Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-03-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį - 75 paroms arešto; 2) 2010-02-04 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį - 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams; 3) 2010-10-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. kaltinamas tuo, kad 2012-01-25 apie 09.30 val. picerijoje „CanCan“, esančioje Ozo g. 25 Vilniuje, žemės sklypų dokumentų sutvarkymui pasiskolino iš T. S. 20000 Lt, žadėdamas juos grąžinti iki 2012-02-25 su 2000 Lt palūkanomis, tačiau pinigų negrąžino, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - nukentėjusiajam T. S. priklausantį 20000 Lt vertės turtą,

Kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su T. S. susipažino per bendrus draugus. Po to kurį laiką nesimatė. Vėliau susitikę susitarė, kad susiskambins. Susitiko su T. S. 2012 metų sausio mėnesį. T. S. pas jį atvyko į kaimą, kuriame jis gyveno. Būdami kaime, susitarė užsiimti nelegalia veikla. T. S. pasisakė, kad yra dirbęs muitinėje ir kad gali kažką daryti su cigaretėmis ar dar ką nors, galiausiai nusprendė įsigyti ir pervežti narkotikus. Nutarė, kad reikia susimesti pinigus, ką vėliau ir padarė. Apie jokius žemės sklypus nekalbėjo. Pinigai buvo renkami tam, kad nusipirkti padirbtus eurus, o už juos įsigyti amfetamino. T. S. pasiūlė nusipirkti telefono korteles. Sakė, kad jis yra advokatas, o kaltinamasis teistas daug kartų, todėl jis, kaip advokatas, nenorėjo, kad skambintų į jo telefoną. Sakė, kad dirbo tyrėju ir žino, kad telefoninių pokalbių yra klausoma. T. S. nusipirko korteles, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis nepirko telefono kortelių, naudojosi savo ir motinos telefonu, iš jo rašė žinutes. Jie susirašydavo žinutėmis ir susiskambindavo, susitardavo kur ir kada susitikti. Jie susitarė susidėti po 20 000 litų, ką ir padarė. Turėjo pirkti 10 kg anfetamino, kurį vėliau pardavus, po 30 000 būtų pasidalinę. Susitiko „Akropolyje“ ir kiekvienas atsinešė po savo dalį pinigų. Pirmiausia turėjo nusipirkti eurus. O po to už tuos padirbtus eurus, turėjo nusipirkti anfetaminą. Iš jo pažįstamų Vilniuje būtų pirkę eurus, o narkotikai turėjo būti Kaune. Narkotikus būtų į Baltarusiją išvežę. T. S., sakė, kad jis ir pats žino kas eurus parduoda, bet ten nedidelė suma, kokie 2000. Sakė, kad jis paklaus, gal daugiau turi. Norėjo apgauti narkotikų pardavėjus ir atsiskaityti padirbtais eurais. Norėjo pirkti pas tokį F., kurio pavardės nežino. Visas aplinkybes bijo nurodyti teismui, kad tie žmonės su juo nesusidorotų. Planavo tuos narkotikus nuvežti į Baltarusiją ir pardavus gauti po 4 eurus už gramą, 4000 už kilogramą, paskui gautą pelną pasidalinti per puse. Po 30 000 litų turėjo išeiti. Šitą planą sugalvojo kaltinamasis. T. S. sakė, jei viskas gerai seksis, tai pas jį yra pažįstamų muitinėje ir jiems padedant ši veikla galėtų pajudėti. Kaltinamasis 40 000 litų atidavė asmenims, iš kurių ketino pirkti padirbtus eurus, jie norėjo surinkti pusę milijono, kad Italijoje užsakytų eurus. Po to pranešė, kad ir juos apgavo ir negrąžino kaltinamajam nei pinigų, nei padirbtų eurų. T. S. juo nepatikėjo, nors visada tikėdavo. Jis sakė T. S., kad atidirbs tuos pinigus, atgaus kažkaip. Siūlė vystyti tą veiklą toliau. Tada T. S. sugalvojo istoriją, kad neva pinigus skolino žemės tvarkymui. Jo nedomino, kad abu papuolė į tokią situaciją. 