Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui T. Š. (T. Š.), pareiškėjo atstovei Simonai Risovaitei, atsakovo atstovams Svajūnui Ratiukui, Olgai Kilkinovai, specialistams Jurijui Kiršai ir Narūnui Porvaneckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą. Pareiškėjas paaiškino, kad gydytojas norėjo pratęsti nedarbingumą, o jis atsisakė, nes jam skambino tiesioginis viršininkas ir prašė grįžti į darbą. Pareiškėjo atstovė aiškino, kad toks tiesioginio viršininko prašymas traktuotinas kaip įsakymas, todėl pareiškėjas grįžo į darbą. Dabar tai traktuojama, kad nedarbingumas nutrauktas paties pareiškėjo prašymu. Realiai nedarbingumas turėtų būti 9 dienos, o ne 8. CMEK turi pareigą ne formaliai, o objektyviai išnagrinėti visas aplinkybes.

Padaryta išvada, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2008 m. spalio 2 d., ir pareigūno sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, ryšys, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008 m. spalio 2 d., į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtrauktas, po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko, o pareiškėjas yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai. Nurodė, kad CMEK ekspertinis sprendimas grindžiamas tuo, kad: nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjui dėl patirtos traumos buvo išduotas nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. spalio 10 d. imtinai (8 dienos); Sąrašo 3 punktas nustato, kad lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą, pateikiant tokių sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų baigtinį sąrašą 3.1-3.11 punktuose; nei T. Š. asmens sveikatos istorijoje nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2008 m. spalio 10 d., nei nedarbingumo pažymėjime nėra gydytojo įrašų apie tai, kad nedarbingumo pažymėjimas yra pabaigtas T. Š. pačiam prašant; pareiškėjo patirta trauma nėra įtraukta į Sąrašo 3 punkte išvardintą lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų baigtinį sąrašą.

Remiasi Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 str. 3 d., Vidaus sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir Vidaus sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymu sąrašu (toliau – ir Sąrašas), patvirtintais LR Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 (Žin., 2004 m., Nr. 136-4957), CMEK veiklos taisyklėmis, patvirtintomis vidaus reikalų ministro 1996 05 30 įsakymu Nr. 500 (galiojo iki 2008 08 09), Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro 2008 08 05 įsakymu Nr. IV-299, galiojančiu nuo 2008 08 10, Sveikatos sistemos įstatymo 27 str. 2 dalimi, vidaus reikalų ministro 2004 04 23 įsakymu Nr. IV-138.

Paaiškina, kad reikalavimus pažymai nustato Taisyklių 11 punktas, 10.1-10.3 punktai.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Skundas netenkinamas, nes yra nepagrįstas.

Pareiškėjas ginčija Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2008 12 03 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 8, toliau – ir pažyma). Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuotas sveikatos sutrikimas, kuris pagal TLK-10 kodą žymimas S01.0. Toliau pažymoje nurodoma, kad: „vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu 2004 09 02 Nr. 1130 Taisyklėmis ir Sąrašo nuostatomis CMEK išvada; 1. Yra fizinio veiksnio įvykusio 2008 10 02 ir pareigūno sveikatos padarinių pasireiškusių sveikatos sutrikdymo ryšys. Pagrindas – Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-65 2008-10-30. 2. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008 10 02 į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtraukta. 4. Tinkamas tolesnei vidaus tarnybai“ (neredaguota, t. I, b. l. 7, 8, 66, 75). Ši pažyma buvo tikslinama (t. I, b. l. 74). Patikslintoje pažymoje nurodyta diagnozė pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TPLK-10) – S01.0, sprendimo tekstas išdėstytas kitaip, bet jo 2 punkte rašoma, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008 10 02, į sunkių apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontuzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtrauktas, kad po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko. Patikslintoje pažymoje nurodyta, kad CMEK, 2009 02 05 pastebėjusi 2008 12 03 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytame iš medicininio tikrinimo akto Nr. 5412 ekspertiniame sprendime dėl T. Š. sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo aiškią techninę klaidą, vadovaudamasi Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2008 08 05 įsakymu Nr. 1V-299, 76 punktu, nekeisdama ekspertinio sprendimo iš esmės, patikslina minėtoje pažymoje įrašytą ekspertinį sprendimą. Toliau išdėstoma sprendimo esmė. Pagal TLK-10 nurodyta diagnozė reiškia: „galvos plaukuotosios dalies žaizda“ (t. I, b. l. 34-36).

