minėtas žemės sklypas padovanotas dabartinei savininkei - atsakovei U. R. Su ja buvo geranoriškai susisiekta, raginimas išsiųstas ir jai, tačiau sulaukta neigiamo atsakymo su paaiškinimais, kad negatorinio ieškinio pateikimas prilygsta nepagrįsto ieškinio pateikimui ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovei priklausančią tvora atsakovės atstovas siūlo nugriauti patiems ieškovams. Atsakovų žemės sklypo savininkai (naudotojai) iš dalies pašalino ieškovų teisių pažeidimą (pašalino tujas), tačiau nepripažįsta savo pareigos pašalinti iš ieškovų žemės sklypo žemės naudojimo kontrolės atlikimo metu avarinės būklės buvusios mūrinės tvoros išlikusias dalis ir po tvoros sugriuvimo ieškovų žemės sklype atsiradusias statybines medžiagas (šiukšles).

II. Atsakovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė ne tik nėra įgijusi nuosavybės teise jokių tvorų. Juo labiau Atsakovė nėra tvoros, kurią Ieškovai ieškiniu reikalauja nugriauti ir kuri visa yra Ieškovų sklype, savininkė. Atsakovė nėra tvoros, kurią Ieškovai ieškiniu reikalauja nugriauti ir kuri visa yra Ieškovų sklype, naudotoja. Atsakovė nėra tvoros, kurią Ieškovai ieškiniu reikalauja nugriauti ir kuri visa yra Ieškovų sklype, statytoja. Ieškovai reiškia ieškinį dėl tvoros, kuria jie naudojosi daugiau nei 20 metų ir tik jai iš dalies nugriuvus, pateikė nepagrįstą 2022-02-02 raginimą, o vėliau ir ieškinį. Tvora, kurią Ieškovai ieškiniu reikalauja nugriauti ir kuri visa yra Ieškovų sklype, nėra Atsakovės gyvenamojo namo priklausinys. Ieškinyje yra deklaratyviai teigiama, jog tvora, esanti Ieškovų sklype, yra Atsakovės namo priklausinys, tačiau šios aplinkybės niekaip nepagrindžia. Kaip jau minėta, Atsakovė ieškinyje nurodoma tvora niekada nesinaudojo, ši tvora netarnauja Atsakovės gyvenamajam namui ir jokios funkcinės paskirties niekada neatliko. Įvertinus tai, kad Ieškovai tvora naudojosi daugiau nei 20 metų, be to visa tvora yra Ieškovų sklype, ji labiau gali būti laikoma Ieškovų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniu. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties 2.6. p. nurodoma, kad žemės sklypas (Daiktas3) neturi priklausinių; 2.8. p. nurodoma, kad pastatas – gyvenamasis namas (Daiktas4) neturi priklausinių; 2.10 p. nurodoma, kad pastatas – ūkinis pastatas (Daiktas5) neturi priklausinių; 2.12 nurodoma, kad pastatas – ūkinis pastatas (Daiktas6) neturi priklausinių. Pažymėtina, kad Dovanojimo sutartis yra įregistruota viešajame registre, todėl vadovaujantis CK 6.393 str. 3 d., gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, sprendžiant tiek dėl to, kad Atsakovė nėra tvoros, esančios Ieškovų sklype savininkė, tiek dėl to, kad Atsakovės nuosavybė neturi priklausinių. Ieškinio argumentai dėl tujų pašalinimo nėra susiję su nagrinėjama byla, kadangi tai įvyko dar iki Atsakovės tapimo Žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininke. Be to, buvę savininkai buvo ir pasodinę tujas, jos buvo pasodintos dabar Atsakovei priklausančiame sklype, todėl Ieškovams ėmus reikšti nepasitenkinimą ir pretenzijas, tujas buvę savininkai pašalino. Ieškinio argumentai dėl galimo valstybinės žemės užėmimo nėra susiję su byloje nagrinėjamu ginču. Po Ieškovų skundo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko patikrinimą ir 2020-07-24 nutarimu nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko tyrimą pagal galimus Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. (žemės sklypo savininkai ar naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų) bei Administracinių nusižengimų kodekso 110 str. (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas) numatytų pažeidimų. Nacionalinė žemės tarnyba nutraukdama administracinę teiseną Administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t.y. nesant administracinio nusižengimo požymių, nurodė: “Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog tvora, esanti gretimame žemės sklype (kad Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyta labai seniai, kai žemės sklypas (kad Nr. (duomenys neskelbtini)) dar nepriklausė L. R. ir I. R. Asmenys net nelaiko šio inžinierinio įrenginio savo nuosavybe, yra įsitikinę, jog tvora priklauso gretimo sklypo kaimynui. Su kaimynu nebendrauja”. Taigi, nors nurodyta administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nesant administracinio pažeidimo sudėties, dar iki Atsakovei įgyjant nuosavybę, iš nutarimo galima daryti keletą išvadų: Kompetentinga institucija nenustatė, kad buvę savininkai būtų pažeidę kitų asmenų (šiuo atveju Ieškovų) teises ar įstatymo saugomus interesus, ar būtų savavališkai užėmę žemę. Tai, kad tvora, esanti Ieškovų sklype nepriklausė netgi dar iki Atsakovės buvusiems savininkams. Jie buvo įsitikinę, kad tvora priklauso patiems Ieškovams. Tai, kad tarp Ieškovų ir iki Atsakovės buvusių savininkų santykiai buvo pakankamai konfliktiški. Šią aplinkybę patvirtina ir nepagrįsti Ieškovų skundai Nacionalinei žemės tarnybai. Ieškovai, sužinoję, jog pasikeitė gretimo sklypo savininkai ir naująja savininke tapo Atsakovė (buvusių savininkų dukra), galimai bando kerštauti pareikštu ieškiniu. Ieškovai buvo informuoti apie tai, jog Atsakovė nėra tvoros, esančios jų sklype savininkė, statytoja, naudotoja ar pan. Taip pat Ieškovai buvo informuoti, kad negatorinio ieškinio pareiškimas Atsakovės atžvilgiu būtų aiškiai nepagrįstas ir galimai įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nepaisant to, Ieškovai pareiškė ieškinį teismui reikalaudami, kad iš jų sklypo Atsakovė pašalintų tvorą, kuria patys Ieškovai naudojosi daugiau nei 20 metų. Prie atsiliepimo pateikiamos nuotraukos patvirtina, kad ne Atsakovė, o patys Ieškovai pažeidžia Atsakovės, kaip savininkės teises, kadangi iš jų sklypo, į Atsakovės sklypą yra suvirtusios (suverstos) plytos. Atsakovės žiniomis, tvora, kurią Ieškovai prašo įpareigoti nugriauti, galimai priklauso patiems Ieškovams. Šią aplinkybę patvirtina ir 2020-07-24 nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nurodytos aplinkybės, tiek ir tai, jog Ieškovai žemės sklypą įgijo dar 2002 metais, nuo to laiko jie tvora naudojosi, o pati tvora yra Ieškovų sklype. Ir tik kuomet ji ėmė griūti, Ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Atsakovę tvorą nugriauti. Atsakovės vertinimu ieškinys yra pareikštas nesąžiningai, yra aiškiai nepagrįstas, todėl Atsakovė prašo teismo įvertinti, ar Ieškovai nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir esant pagrindui skirti baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant Atsakovei (CPK 95 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

3. Bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams P. B. ir L. B. Atsakovei U. R. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso su ieškovų žemės sklypu jo šiaurės rytinėje dalyje besiribojantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilus ginčui dėl sklypus skiriančios tvoros priklausomybės ir pašalinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020-07-03 surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėto tyrimo pagrindu priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-07-24 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t.y. nesant administracinio nusižengimo požymių. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022-09-06 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t.y. nesant administracinio nusižengimo požymių.

Dėl įpareigojimo pašalinti statinį

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

5. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

6. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti statinį, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, ieškovai nurodo, kad atsakovei nepagrįstai ir neteisėtai užėmus statiniu ieškovų žemės sklypo dalį, ieškovai, be abejo, negali pilna apimti, pagal savo valią ir poreikius naudotis šiuo savo turtu, todėl akivaizdu, kad jų, kaip savininkų, teisės yra pažeidžiamos. Tai įrodo ir oficialus rašytinis įrodymas - valstybinę žemės naudojimo kontrolę atliekančios institucijos (NŽT) aktas (Ieškinio 18 p.). Vertindamas šias ieškovų nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra valstybinę žemės naudojimo kontrolę atliekančios institucijos (NŽT) akto ar kito dokumento, kuris įrodytų ieškovų teisių pažeidimą dėl atsakovės nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų užėmus statiniu ieškovų žemės sklypo dalį. Tokią išvadą teismas daro, nes į bylą yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2020-07-03 surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėto tyrimo pagrindu priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-07-24 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t.y. nesant administracinio nusižengimo požymių. Šiame dokumente, be kita ko, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog tvora, esanti gretimame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyta labai seniai, kai žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) dar nepriklausė L. R. ir I. R. Asmenys net nelaiko šio inžinierinio įrenginio savo nuosavybe, yra įsitikinę, jog tvora priklauso gretimo sklypo kaimynui (b.l. 60). Taip pat į bylą yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-09-06 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t.y. nesant administracinio nusižengimo požymių. Šiame dokumente yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog tvora, esanti gretimame žemės sklype (kad Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyta labai seniai, kai žemės sklypas (kad Nr. (duomenys neskelbtini)) dar nepriklausė L. R. ir I. R. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pagrindu U. R. įgijo nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmenys net nelaiko šio inžinierinio įrenginio savo nuosavybe, yra įsitikinę, jog tvora priklauso gretimo sklypo kaimynui (b.l. 120-121). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės reiškia, kad į bylą pateikti valstybinę žemės naudojimo kontrolę atliekančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentai neįrodo ieškovų teisių pažeidimo dėl atsakovės nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų užėmus statiniu ieškovų žemės sklypo dalį.