2012 metais laikė avis, kurios veisėsi, ėriukus parduodavo iš to ir pragyveno. Iš viso laikė 65 avis. 20 000 litų buvo susitaupęs iš avių auginimo. Viena avelė kainuoja 900 litų. Vienintelė žemė, kurią turi, tai mamos žemė Utenoje, ją trise su seserimis paveldėjo iš senelės. Neturėjo jokio verslo, susijusio su žeme ar kitu nekilnojamu turtu. Kai tėvas mirė, tai jam liko namas, kur dabar gyvena, jam priklauso 1/3 namo. T. S. tuo metu buvo advokatas.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad su A. M. susipažino maždaug prieš 5 metus, per tuometinę jo draugę. Kelis kartus buvo susitikę, važiavo kartu į vestuves. Po to tris metus nebendravo. Atsitiktinai susitiko „Čilli picerijoje“ ir susitarė susiskambinti, pakalbėti. Gal po metų susitiko pas A. M. vakarėlyje. Atrodė, kad galima juo pasitikėti. Pradžioje gvildeno įvairias verslo idėjas. Kalbėjo apie kavinės atidarymą, ar kažką panašaus. Apie narkotikus per pirmus susitikimus nebuvo jokių kalbų. Per pirmus susitikimus A. M. apie žemę nieko nepasakojo. Pasakojo, kad augina avis netoli Vilniaus. Vėliau A. M. pasakė, kad Druskininkuose prie ežero turi keturis žemės sklypus, kad reikia juos sutvarkyti. Sakė, kad nori pirkti eurus, nes jais nori sumokėti už tų žemių tvarkymą. Nesakė, kad nori pirkti padirbtus eurus. Minėjo, kad jam reikalingi pinigai detalaus plano rengimui, sklypo atidalinimui. Reikėjo geodezinių matavimų, projektavimo. Nukentėjusysis buvo susidūręs su tuo, todėl žinojo, kad tai yra brangu. Susitarimas buvo toks, kad pinigus kaltinamasis grąžins po mėnesio ir sumokės 2 000 litų palūkanų. Nukentėjusysis savo pinigų neturėjo, todėl pasakė, kad gali pasiskolinti iš pažįstamo verslininko. Nenorėjo sakyti, kad iš banko. Tada iš dviejų bankų pasiskolino pinigų po 15 000 litų. Pagal bankinius išrašus matyti, kad išsiėmė 21 000 litų. Po labai trumpo laiko kaltinamajam perdavė 20 000 litų. Buvo susitikę „Can Can pica“. Neturi jokių įrodymų, kad A. davė 20 000 litų. Prieš skolinant pinigus jokio rašytinio skolinimosi sandorio nesudarė, nes juo pasitikėjo. Pagal jo pasakojimą suprato, kad jis perspektyvus verslininkas. Per pirmus susitikimus nežinojo, kad jis teistas, tą sužinojo vėliau, jau paskolinęs pinigus. Minėjo, kad jo policija ieško, kad kažką sumušė. Iš pradžių galvojo, kad jis sąžiningas verslininkas, kuris uždirba pinigus augindamas avis. Buvo A. sodyboje 1-2 kartus, bet jokių avių nematė. Kaltinamasis sakė, kad turi pažįstamų, sutvarkys žemę, tada parduos ir grąžins pinigus. Žadėjo nuleisti žemės kainą ir taip greičiau parduoti. Nesitikėjo, kad taip greitai parduos žemę, būtų palaukęs ir tris ir keturis