Nustatyta, kad pareiškėjas T. Š., būdamas vidaus tarnybos pareigūnu, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiuoju specialistu, vykdydamas tarnybines pareigas, 2008 m. spalio 2 d. bandydamas sulaikyti asmenį, patyrė sveikatos sutrikdymą - jam buvo sužalota galva. Nedarbingumo pažymėjime, T. Š. išduotame 2008 10 03, įrašyta, kad pareiškėjas nedarbingas iki 2008 10 10, galutinė diagnozė pagal TLK-10 nustatyta kodas S 01.0 (t. I, b. l. 37). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2008 m. spalio 31d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-65 (t. I, b. l. 58-62) konstatuota, jog pareiškėjui priklauso Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. numatyta kompensacija už sveikatos sutrikdymą. Atsakovas skundžiamu 2008 12 03 CMEK ekspertiniu sprendimu, įformintu 2008 12 03 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 74,75), padarė išvadą, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2008-10-02, ir pareigūno sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, ryšys, o sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008 10 02, į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtrauktas, po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko, pareiškėjas tinkamas tolesnei vidaus tarnybai.

Atsakovas remiasi Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis bei Vidaus sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130. Sąrašo 3 punktas nustato, kad: „Lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą“, pateikiant tokių sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą 3.1-3.11 punktuose (nebaigtinis sąrašas, nes p. 3.2. nurodyti sužeidimai gali būti įvairiose kūno vietose, šiuo atveju sužeista galva). Pagal Taisyklių 10.2 punktą, CMEK nustato sunkų, apysunkį arba lengvą sveikatos sutrikdymo laipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio arba lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra. Iš patikslintos skundžiamos pažymos galima padaryti išvadą, kad tokio pobūdžio pažymose pateikiamas išrašas iš medicininio tikrinimo akto (šiuo atveju Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame ir yra ekspertinis sprendimas. Dėl to daroma išvada, kad priimto sprendimo motyvacija gali būti ir pažymoje, ir ekspertinio tyrimo akte. Motyvacija nebūtinai turi būti išdėstyta viename dokumente. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro nuostatai yra patvirtinti vidaus reikalų ministro 2010 03 19 įsakymu Nr. 1V-160 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 7.3. punkte nurodyta Medicinos centro veiklos sritis – pareigūnų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Šiuose Nuostatuose nėra reglamentuojama, kokios formos sprendimus priima Medicinos centras. Sprendimo forma nenurodyta ir Taisyklėse. Tačiau vidaus reikalų ministro 2008 08 05 įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintas Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatyta ekspertinės išvados forma ir turinys. Aprašo 2 punkte paaiškinama ekspertinio sprendimo sąvoka. Tai priimtas sprendimas, nurodant ligą ar sveikatos problemą, vadovaujantis TLK-10, dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo. Minėta, kad Taisyklių 10.2. punktas leidžia nenustatinėti sveikatos sutrikdymo laipsnio, kai yra pagrindas konstatuoti, kad tokio sveikatos sutrikdymo iš viso nėra. Aprašas įpareigoja tirti sveikatos sutrikdymo trukmę ne formaliai – Aprašo 50 punkte nustatyta, kad CMEK privalo įvertinti, ar sveikatos sutrikdymo trukmė atitinka sveikatos sutrikdymo pobūdį, mechanizmą, ir (ar) laiką. Tai nustatoma remiantis objektyviais duomenimis. Aprašo 52 punkte nustatyta, kokie privalomieji tipinės formos dokumentai pildomi ekspertizės metu. Reikalavimai ekspertiniams sprendimams surašyti Aprašo X skyriuje. Todėl vertinant pareiškėjo ginčijamos pažymos atitikimą Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, pirmiausiai turi būti nustatyta, ar ekspertinis sprendimas atitinka aprašo nuostatas, kadangi Viešojo administravimo įstatymo nuostatos leidžia institucijoms nusistatyti tam tikras aktų formas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2009 04 06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-426/2009 dėl Medicinos centro CMEK aktų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms yra pasisakoma: „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Administracinis aktas - viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas“.