7. Antra, byloje nekyla ginčo dėl to, kad ginčo statinys – tvora, yra ieškovams priklausančio žemės sklypo ribose. Tai šalys patvirtina savo procesiniuose dokumentuose, taip pat patvirtino išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, atsižvelgdamos į sklypuose esančius riboženklius. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentai (b.l. 60, 120-121, 141-142), kuriuose nurodyta, kad dalis tvoros, esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sugriuvusi.

8. Trečia, byloje nekyla ginčo dėl to, kad nei viena iš bylos šalių tvoros nestatė. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas Z. L., nuo 1993 m. nuolat gyvenančio gretimame sklype (duomenys neskelbtini), 2022-08-29 paaiškinimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui, kuriame jis nurodo, kad tvora tarp jo ir atsakovės sklypo bei nuo miško buvo pastatyta apie 1992 – 1993 m. tuometinio atsakovės sklypo savininko, o tvorą nuo vartų link upės pastatė kitas atsakovės žemės sklypo tuometinis savininkas apie 2002-2003 m. Nei P. B., nei U. R. tvoros nestatė (b.l. 119). Taip pat šis paaiškinimas, teismo vertinimu, leidžia įvertinti ir šalių ginčą dėl to, ar visa tvora yra identiška ir juosia visą atsakovės sklypą. Remiantis Z. L. paaiškinimu, o taip pat išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad vien tvoros mūrinis pobūdis ir išorinis panašumas negali būti pagrindu teigti, jog visa atsakovės sklypą juosianti tvora yra identiška, kaip nurodoma ieškovų procesiniuose dokumentuose. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tvoros identiškumas nėra užfiksuotas byloje esančiuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentuose. Tai reiškia, kad nepripažinus, jog ginčo tvora yra identiška ir juosia visą atsakovės sklypą (arba jo dalį tarp atsakovės sklypo ir miško bei atsakovės ir ieškovų sklypų), ginčas dėl šalių sklypus skiriančios tvoros, kaip atsakovei priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinio, turi būti sprendžiamas vertinant tik tvoros dalį, skiriančią šalių sklypus ir šiuo metu esančią ieškovams priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Ketvirta, ieškovai nurodo, kad mūrinė tvora nėra įregistruota NTR, tačiau ji (jos liekanos ir statybinės medžiagos) faktiškai egzistuoja. Pagal savo prigimtį mūrinė tvora yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinys (antraeilis daiktas) (Dubliko 38 p.). Atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartyje ginčo tvora nėra nurodyta priklausiniu, o ji ieškinyje nurodoma tvora niekada nesinaudojo, ši tvora netarnauja Atsakovės gyvenamajam namui ir jokios funkcinės paskirties niekada neatliko. Įvertinus tai, kad Ieškovai tvora naudojosi daugiau nei 20 metų, be to, visa tvora yra Ieškovų sklype, ji labiau gali būti laikoma Ieškovų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniu (Atsiliepimo į ieškinį 2 psl.). Spręsdamas šį šalių ginčą, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Taigi nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui. Ši CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, vieno ar kelių pagrindinių daiktų priklausinys yra antraeilis daiktas. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „City gate“ ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; 2012 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. K. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-428/2014).

