Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui G. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad daugiau kaip metai laiko tarp jų nėra santuokinių ryšių, jie neveda bendro ūkio, jų nesieja artimi ryšiai, santuoka likusi formali. Atsakovas nuolat girtauja, praktiškai kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus. Jos atžvilgiu jis nuolat vartoja psichologinį smurtą, kolioja ją, žemina, įžeidinėja, ypatingai tyčiojasi iš jos išvaizdos. Grasina fiziniu susidorojimu, triukšmaudamas trukdo miegoti, ilsėtis. Gyvenant vieno kambario bute turi kentėti jo patyčias, grasinimus, jai keliamas nuolatinis stresas, neturi normalių gyvenimo sąlygų. Neapsikentusi jo neblaivaus grasinimų, rėkavimo kreipėsi ir į policiją. Jam buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Kurį laiką buvo aprimęs, bet po kurio laiko vėl tęsė savo veiksmus. Prieš keletą metų atsakovas nustojo dirbti nuolatiniame darbe, registruojasi užimtumo tarnyboje, padirba tik trumpalaikius darbus. Beveik visas pajamas išleidžia alkoholiui ir rūkalams, rūko intensyviai buto balkone. Todėl ieškovė turi kęsti alkoholio ir rūkalų tvaiką. Atsakovas be jos sutikimo valgo jos nupirktą ir pagamintą maistą. Ieškovė laiko, kad jų santuoka dėl atsakovo elgesio neturi ateities. Toliau tęsti tokių santykių – gyvenimo po vienu stogu, kai sutuoktinis jos visiškai negerbia, žemina, kelia grėsmę jos gyvybei ir sveikatai, trukdo normaliai gyventi, išnaudoja ją materialiai – nebegali. Jie atskirai disponuoja savo lėšom. Ieškovė savo lėšomis moka už komunalinius patarnavimus, tvarko butą, skalbia. Dėl atsakovo girtavimo, bjauraus elgesio į namus negali parvažiuoti jų sūnus.

Atsakovas savo elgesiu esmingai pažeidžia sutuoktinio pareigas. Ieškovė nelinkusi vartoti alkoholinių gėrimų, triukšmauti, žeminti kitą žmogų, todėl jų vertybės yra visiškai skirtingos ir nesuderinamos. Dėl nurodytų aplinkybių – atsakovo netinkamo elgesio jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Ieškinyje nurodoma, kad gyvendami santuokoje įsigijo tik kilnojamąjį turtą: automobilį Ford Fusion, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas G. L. vardu. Automobilio dabartinė rinkos vertė, atsižvelgiant į skelbiamus duomenis apie panašius automobilius internete yra 1 500,00 Eur. Daugiau kaip prieš penkerius metus įsigijo buitinę techniką: automatinę skalbimo mašiną „Beko“, dujinę viryklę „Beko“, šaldytuvą „Atlant“, televizorių „Samsung“, visi keturi daiktai, įvertinus jų nusidėvėjimą, vertinami po 350,00 Eur, bendra išvardintos buitinės technikos vertė 1 400,00 Eur. Daugiau jokio vertingo turto neįgijo, baldai seni, nusidėvėję, rinkos vertės neturi, todėl jie nedalintini. Be to, atsakovui pageidaujant, ieškovė tvirtina, kad be jokių ginčų atiduos atsakovui tuos baldus, kurių jis pageidaus. Dalintino turto vertė 2 900,00 Eur (automobilis – 1 500,00 Eur, buitinė technika – 1 400,00 Eur). Atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteistinas automobilis Ford Fusion, 1 500,00 Eur vertės, ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteistini buitinės technikos daiktai – skalbimo mašina „Beko“, dujinė viryklė „Beko“, šaldytuvas „Atlant“ , televizorius „Samsung“, bendra šio turto vertė 1 400,00 Eur. Skirtumas šalims paskirstomo turto vertės yra nedidelis – tik 100 Eur, todėl kompensacija už tai nepriteistina, be to, įvertinama ta aplinkybė, kad ieškovės bute liks didesnė dalis baldų.