Motyvuojamoji dalis

Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės).

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan. nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir 27 straipsnio 2 dalį sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjas yra Vidaus reikalų ministerija, nustatyto masto sveikatos priežiūrą organizuoja Vidaus reikalų ministerija arba jos pavaldžios valstybės institucijos, o specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką pagal kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija arba Vidaus reikalų ministerija, arba Krašto apsaugos ministerija, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija“. Toliau nutartyje nurodomi ankstesni VRM teisės aktai, reglamentavę CMEK veiklą. Po to minėtoje nutartyje daroma išvada, kad: „Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato šios institucijos priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kuri atsakovui yra privaloma. Šiuo atveju pažymėtina, kad paminėti atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, sąveikoje su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, vertintini, kaip poįstatyminiai teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimai.

Dėl ko atsakovo priimti administraciniai aktai, kurie atitinka paminėtų teisės aktų reikalavimus, nustatytus šių administracinių aktų formai, jų struktūrai, ir pan., tuo pačiu yra atitinkantys ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimus“. Šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu teisinis reguliavimas iš esmės liko toks pats, nors reikalavimai CMEK išvadai Apraše dar labiau konkretizuoti nei buvo ankstesniame teisiniame reguliavime, dėl kurio pasisakė LVAT. Dėl to apie ekspertų išvadą reikia spręsti atsižvelgiant tiek į 2008 12 03 Medicininio tikrinimo aktą Nr. 5412 (t. I, b. l. 72-73), tiek į pirminę 2008 12 03 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek į patikslintą pažymą.

Be to, LVAT yra pasisakęs, kad tam tikri nedideli trūkumai, kurie nenulėmė atitinkamo klausimo galimai neteisingą išsprendimą, gali būti pašalinami teisminio bylos nagrinėjimo metu. LVAT 2008 07 18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1348/2008 konstatuota: „Vertinant viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisingumą dalykiniu požiūriu būtina patikrinti bei įsitikinti, kad tam tikros faktinės aplinkybės tikrai egzistuoja arba neegzistuoja, patikrinti, ar faktinėms aplinkybėms parinktas teisinis kvalifikavimas teisingas, ar teisingai suprantamos taikytinos teisės normos, atsižvelgiant į teisės teorijoje taikytinus teisės aiškinimo būdus. Nenustačius išvardintų trūkumų, nėra pagrindo ginčijamo sprendimo naikinimui, o juos nustačius spręstina, ar priimtas sprendimas gali būti paliktas be tam tikros korektūros ar visiškai nepakeistu. Skundžiamas teisės aktas gali būti naikinamas ir atitinkamas klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo atitinkamam administravimo subjektui tik tokiu atveju, kai reikia pašalinti padarytą atitinkamą pažeidimą, kurio nėra galimybės pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, arba, kai reikia atlikti kitokį teismo patvarkymą, kuris nėra susijęs su tik teismui priskirtų uždavinių vykdymu“.

Todėl teismas gali pašalinti CMEK išvados trūkumą, o būtent tai, kad į sveikatos sutrikdymo trukmę CMEK pasižiūrėjo formaliai, nors Aprašas įpareigoja įvertinti sveikatos sužalojimo trukmę, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo pobūdį, mechanizmą ir kitus objektyvius duomenis. Šio ginčo atveju CMEK vertino tik nedarbingumo trukmę pagal Nedarbingumo pažymėjimo duomenis. Tai, kad toks vertinimas buvo nepakankamas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad visi CMEK turimi duomenys rodė, jog pareiškėjas buvo sužalotas 2008 10 02, jam buvo suteikta greitoji medicinos pagalba Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje tą pačią dieną, o Nedarbingumo pažymėjimas išduotas kitą dieną – 2008 10 03, kai pareiškėjas kreipėsi į savo gydytoją Šalčininkuose. Taigi, atsižvelgiant į nedarbingumo tikrąją trukmę, būtina pripažinti, kad pareiškėjas buvo nedarbingas 9 dienas, o ne 8, kaip rašoma 2008 12 03 Medicininio tikrinimo akte Nr. 5412 (t. I, b. l. 72-73).