10. Kaip jau nurodyta, ginčo dėl to, kad šalys tvoros nestatė, byloje nekilo. Taip pat byloje nustatyta, kad tvora statyta prieš daug metų, pagal Z. L. paaiškinimus, atsakovės žemės sklypo tuometinio savininko apie 2002-2003 metus. Be to, šiuo metu tvora yra iš dalies sugriuvusi. Vertindamas šalių ginčą, teismas pripažįsta reikšmingomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad Ieškovai tvora naudojosi daugiau nei 20 metų, be to visa tvora yra Ieškovų sklype, taip pat pats ieškovas P. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad tvora buvo statoma matant ir žinant ieškovui. Tai reiškia, kad beveik 20 metų (iki 2020 metų) pretenzijos dėl ieškovų teigimu atsakovei priklausančios, tačiau ieškovų sklype esančios tvoros, gretimo sklypo savininkams nebuvo reiškiamos. Teismo vertinimu, toks ieškovų elgesys kelia abejonių dėl to, ar ginčo tvora, skirianti (ar skyrusi) atsakovės ir ieškovų sklypus, buvo statoma be ieškovo sutikimo, taip pat jam neprisidedant darbu arba lėšomis. Todėl ginčo tvoros, daugelį metų esančios ieškovams priklausančiame sklype, pastatytos su jų žinia ir nereiškiant gretimo sklypo savininkams jokių pretenzijų, laikymas atsakovės gyvenamojo namo priklausiniu, teismo vertinimu, negali būti laikomas visiškai pagrįstu bei sukeliančiu kasacinio teismo praktikoje nurodytas priklausinį ištinkančias pasekmes.

11. Penkta, ieškovų nurodytas aplinkybes, kad pagal aktualią teismų praktiką, tai, kad tvoros statytojas yra ne atsakovas, o ankstesni savininkai, ginčo sprendimui nereikšminga, nes atsakovas iš pardavėjo perėmė visas su įsigyjamu turtu susijusias teises ir pareigas (Dubliko 21 p.), teismas nepripažįsta reikšmingomis, nes jau nurodyta, kad 2021-01-27 Dovanojimo sutartyje ginčo tvora nėra nurodyta atsakovės gyvenamojo namo priklausiniu.

12. Šešta, ieškovų nurodytas aplinkybes, kad palei mūrinę sieną buvo pasodinti aukšti medžiai (tujos), taip naudojantis sklypu, ir jų pašalinimas, akivaizdžiai parodo, kad sklypu buvo naudojamasi iš kaimyninės (atsakovės žemės sklypo) pusės; Atsakovės atsiliepime nurodomas teiginys, kad tujų pašalinimas nesusijęs su šia byla yra nepagrįstas ir atmestinas; šiuo metu atsakovė taipogi naudojasi aptvertu sklypu, kadangi žemės sklypus vis dar riboja iš dalies sugriuvusi atsakovės mūrinė siena ir ieškovu žemės sklype esančios jos liekanos (Dubliko 26 p.), teismas vertina, kaip įrodančias tik tai, kad tujos buvo pašalintos, o taip pat tai, kad jos priklausė atsakovės sklypo savininkams, tačiau aplinkybė, kad tvora nebuvo pašalinta tuo pačiu metu kartu su tujomis, tik dar kartą pagrindžia jau nurodytas abejones dėl tvoros priklausomybės kuriai nors iš šalių.

13. Septinta, vertindamas ieškovų nurodytas aplinkybes, jog 2020-07-03 surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovės tėvai (tuometiniai žemės sklypo savininkai) neteisėtai užėmė apie 50 kv. m dalį P. ir L. B. žemės sklypo jame esančia tvora ir tujomis, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad NŽT Trakų skyriaus 2020-07-02 surašytas patikrinimo aktas, dalyvaujant tik Ieškovams yra pirminis dokumentas, kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas, o atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad tuometiniai savininkai L. ir I. R., nieko nepažeidė, t.y. jų veiksmuose nebuvo nei Žemės įstatymo 21 str. 7 p. pažeidimo, nei Administracinių nusižengimų kodekso 110 str. nurodyto nusižengimo, todėl būtent galutiniai Ieškovų skundų tyrimą atlikusios institucijos 2020-07-24 sprendimai – Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais padidintą įrodomąją galią.

14. Aštunta, atsakovei nepripažįstant ginčo tvoros jos nuosavybe, o taip pat byloje nesant įrodymų dėl jos nuosavybės teisių į ginčo tvorą, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidžia ieškovų teises. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovams pašalinus esamą tvorą, būtų kokiu nors būdu pažeistos atsakovės teisės.

15. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nesant neabejotinų įrodymų, jog ieškovams priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti ginčo tvora priklauso gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei atsakovei U. R., nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė įvykdė ieškovų teisių pažeidimą, todėl ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti statinį, yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl piktnaudžiavimo teise

16. Atsakovė nurodo, kad jos vertinimu ieškinys yra pareikštas nesąžiningai, yra aiškiai nepagrįstas, todėl Atsakovė prašo teismo įvertinti, ar Ieškovai nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir esant pagrindui skirti baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant Atsakovei (CPK 95 str. 2 d.).

17. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į ginčo pobūdį negali būti pripažinta, jog ieškovai piktnaudžiavo teise, todėl prašymas yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.98 str., LR CPK 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Linas Baublys