Atsakovas G. L. teismo posėdžio metu ieškinį pripažino, pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta.“ <...>. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas G. L. ieškinį pripažino visiškai, pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą.

CPK 268 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. L. (iki santuokos – P.) ir G. L. santuoką sudarė 2002 m. birželio 7 d. ir įregistravo Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama nutraukti V. L. (iki santuokos P.) ir G. L. santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. L. kaltės.

Atsakovas G. L. teismo posėdžio metu ieškinį pripažino visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.28 straipsnyje numatyta, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš pateikto ieškinio matyti, kad jiems šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo sukurti nepavyko ne tik dėl nesutarimų, bet ir skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas. Taip susiklosčius aplinkybėms, santuokinių: ieškovės ir atsakovo santykių tęsimas neturi jokios prasmės.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti pripažinus, kad dėl jos iširimo yra kaltas atsakovas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -99-969/2016).

Ieškovė, įrodinėdama atsakovo kaltę, nurodžiusi, kad atsakovas nuolat girtauja, praktiškai kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus, ieškovės atžvilgiu jis nuolat vartoja psichologinį smurtą, kolioja ją, žemina, įžeidinėja, tyčiojasi iš jos išvaizdos, grasina fiziniu susidorojimu, triukšmaudamas trukdo miegoti, ilsėtis. Iš 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžio matosi, kad atsakovas G. L. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – bauda, baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei transporto priemonės konfiskavimas. Nuosprendis įsiteisėjęs.

CK 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 straipsnis). Teismas laiko, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo G. L. kaltės. Atsakovas G. L. ieškinį pripažino visiškai, ginčo tarp šalių nėra. Pagrindinės santuokos nutraukimo priežastys – atsakovo girtavimas, praktiškai kiekvieną dieną, psichologinio smurto vartojimas ieškovės atžvilgiu, koliojimas ir kt. Ieškovė ir atsakovas daugiau kaip metai laiko neveda bendro ūkio, jų nesieja artimi ryšiai, jų nesieja santuokiniai ryšiai, santuoka likusi formali. Laikytina, kad atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, grasinimai ieškovei fiziniu susidorojimu, ieškovės žeminimas ir įžeidinėjimai galutinai nulėmė jų santuokos iširimą, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas vartoja alkoholį, prieš ieškovę naudojo psichologinį, iš esmės grasino ir fiziniu susidorojimu, nusišalino nuo šeimos, nesirūpino šeimos poreikiais. Šie įrodymai patvirtina, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių šalys pradėjo gyventi atskirai ir šeima negrįžtamai iširo. Dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, psichologinio naudojimo ieškovės atžvilgiu, nustatytina, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik atsakovas. Spręstina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė jo, kaip sutuoktinio pareigas – buvo ieškovei nelojalus, negerbė ieškovės, nevykdė sutuoktinio pareigų, nes prieš ją naudoja psichologinį, iš esmės ir fizinį smurtą bei dažnai vartoja alkoholį (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

CK 3.70 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos numato, kad dėl kito sutuoktinio sukeltų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, nutraukiant santuoką teismas gali priteisti ir neturtinę žalą. Šiuo atveju ieškovė nereikalauja neturtinės žalos atlyginimo, nors tokią teisę turi. Išlaikymo iš atsakovo ji taip, pat nereikalauja. Nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokinė pavardė – L..

Dėl turto padalijimo

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo padalinti ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: V. L. asmeninėn nuosavybėn palikti skalbimo mašiną „Beko“ 350,00 Eur vertės, dujinę viryklę „Beko“ 350,00 Eur vertės, šaldytuvą „Atlant“ 350,00 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 350,00 Eur vertės, iš viso turto bendros 1 400,00 Eur vertės, o G. L. asmeninėn nuosavybėn palikti automobilį Ford Fusion, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur vertės. Atsakovas G. L. su tuo sutinka.