Iš skundžiamos pažymos nėra pakankamai aišku, kokiu pagrindu priimtas sprendimas, kad sveikatos sutrikdymas neįtrauktas į sveikatos sutrikdymų sąrašą. Tačiau 2008 12 03 Medicininio tikrinimo akte Nr. 5412 (t. I, b. l. 72-73) yra nuoroda į tai, kad pareiškėjas 2008 10 02 patyrė tarnyboje traumą – sužalota plaukuota galvos dalis, žaizda susiūta VGPUL traumpunkte, gydytas ambulatoriškai 8 dienas. Į bylą pateiktas Medicinos centro CMEK 2008 12 03 posėdžio protokolas (t. I, b. l. 93-94), iš kurio taip pat galima padaryti išvadą, kad komisija vertino nedarbingumo trukmę ir tai, kad po traumos neliko liekamųjų reiškinių.

Byloje taip pat nustatyta, kad T. Š. asmens sveikatos istorijoje ir nedarbingumo pažymėjime Serija D Nr. (duomenys neskelbtini) nėra gydytojo įrašų apie tai, kad nedarbingumo pažymėjimas pabaigtas pareiškėjui T. Š. pačiam prašant. Ligos istorijoje (t. I, b. l. 178-233) gydytojas J.K. 2008-10-10 padarė įrašą, kad siūlai išimti, žaizda sugijusi. Pareiškėją gydęs gydytojas nei viename minėtų dokumentų nepadarė prierašo, kad nedarbingumo pažymėjimas baigiamas T.Š. prašymu.

Nepaisant to gydytojas J. K. teisme buvo apklaustas kaip specialistas ir patvirtino, kad klausė pareiškėjo nuomonės, ar jis nori, kad nedarbingumo pažymėjimas dar būtų tęsiamas. Teisme J. K. patvirtino, kad nepratęsė pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimo jam pačiam prašant. Tačiau iš šio specialisto paaiškinimų negalima vienareikšmiška išvada, kad nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjui turėjo būti pratęstas. Gydytojas J. K. paaiškino, kad 2008 10 10 (penktadienį) jis išėmė siūlus iš žaizdos, bet jis dar galėjo tęsti nedarbingumo pažymėjimą iki pirmadienio ar antradienio, bet galėjo jo ir netęsti. Paaiškino, kad tai priklauso nuo darbo pobūdžio, todėl gydytojas mano, kad tokius klausimus ligonis sprendžia pats. Pareiškėjas paaiškino, kad jam pirmadienį reikia į darbą, o per prievartą tęsti nedarbingumo pažymėjimą gydytojas negali. Mano, kad jeigu pareiškėjas dirbti galėjo, tai gydytojas turėjo teisę užbaigti nedarbingumo pažymėjimą. Gydytojas paaiškino, kad jis atsižvelgė ir į tai, kad dar bus dvi laisvos dienos. Tęsti nedarbingumo pažymėjimą gydytojas siūlė tik dėl galimų komplikacijų, tačiau jų nebuvo, nes po to pareiškėjas dėl žaizdos gydymo daugiau nesikreipė. Teigė, kad išėmus siūlus 2008 10 10, randas dar buvo silpnas, todėl gydytojo sprendimai buvo būtent tokie.

Taip pat bylą nagrinėjant ankstesniuose teismo posėdžiuose buvo išklausyta ir specialistė G. K. (t. II, b. l. 16) tuo metu dirbusi Medicinos centre. Ji pagal medicininius dokumentus padarė išvadą, kad žaizda pareiškėjui užgijo būtent tuo metu, kai buvo užbaigtas nedarbingumas, kadangi nebuvo duomenų apie kokias nors komplikacijas. Ji patvirtino, kad paprastai žaizdos sugyja iki 10 dienų.