mėnesius. Po kurio laiko jie susitiko ir tada suprato kad A. M. apgavo, kad jis nežino kaip grąžinti pinigus. Neturėjo galimybių pasidomėti, ar jis apskritai turėjo žemės. Pasitikėjo juo, todėl neprašė, kad parodytų tų sklypų dokumentus. Nebūtų skolinęs pinigų, jei būtų žinojęs, kad jis tos žemės neturi. Kaltinamajam sakė, kad reikia susitikti ir pakalbėti, kad pinigus reikia grąžinti, nes jie ne jo. Jis sakė, kad bandys atgauti tuos pinigus. Po to jau suprato, kad jis negali atgauti pinigų, nors A. M. to tiesiogiai nesakė. Iš dalies tiki, kad jį apgavo. A. M. pradėjo kurti planus kaip atidirbti tuos pinigus. Jis pradėjo siūlyti kitokiais būdais pinigus atidirbti, t.y. verstis narkotikų prekyba – amfetaminu, „žole“. Buvo atėjęs kažkoks vairuotojas, kuris tą „žolę“ veždavo, tačiau nežino nei jo vardo, nei pavardės. Prašė jo bent dalį pinigų grąžinti, o jis žadėjo, kad visus grąžins. Iš jo veiksmų, jo pokalbių, žinučių suprato, kad neketino grąžinti pinigų. Kaltinamasis pradėjo dar reikalauti pinigų, sakė duoti dar 15 000 litų, tada jis atidirbtų tuos 20 000. Jis neneigė tų pinigų gavimo ir ruošėsi juos atiduoti. Iš jo elgesio suprato, kad jis iš anksto planavo negrąžinti pasiskolintų pinigų. Tada pradėjo saugoti jo žinutes. Kai paskambino į telefoną, tai ragelį pakėlė mama ir pasakė, kad iš viso tokio žmogaus nepažįsta, vėliau sakė, kad jis išvykęs ir kad skambintų kitu telefonu. Telefono korteles pasiūlė pirkti A. M., nes jo pokalbių pasiklauso. Jis pasakė, kad nusipirko kortelę, bet vėliau pasirodė, kad nepirko, o tas numeris buvo jo motinos. Kai pradėjo rinkti įrodymus, tai pradėjo su juo kalbėtis kaip verslo partneris. Sakė, kad darytų veiklą, nesvarbu, ar prostitucija, ar narkotikai. Jam buvo svarbu užfiksuoti, kad pinigai buvo paskolinti. Imitavo nusikalstamos veikos planavimą tam, kad būtų užfiksuoti pokalbiai. Jeigu pats būtų planavęs nusikalstamą veiką, tai įrašo neneštų policijai. Įrašą darė vienu tikslu, kad įrodyti, jog pinigai buvo perduoti, paskolinti A. Kaltinamojo niekada nešantažavo, tik klausdavo, ar ruošiasi atiduoti pinigus. Kai jis pasakė, kad nesupranta, apie kalba, tai nukentėjusysis nuėjo į policiją. Tada jam paskambino ir pasakė, kad parašė pareiškimą, kad nebūtų jokių nesusipratimų. Civilinio proceso tvarka nesikreipė dėl skolos, nes tai sukčiavimas.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. S. 2012-12-21 pateikė sąskaitos išrašą. Iš banko „Swedbank“ T. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2012-01-14 jam į sąskaitą pervesta 15 000 Lt paskolos suma, taip pat į sąskaitą pervesta 14 950 Lt. Laikotarpiu nuo 2012-01-14 iki 2012-01-18 T. S. iš šios sąskaitos išsiėmė pinigus – viso 21 000 Lt (b. l. 37).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos trumposios žinutės T. S. mobiliojo ryšio telefonuose bei jo pateikti telefoninių pokalbių su kaltinamuoju A. M. garso įrašai. Nustatyta, kad pirmojo įrašo trukmė yra 36 min. 26 s., antrasis garso įrašas yra 2 min. 39 s. trukmės (b. l. 39-55, 57-62).