Ieškinyje nurodoma, kad gyvendami santuokoje ieškovė ir atsakovas įsigijo tik kilnojamąjį turtą: automobilį Ford Fusion, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenų bazėje registruotas G. L. vardu. Automobilio dabartinė rinkos vertė, atsižvelgiant į skelbiamus duomenis apie panašius automobilius internete „autoplius.lt“, „Auto gidas“ ir kt., yra 1 500,00 Eur.

Be to bylos šalys gyvendamos santuokoje daugiau kaip prieš penkerius metus įsigijo buitinę techniką: automatinę skalbimo mašiną „Beko“, dujinę viryklę „Beko“, šaldytuvą „Atlant“, televizorių „Samsung“, visi keturi daiktai, įvertinus jų nusidėvėjimą, vertinami po 350,00 Eur, bendra išvardintos buitinės technikos vertė 1 400,00 Eur. Nurodoma, kad jokio kito vertingo turto neįgijo, baldai seni nusidėvėję, rinkos vertės neturi, todėl jie nedalintini. Be to, ieškovė nurodžiusi, kad atsakovui pageidaujant, ji be jokių ginčų atiduotų tuos baldus atsakovui.

Dalintino turto vertė iš viso – 2 900,00 Eur (automobilis Ford Fusion – 1 500,00 Eur, buitinė technika – 1 400,00 Eur). Pripažįstama, kad sutuoktinių teisės į santuokoje įgytą turtą yra lygios.

Teismas, šiuo atveju, parinkdamas turto padalijimo būdą sutinka su ieškovės nurodytu būdu, taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas ieškinį pripažino, taip pat atsižvelgia ir į byloje atskleistus objektyvius sutuoktinių poreikius, faktinį turto naudojimą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą kilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu: V. L. asmeninėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo palieka – skalbimo mašiną „Beko“, dujinę viryklę „Beko“, šaldytuvą „Atlant“, televizorių „Samsung“, iš viso turto bendros 1 400,00 Eur vertės; G. L. asmeninėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo palieka – transporto priemonę – lengvąjį automobilį Ford Fusion, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur vertės. Kito dalintino turto nėra.

Šalims paskirstomo turto vertės skirtumas yra nedidelis 100,00 Eur, todėl kompensacija už tai nepriteistina, be to, įvertinama ta aplinkybė, kad ieškovės bute liks didesnė dalis baldų.

Dėl kreditorių

Ieškovė patvirtinusi, kad ji kreditorių neturi. Apie atsakovo kreditorius duomenų nepateikta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovė procesinius dokumentai ir jų priedus teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 142,00 Eur žyminio mokesčio, patyrė 400,00 advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Taigi ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 542,00 Eur: 142,00 Eur žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą – santuokos nutraukimą – 110,00 Eur, bei turtinį reikalavimą – už ieškovei tenkančią turto dalį – 32,00 Eur (1400 Eur x 3 proc. - 25 proc.), 400,00 Eur – advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Šios ieškovės patirtos išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, tai yra sumokėti žyminį mokestį už turtinį reikalavimą (už jam tenkančią turto dalį) – 34,00 Eur žyminį mokestį (1500 Eur x 3 proc. - 25 proc.) bei 15,86 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. L. (iki santuokos P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2002 m. birželio 7 d., įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo G. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. L. palikti santuokinę pavardę – L., atsakovui G. L. – pavardę L..

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esantį turtą padalinti tokiu būdu:

Priteisti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn skalbimo mašiną „Beko“ 350,00 Eur vertės, dujinę viryklę „Beko“ 350,00 Eur vertės, šaldytuvą „Atlant“ 350,00 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 350,00 Eur vertės, iš viso turto bendros 1 400,00 Eur vertės.

Priteisti G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn automobilį FORD FUSION, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 542,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49,86 Eur bylinėjimosi išlaidų – 34,00 Eur žyminio mokesčio bei 15,86 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, mokant žyminį mokestį įmokos kodas – 5660, mokant išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 5662. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.