Byloje yra 2009 01 26 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 98), kurioje rašoma, kad nuo 2008-10-02 pareiškėjas gydėsi ambulatoriškai, jog dėl per didelio darbo krūvio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-1-6077-08 T. Š. telefonu buvo pasiūlyta kiek įmanoma greičiau grįžti į tarnybą. Atsakovo atstovas teisme patvirtino, kad apie šį faktą priimant CMEK sprendimą buvo žinoma. Atsakovo atstovė aiškino, kad bet kuriuo atveju pareiškėjo darbo pobūdis yra toks, kad jis tikrai negalėtų dirbti, jeigu nebūtų galutinai pasveikęs.

Teisme buvo išklausytas specialistas traumatologas. Išvadą teisme pateikė habilituotas medicinos mokslų daktaras, ortopedas traumatologas N. P., kuris sveikatos apsaugos ministro 2005 09 09 įsakymu Nr.V-688 yra įtrauktas į Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašą. Paaiškino, kad 35 metus dirba chirurgu. Specialistas susipažino su visa byloje esančia medicinine dokumentacija. N. P. paaiškino, kad tokio pobūdžio žaizda sugyja per 5 – 6 dienas, kadangi yra galvos srityje, kur geriausia kraujotaka, atitinkamai kūno vidurinėje dalyje esančios paviršinės žaizdos gyja 8 – 10 dienų, o galūnėse 10-12 d.. Taip yra dėl organizmo kraujotakos ypatumų. Šiuo atveju žaizda užgijo pirminiu būdu, be komplikacijų ir per 8 dienas ši žaizda tikrai buvo užgijusi. Nedarbingumo pažymėjimas tokiu atveju galėjo būti tęsiamas dėl neurologinių ar dėl psichologinių priežasčių (galėjo būti siūloma tęsti tik dėl to), bet ne dėl kokios nors patologinės simptomatikos, kadangi jos nebuvo, žaizda jau buvo sugijusi. Išėmus siūlus iš tokios žaizdos jau nėra jokio pavojaus, nes netgi po didžiausių transplantacijos operacijų, jau nuo 6 dienos tvarsčiai nededami. Paaiškino, kad medicininiai dokumentai surašyti tvarkingai (pažymėjo, kad jis dalyvauja ir auditorių komisijų darbe), jie rodo, kad žaizda sugijo natūraliai. Mano, kad šiuo atveju gydytojas teisingai užbaigė nedarbingumo pažymėjimą, nes žaizda jau buvo sugijusi. Paaiškino, kad rando silpnumas šiuo atveju reikšmės neturi, nes randas tokioje vietoje būna silpnas iki 6 savaičių, randai gali gyti ilgai ir dėl to nedarbingumo pažymėjimas nepriklauso. Taip pat paaiškino, kad rando skaudėjimas taip pat nėra nedarbingumo priežastimi, nes tokia žaizda turi skaudėti, nes tai normali randinio proceso gijimo eiga. Komplikacijos įvairios (tame tarpe ir neurologinės) gali pasireikšti ir po trijų mėnesių. Šiuo atveju jokių komplikacijų nebuvo.

Taigi šiuo atveju gydančio gydytojo ir specialisto N. P. paaiškinimai iš esmės sutapo. Gydantis gydytojas taip ir aiškino, kad jokių komplikacijų nebuvo, o nedarbingumo pažymėjimą jis siūlė pratęsti tik dėl to, kad pacientas pats pasakytų, ar jis jau gali dirbti tą darbą, kurį privalo dirbti pagal pareigas. Nedarbingumo pažymėjimo pratęsimas buvo siūlomas dėl psichologinių priežasčių, o ne dėl žaizdos gijimo ypatumų. Specialistas paaiškino, kad rando silpnumas kurį laiką yra normalus reiškinys ir jis nedaro žmogaus nedarbingu. Taip pat teigė, kad žaizda buvo sugijusi. O tas faktas, kad nebuvo jokių komplikacijų, pasitvirtina objektyviais duomenimis. Be to, šis faktas rodo, kad nedarbingumo pažymėjimas nebuvo tęsiamas teisingai ir pagrįstai.

