Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Deimantė Montvydaitė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda; 2) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 76 MGL (3800 Eur) bauda; 4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; 5) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. 2025 m. birželio 24 d., apie 16.48 val., miegamajame kambaryje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.22 promilių neblaivumas), tyčia pastūmė savo sugyventinę L. G. į lovą, apžergė ją kojomis ir abiem rankomis suėmęs nukentėjusiajai L. G. už kaklo ją smaugė.

D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

D. T., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad su L. G. kartu gyvena apie 1,5 metų, veda bendrą ūkį. Gyvena dviese trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. G. broliui. Su ja sutaria gerai, anksčiau prieš ją nėra smurtavęs. 2025 m. birželio 24 d., apie 16.00 val., būdamas neblaivus grįžo namo, buvo susinervinęs, nežino, dėl ko, vienas kitam pasakė keiksmažodžių. Ji išmetė į laiptinę jo batus, tikriausiai pataikė į kaimynų duris, vienas kitą toliau iškeikė ir jis susinervinęs, nenorėdamas jos sužeisti, įstūmė ją į lovą miegamajame kambaryje. Jis ją apsižergė kojomis ir rankomis suėmė už kaklo bei ją laikė, kad ji nesiardytų. Gal jai ir galėjo skaudėti, jeigu įtarime nurodyta. Kaltu visiškai prisipažįsta, kad buvo suėmęs už kaklo ties raktikauliu, tačiau nesmaugė, tik prilaikė ją ties raktikauliu, smaugimo veiksmo nebuvo. Atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė girtumą, sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jų bute draugų nebuvo. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio poelgio, bandys L. G. atsiprašyti (e. b. l. 131-134; 135-137).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji L. G. parodė, kad ji su kaltinamuoju D. T. gyvena kartu apie 1,5 metų. Minėtu laikotarpiu niekada prieš ją fiziškai nesmurtaudavo, tačiau būdavo atvejų, kurių metu jis elgdavosi agresyviai, šaukdavo, įžeidinėdavo, daužydavo sienas, tačiau tuo metu ji jo nebijodavo. 2025 m. birželio 24 d., apie 15.00 val. grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad D. yra labai prastos nuotaikos, piktas. Supratusi, kad jos vyras piktas, ji stengėsi nuraminti jį. Po kurio laiko jis pasinaudojo jos telefonu bei susisiekė su draugais, kad šie atneštų jo telefoną. 2025 m. birželio 24 d., apie 16.00 val., kol laukė draugų, jis pradėjo dar labiau pykti, liepė jai atnešti peilį, kadangi šis nesijautė saugiai ir norėjo prie savęs jį turėti. Jai nesutikus paduoti peilį, jis pradėjo agresyvėti jos atžvilgiu, pradėjo ją įžeidinėti, necenzūriniais žodžiais: suka, padla, išdavikė, nedėkinga, sako, jog liko vienas, nusisuko draugai ir ji nusisuko. Po to šaukė, kad ją užmuš. Dėl tokių pasakymų ji labai išsigando, tačiau paskambinti į bendrą pagalbos centrą negalėjo, kadangi prieš tai jis buvo paėmęs jos telefoną. Bandydama jo išvengti, vaikščiojo po butą. Kai nuėjo į miegamąjį kambarį, D. T. ją pastūmė, ji nugriuvo į lovą, tada jis užlipo ant jos ir abiem rankomis pradėjo smaugti. Tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, kurį įvertina 4 balais. Po smaugimo jis ją paleido. Kai išsigando bei suprato, kad šis prieš ją smurtauja bei tikėdama, kad vyras pasišalins iš buto, išmetė jo batus bei peilį į laiptinę. Kai šis išėjo į laiptinę, tuo momentu įėjo jų bendri draugai, A., L. bei dar vienas vyras, kurio ji nepažįsta. Kai minėti asmenys atvyko, jis nusiramino bei pradėjo atsiprašinėti jos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, draugai išsigandę pasišalino pro balkoną. Ji norėjo su policijos pareigūnais bendrauti, tačiau jis jai durų neleido atidaryti bei pats durų neatidarė tikėdamas, kad policijos pareigūnai nebandys išlaužti duris. Po kurio laiko atidarė duris (e. b. l. 1-7, 8-11).