Telefoninių pokalbių garso įrašo išklotinėse užfiksuoti kaltinamojo A. M. pokalbiai su nukentėjusiuoju T. S., kurių metu kaltinamasis skundžiasi, kad blogai klostosi reikalai, kad F. su eurais sulaikė policija, o nukentėjusysis nurodo, kad gali gauti dar pinigų - 20000, tačiau kaltinamasis sako, kad tiek nereikia, pasakoja, kaip galėtų „atmušti“ pinigus, žada atsiskaityti su nukentėjusiuoju, nurodo, kad pardavė žemę. T. S. kalba apie 20 000, kuriuos davė A. M. sako, kad nori juos atgauti, nurodo, kad už juos reikia mokėti procentus, kad asmenys, kurie juos paskolino prašo pasirašyti vekselį. T. S. sako, kad pasitikėjo A. M., todėl davė 20 000 be jokio pasirašymo, pastarasis nurodo, kad esant reikalui gali užrašyti žemės sklypą, sako, kad neketina dingti. Nukentėjusysis klausia kaltinamojo per kiek laiko šis galės „atmušti“ jo 20000, o šis žada tai padaryti, vėliau susitaria, kad atiduos 10000. Taip pat užfiksuotas pokalbis su A. M. motina, kuri prižada perduoti pastarajam, kad skambino T. ir nurodo perskambinti jam į jo telefoną (b. l. 58-62).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimo atveju apgaulė naudojama kaip turto savininko (valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Civilinių sutarčių nevykdymas pripažintinas sukčiavimu nustačius, kai kaltininkas nukentėjusįjį į tokį sandorį įtraukė apgaule ir jau šio sandorio metu turėjo tyčią nevykdyti iš jo kylančios prievolės.

Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje neprisipažino apgaule įgijęs nukentėjusiojo T. S. turtą ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su T. S. buvo susitikęs picerijoje „Can Can", T. S. jam davė 20000 Lt, tačiau šiuos pinigus pastarasis jam davė ne žemės sklypų tvarkymui, o bendram nelegalaus verslo - padirbtų eurų ir narkotinių medžiagų (amfetamino) įsigijimo ir gabenimo, pradžiai. Šių pinigų nukentėjusiajam jis negrąžino dėl to, kad pats buvo apgautas asmenų, iš kurių ketino įsigyti padirbtus eurus, o žemės sklypų neturėjo. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog T. S. jam jokių pinigų neskolino, jis paskolinti pinigų T. S. niekada neprašė, su pastaruoju jokios bendros veiklos nevykdė. Kaltinimas A. M. grindžiamas nukentėjusiojo T. S. parodymais apie suteiktą paskolą žemės sklypų tvarkymui, jo darytais telefoninių pokalbių su kaltinamuoju įrašais, kurie buvo išklausyti teisiamojo posėdžio metu bei SMS žinučių išklotinėmis. Kaltinamasis pripažino buvus tokius pokalbius, t. y. patvirtino jų autentiškumą. Vertindamas šių pokalbių bei SMS žinučių išklotinėse užfiksuotus duomenis ir lygindamas juos su nukentėjusiojo T. S. bei paties kaltinamojo A. M. parodymais teismas daro išvadą, kad jie tik iš dalies patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes apie pinigų paskolinimą kaltinamajam. Minėti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis T. S. perdavė kaltinamajam A. M. 20 000 Lt ir kad šie pinigai nukentėjusiajam nebuvo grąžinti. Tačiau šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad kaltinamasis A. M. padarė Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Išklausius telefoninių pokalbių garso įrašus bei įvertinus jų išklotines matyti, kad didžioji dalis nukentėjusiojo ir kaltinamojo pokalbio susijusi su veikla, kurios tikrasis turinys neaiškus, tačiau iš pokalbių turinio galima spręsti, kad tai neteisėta veikla. Tuo tarpu žemės sklypų pardavimas pokalbiuose minimas tik fragmentiškai. Pokalbyje