Specialistas N. P. yra visiškai nepriklausomas nuo VRM, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas konsultantu ortopedu traumatologu. Sveikatos apsaugos ministro 2005 04 22 įsakymu Nr. V-280 patvirtinti LR sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto pareiginiai nuostatai. Pagal šių nuostatų 11 punktą specialisto konsultanto pareigos reiškia, kad jis gali dalyvauti sveikatos priežiūros įstaigų išorinio audito procedūrose, specialistų komisijų darbe, atlikti profesinę ekspertizę. Specialistai konsultantai pateikia ministerijai interesų deklaraciją ir pagal nuostatų 18 punktą yra įpareigoti pirmenybę teikti viešiesiems interesams, užtikrinti siūlymų ir sprendimų nešališkumą ir teisingumą.

Todėl teismas daro išvadą, kad šio specialisto teismui pateiktos išvados dėl pareiškėjo žaizdos gijimo eigos yra pagrįstos objektyviais bylos duomenimis, yra nešališkos, objektyvios, duotos pagal šio specialisto kvalifikaciją.

Dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio. Šiuo atveju ekspertizės išvadose turėjo būti motyvacija ir dėl to, kad trauma gali būti priskiriama tik Sąrašo 3 punkte išvardintiems sužeidimams. Tačiau šioje byloje yra priimta LVAT 2010 06 28 nutartis (t. II, b. l. 57-61), kurios konstatuojamoje dalyje nustatytos aplinkybės teismui yra privalomos. LVAT nutartyje konstatuojama, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl traumos priskyrimo Sąrašo 3.2. punktui. Taigi byloje konstatuota, kad nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjui padaryto sužalojimo priskyrimo lengviems sužeidimams. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų padaryta ne paviršinė žaizda. Specialistas N. P. žaizdą apibūdino kaip paviršinę, jokių vidinių organų sužalojimų požymių medicininiuose dokumentuose nėra.

Pareiškėjas teisminiuose ginčuose aiškino, kad dar reikėjo apklausti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytoją, kuris matė žaizdą. Šiuo atveju nėra jokio ginčo dėl žaizdos pobūdžio, jos vietos, jos gydymo teisingumo, o yra ginčas dėl galimos nedarbingumo trukmės. Todėl gydytojo, kuris pirmasis užsiuvo žaizdą, paaiškinimai neturėtų jokios įtakos ginčo sprendimui. Specialistas N. P. teisme patvirtino, kad, teikiant pirminę pagalbą, žaizda buvo gerai sutvarkyta.

Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjo reali nedarbingumo trukmė buvo 9 dienos (nuo 2008 10 02 iki 2010 10 10 įskaitytinai). Jam padarytas sužalojimas priskirtinas prie Sąraše 3.2. punkte nurodytų sužalojimų, o tokiu atveju, atsižvelgiant į Sąrašo 3 punktą, toks sužalojimas priskirtinas lengvam sužeidimui, kuris lėmė trumpesnį nei 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo patirtas sužeidimas pagal teisės aktus, kuriais šiuo atveju būtina vadovautis, negali būti priskirtas lengviems sužeidimams. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti 2008 12 03 CMEK pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 p. įtvirtintą išvadą, jog sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2008 10 02, į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų bei kitų sveikatos sutrikdymų, ligų sąrašą neįtrauktas, negali būti tenkinamas. Kitas pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą iš naujo nustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnį – yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl taip pat netenkinamas. Lieka galioti CMEK išvada, o tokiu atveju pagal Taisyklių 10.2. punktą CMEK neprivalėjo nustatyti sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, nes pagal Taisyklėse ir Sąraše esančius reikalavimus, sužeidimas, trauma pagal savo pobūdį galėtų būti priskiriami prie lengvų (nekiaurinis sužeidimas ir trauma, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės), tačiau pagal nedarbingumo trukmę šis sužeidimas negalėjo būti priskirtas prie lengvų sveikatos sutrikdymų.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka. CMEK, vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, teisingai nustatė sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

T. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.