Nukentėjusioji L. G. papildomos apklausos metu parodė, kad ankstesnius apklausos metu duotus parodymus tvirtina ir nori papildyti, kad D. T. jos atsiprašė, gailėjosi, kad prieš ją smurtavo, ji jam atleido, su juo susitaikė, civilinio ieškinio byloje nereiškia, į medikus nesikreipė ir nesikreips. Minėtą dieną daugiau ji išsigando nei buvo smurto prieš ją. Kaip ir minėjo, konflikto metu jis ją įstūmė į lovą, apžergė kojomis jos kūną ir buvo suėmęs abiem rankomis už kaklo, tačiau jokių sužalojimų nebuvo likę ant kaklo, daugiau ji buvo išsigandusi nei, kad skaudėjo. Įvykio metu ji visa drebėjo, buvo pasimetusi. Pareigūnams sakė, kad buvo labai išsigandusi ir skausmą 10 balų skalėje vertino 4 balais. Dabar kai jau nurimusi, susitaikiusi su D. T., kaip ir minėjo, skausmo kaip ir nebuvo, daugiau buvo išsigandusi. D. T. jokių pretenzijų neturi (e. b. l. 34-35; 36-39).

2025 m. birželio 24 d., 17.23 val., prietaisu „Drager Alcotest 7510, ARRF-0157“ D. T. nustatytas 1,22 promilių neblaivumas (e. b. l. 118-120).

2025 m. birželio 24 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2025 m. birželio 24 d., 17.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), asmens sutikimu apžiūrimas L. G. kūnas. Apžiūrint kūno sužalojimus, kaklo srities kairėje pusėje matomas nubrozdinimas. Apžiūrint moters kūną daugiau tyrimui reikšmingų sužalojimų nenustatyta (e. b. l. 59-61, 62-65).

2025 m. liepos 1 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad stenografuojamas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) ID 95508770679 prie ROIK 0125000359167 ir apžiūrimas vaizdo įrašas iš pareigūnų kūno kameros. Atidarius garso įrašą iš BPC 95508770679 prie ROIK 0125000359167, 2025 m. birželio 24 d., 16_41_25 stenografuojamas, girdisi sujungimo signalas, moteris (toliau M.:) informuoja, kad „norėjau pranešti, kad kaimynas muša žmoną“, „nežinau ar vaikas yra, bet girdžiu, kad moteris verkia“. Į operatorės klausimą, ar nesigirdi vyro balso, moteris atsako „girdis, girdis...nu toksai.. iš kalėjimo balselis“ (e. b. l. 66-68).