kaltinamasis nurodo, kad palauk truputį, žemę aš pardavęs, gali pasižiūrėti internete, yra mano parduota, aš visus keturis sklypus pardavęs, taip pat nurodo, kad gali užstatyti jiems žemę, jeigu ten verkia, tegul tik neapgauna mūsų. Tačiau nukentėjusiojo pateiktame garso įraše nėra kalbama būtent apie paskolos suteikimą, žemės sklypų dokumentų tvarkymą, nenurodoma, kad pinigai buvo paskolinti būtent šiuo tikslu. Nukentėjusysis, kuris pats įrašinėjo savo ir kaltinamojo pokalbius, neklausia kada kaltinamasis grąžins paskolintus pinigus, kurie buvo paskolinti žemės sklypų dokumentų sutvarkymui, ar sutvarkyti šie žemės sklypai ir pan. Jau 3 pokalbio minutę A. M. paaiškina, kad juos paėmė su šitais eurais, tačiau T. S. neklausia, apie kokius eurus eina kalba, o tik paklausia, o tai kiek dar reikia, į ką kaltinamasis atsako - manau galima už aštuonias štukas. Nors A. M. nurodo, kad užtektų aštuonių tūkstančių litų, T. S. pareiškia - man duoda dabar, kažkur dar galiu paimti apie dvidešimt tūkstančių, į ką M. atsako - tai tiek nereikia daug, tiek daug neimk. Toliau vyksta pokalbis apie tai, kaip kaltinamasis pirks ir gabens narkotikus (amfetaminą), po ko T. S. klausia - o nevlipnim vėl kaip su tuo dvidešimt štukų, tai tu ta prasme vėl eurus nori pirkti? Pokalbio metu nukentėjusysis nereiškia A. M. pretenzijų, kad jis paskolintus žemės tvarkymui pinigus investavo į kažkokį T. S. nežinomą, be to, dar ir neteisėtą, verslą, t. y. panaudojo suteiktą paskolą ne pagal paskirtį ir dėl to prarado nukentėjusiojo pinigus. Taip pat pokalbio metu A. M. nurodo: bet žiūrėk, aš tipo vienas tą visą sumą turėsiu atidavinėti, tai tu kažką padenk, čia ne vien mano supranti, ką aš čia nieko nepadariau tokio mistiško, dariau viską kaip ir, į ką T. S. atsako bet tai pinigai tau buvo duoti. Iš tokio pokalbių turinio matyti, kad juose nekalbama apie suteiktos paskolos žemės sklypų dokumentų tvarkymui grąžinimą, o visas pokalbis vyksta apie jau prarastus pinigus ir naujo plano kūrimą kaip juos atgauti. Pažymėtina kad baudžiamasis įstatymas saugo tik teisėtai įgytą nuosavybę ir teisėtus turtinius interesus. Nukentėjusiojo T. S. aiškinimą, kad jis negalėjo tiesiogiai kalbėti su kaltinamuoju apie paskolos grąžinimą, nes šis vengdavęs tokių pokalbių, teismas atmeta kaip nepagrįstą. Iš telefoninių pokalbių garso įrašų matyti, kad kaltinamasis išsamiai aptarinėjo pinigų susigrąžinimo būdus, kūrė naujus planus, nevengė kalbėti apie problemas su policija bei neteisėtą veiklą - padirbtų eurų bei amfetamino įsigijimą ir šiuose pokalbiuose aktyviai dalyvavo pats nukentėjusysis. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad telefoninių pokalbių garso įrašai bei SMS žinučių išklotinės nepaneigia kaltinamojo parodymų apie tai, kad su nukentėjusiuoju egzistavo susitarimas vykdyti platesnio mąsto veiklą ir būtent šiuo tikslu jam buvo perduoti pinigai, taip pat nepatvirtina nukentėjusiojo T. S. parodymų apie paskolos sandorio, pagal kurią pinigai buvo perduoti žemės sklypų tvarkymui, egzistavimą. Iš pokalbių turinio taip pat matyti, kad kaltinamasis A. M. žadėjo atidirbti pinigus, aktyviai ieškojo būdų kaip tai padaryti, pats nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, kad iš dalies tiki, jog jis buvo apgautas. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis jau prieš nukentėjusiajam T. S. perduodant pinigus turėjo išankstinę tyčią negražinti šių pinigų (juos pasisavinti).