2025 m. liepos 1 d. apžiūros protokole nurodyta, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, beldžia į duris, laukia kol atidarys, po ilgo beldimo, skambinimo durų neatidarė. Atvykus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojams ir pabeldus į virtuvės langą, pastebėjo, jog bute vaikšto vyriškis, visi nueina prie buto durų, kiti pareigūnai informuoja, kad duris jau atidarė. Užėjus į butą matyti, kaip kiti pareigūnai sulaiko D. T., kuris sako, kad atvyko nelaukti svečiai ir kodėl jį ima. Matyti, kaip kambaryje lovoje sėdi nukentėjusioji L. G., kuri verkia, dreba, sako, kad kilo šeimyninis konfliktas, kad daugiau buvo šaukimas, gąsdinimas ir buvo labai išsigandusi. Kaltinamasis jos prašė paduoti peilį, ji nedavė, jis norėjo išeiti su peiliu. Sako, kad labai jo bijo, kad jis labai agresyvus, yra šoke. Ją smaugė, tampė. L. G. paprašo D. T. grąžinti telefoną, jis pasako, kad telefonas pas jį kišenėje, pareigūnai paima ir grąžina L. G.. Nukentėjusioji pasakoja pareigūnui, kad ji peilį ir jo batus išmetė iš buto į laiptinę ir pasakė „valink nahui iš mano gyvenimo, aš daugiau su tavim negyvensiu“. Jis supyko, išvadino visaip ją, kad ji nedėkinga, kad nepalaiko jo, kad neduoda peilio. Ji jam pasakė, kad jį saugo, tada jis supyko ir pradėjo tampyti ją po visus kambarius, metė ant lovos, smaugė (rodo į kaklą), didelio skausmo nejuto, bet labai išsigando, virtuvėje prirėmė ją į virtuvinį visu kūnu. Tiesioginio smurto nebuvo, buvo agresyvus tonas. Ji sako, kad su D. kartu gyvena. Pareigūnas paklausė, iš kur kraujas, nukentėjusioji pasakoja, kad jis susimušė kažkur ir grįžo piktas, rėkė, rašinėjo žmonėms, kad atiduotų jo telefoną ir visą agresiją išliejo ant jos. Ji norėtų raminančių, nes yra šoke. Pareigūnas paprašo iškviest medikus, tik kad ją nuramintų, nes yra patyrusi stresą. Pareigūnas išaiškina nukentėjusiajai tolimesnę eigą. L. G. sako, kad nenori padaryti jam didesnių problemų, sakė niekada jos nelies, bet šįkart palietė ją, miegamajame metė ant lovos ir smaugė, ji negalėjo pasipriešinti. Peilis jam buvo reikalingas, nes norėjo grįžti aiškintis su kitais asmenimis (e. b. l. 66-68).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis D. T. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – sugyventinei L. G. fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

D. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis teisiamas šeštą kartą, nusikalto neišnykus teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus, nedirbantis, paskutinių trejų metų laikotarpyje ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (e. b. l. 83-91, 107-112, 114-116).

Iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis prisipažino sukėlęs fizinį skausmą savo sugyventinei L. G., t. y. pripažino kad L. G. buvo suėmęs už kaklo ties raktikauliu, ties raktikauliu ją prilaikė, tačiau nepripažino vienos iš inkriminuojamų aplinkybių, kad sugyventinę smaugė. Dėl to toks kaltinamojo prisipažinimas padarius jam inkriminuojamą veiką negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. T. pripažintinas recidyvistu, nes Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat pripažintina sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius, tai, kad nukentėjusioji nereiškia civilinio ieškinio (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam D. T. skirtina prokuroro siūloma arešto bausmė (BK 49 straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis D. T. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrintina su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeičiant į arešto bausmę, tris laisvės apribojimo bausmės dienas prilyginant vienai arešto parai, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta arešto bausmė (BK 64 straipsnio 1, 3 d., 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Kaip jau minėta, kaltinamasis teisiamas šeštą kartą, paskirtos bausmės teigiamo poveikio kaltinamajam neturėjo, jis toliau daro naujas nusikalstamas veikas, išvadų nedaro, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pripažintas recidyvistu. Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus D. T. realią arešto bausmę, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kurią kėsinamasi į asmens sveikatą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

Iki bausmės vykdymo pradžios D. T. paliktina galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirti kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 24 d., 17.15 val., iki 2025 m. birželio 25 d., 15.30 val., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, D. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti iki 2026 m. gegužės 31 d.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti D. T. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad D. T.yra recidyvistas.

Kaltinamajam D. T. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo laiku nuvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresas: Trakų g. 10, Šiauliai; tel. 8 41 430921). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigai apie neatvykimo priežastis, laisvės atėmimo vietų įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo ir praneš teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Kaltinamasis D. T., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam D. T. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.