Teismų praktikoje tais atvejais, kai kaltininkas nevykdo iš sandorio kilusios prievolės, sprendžiant, ar jo veika atitinka sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Nukentėjusysis T. S. nurodė, kad A. M. jam sudarė perspektyvaus verslininko įvaizdį, su kuriuo jis ketino vykdyti veiklą. Pinigus jis skolino būdamas kaltinamojo suklaidintas, ir būtent apgaulė nulėmė jo apsisprendimą paskolinti pinigus, nes jeigu būtų žinojęs, kad minėti pinigai buvo skolinami ne žemės reikalų, o kažkokio neaiškaus verslo plėtojimui, jis jų nebūtų skolinęs. T. S. teigė manęs, kad kaltinamasis verčiasi avių veisimu ir prekyba, tačiau taip pat nurodė, kad iki sandorio sudarymo kelis kartus buvo jo namuose, tačiau jokių avių nematė. Kitų duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių, jog kaltinamasis sąmoningai sudarė patikimo verslininko įvaizdį, taip siekdamas suklaidinti nukentėjusįjį, įtraukti jį į sandorį ir taip išvilioti iš jo pinigus (t. y. panaudojo vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą pasitikėjimu), T. S. nenurodė ir byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, iš kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jiems bendraujant telefonu buvo naudojamos kitos telefonų kortelės tam, kad nebūtų galima užfiksuoti jų pokalbių, T. S. teismo posėdyje parodė, kad žinojo, jog kaltinamasis ketina pirkti eurus ir jais atsiskaityti už žemių tvarkymą, nors akivaizdu, kad atliekant tokius atsiskaitymus užsienio valiuta nereikalinga, taip pat nurodė, kad pamelavo kaltinamajam, kad pinigus pasiskolino iš pažįstamų, nors iš tikrųjų nurodė ėmęs paskolas iš bankų. Šios aplinkybės ir visas bendravimo kontekstas rodo, kad nukentėjusysis suvokė, jog kaltinamasis A. M. ketina užsiimti abejotina veikla (nebuvo suklaidintas dėl jo ketinimų), tačiau, nepaisant to, perdavė jam pinigus.

T. S., būdamas advokato padėjėju ir išmanydamas įstatymo reikalavimus, nesilaikė įstatymo numatytos sandorio formos. Lietuvos Respublikos CK 6.871 nurodyta, kad paskolos sutarties forma tarp fizinių asmenų turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio, reglamentuojančio sandorio negaliojimą, 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl jo sudarymo ar jo vykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Be to, prieš sudarydamas sandorį nepasidomėjo kokiems sklypams sutvarkyti reikalingi pinigai, nesiaiškino, ar kaltinamasis šiuos sklypus turi, neprašė parodyti jų dokumentų. Tuo tarpu kaltinamasis, nors ikiteisminio tyrimo metu ir neigė gavęs iš nukentėjusiojo 20 000 Lt bei vykdęs su juo bendrą veiklą, tačiau, kaip matyti iš telefoninių pokalbių garso įrašų, ieškojo būdų atidirbti pinigus, nesislėpė nuo nukentėjusiojo. Iš to teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo galimybių atkurti savo pažeistas teises bei susigrąžinti perduotus pinigus apsunkinimą lėmė ne tik kaltinamojo bet ir jo paties veiksmai, šio sandorio turinys ir pobūdis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis A. M. įgijo T. S. priklausantį turtą panaudodamas apgaulę, t. y. piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu ir turėdamas išankstinę tyčią negrąžinti jam perduotų (paskolintų) pinigų. Pažymėtina, kad tokie apgaulės požymiai nenurodyti ir kaltinamajame akte aprašant kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai nepatvirtina, jog buvo padaryta veika, turinti sukčiavimo požymių, todėl kaltinamasis A. M. pagal Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

Nukentėjusiojo T. S. civilinis ieškinys dėl 22 974 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 20 000 Lt paskolos suma ir 2 974 Lt už paskolą sumokėtinos palūkanos, atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Procesinė prievartos priemonė - laikinas kaltinamojo A. M. nuosavybės teisės apribojimas į 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtas prokuroro 2012-11-22 nutarimu, naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiojo T. S. telefoninių pokalbių garso įrašais, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo T. S. civilinį ieškinį dėl 22 974 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Laikiną A. M. nuosavybės teisės apribojimą į 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiojo T. S. telefoninių pokalbių garso įrašais, saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.