- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- II-120-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00312-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Ž. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, turinčio aukštąjį išsilavinimą, vedusio, dirbančio Ž. S. individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. vasario 21 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2020 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriame konstatuota, kad 2019 m. lapkričio 28 d., gautas Ž. S. pareiškimas, jog 2019 m. lapkričio 28 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, T. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius praeidamas pro jam priklausančią teritoriją, pradėjo ji įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, bei sulaužė trys tvoros stulpus. Taip padarydamas jam 100 eurų žalą. Teritorija filmuojama vaizdo kameromis. 2019 m. gruodžio 13 d. Ž. S. tyrimui pateikė įrašą iš teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. 2019 m. gruodžio 16 d. atlikus pateiktų vaizdo stebėjimo kamerų įrašų peržiūrą, jame matomi du asmenys, kurių vienas – Ž. S. ir galimai T. S.. Asmenys vaizdo įraše matomi, tačiau konkrečių kiekvieno jų veiksmų įžiūrėti nėra galimybės. Įrašas yra be garso. 2020 m. vasario 6 d. T. S. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, kad 2019 m. lapkričio 28 d., apie 19.00 val. einant per jam priklausančią teritoriją Ž. S. ėmė jį užgaulioti ir įžeidinėti, tarp asmenų įvyko konfliktas. Iš asmenų paaiškinimų nustatyta, kad aplinkinių asmenų nebuvo, kurie galėtų paliudyti įvykio aplinkybes, taip pat Ž. S. pareiškime nenurodė, kad tarp jo ir T. S. įvyko konfliktas. Vertinant visus turimus galimo administracinio nusižengimo duomenis, nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad T. S. įvykdė pareiškime minimo turto sunaikinimą (b. l. 7-8).
Šalies argumentai
2020 m. kovo 17 d. teisme gautas pareiškėjo Ž. S. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo jis prašo panaikinti nutarimą ir atnaujinti įvykio tyrimą. Skunde pareiškėjas nurodo, jog policijos komisariatas neteisėtai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną motyvuojant tuo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, kadangi ANK 591 straipsnyje nėra tiokio pagrindo nutraukti bylą. Policijos komisariatui buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kaip T. S. praeina palei tvorą link sargo (vaizdo įrašo laikas 18:58:44), tada grįžta, eina palei tvorą link savo pastato-garažo (vaizdo įrašo laikas 18:59:38), pareiškėjas ir T. S. yra prie tos dalies tvoros, kuri buvo sulaužyta (vaizdo įrašo laikas 19:00:25), T. S. bando per tvorą smūgiuoti pareiškėjui (vaizdo įrašo laikas 19:00:36), T. S. akivaizdžiai tyčia sulaužo tris tvoros stulpus ir sugadina tinklinę tvorą, vis bandydamas pareiškėjui smūgiuoti, pareiškėjas bando laikyti tvoros stulpus, kad jų nelaužtų (vaizdo įrašo laikas 19:00:58-19:01:37), T. S. nueina link savo garažo (vaizdo įrašo laikas 19:01:42). Vaizdo įrašas akivaizdžiai įrodo tvoros sulaužymo faktą, todėl šis vaizdo įrašas turėtų būti peržiūrėtas teismo. Be to, tyrėjas nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną jo papildomai apklausė, nei paprašė papildomų duomenų. Taip pat T. S. 2020 m. vasario 6 d. pateiktas paaiškinimas, patvirtina, kad vaizdo įraše užfiksuotas žmogus tikrai buvo T. S..
Pareiškėjas Ž. S. teisme palaikė skundo reikalavimus ir parodė, kad jį ir T. S. ankščiau siejo žemės panaudos sutartiniai santykiai. Jis su T. S. bylinėjosi teismuose dėl žemės grąžinimo. Kai jam buvo grąžinta teritorija, jis ją visą aptvėrė metaline tvora. Stulpeliai, kuriuos T. S. sulaužė, taip pat buvo metaliniai, kinų gamybos. Šalia tvoros, jo teritorijoje, T. S. buvę nuomininkai paliko šiukšlių, kurias jis įvykio dieną tvarkė. Iš jo pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip T. S. tuo momentu eina palei tvorą. Jis su T. S. apsižodžiavo, tačiau jo neįžeidinėjo. T. S. nuėjo, bet vėliau grįžo prie tvoros kitoje vietoje. Jis T. S. liepė neiti į jo teritoriją. Matosi iš vaizdo medžiagos, kad T. S. pradėjo stumti stulpą, jį palaužė 45 laipsniu kampu. Jis bandė prilaikyti tvorą, tuo metu T. S. bandė jam smūgiuoti. T. S. pamatęs, kad jam nepavyks nulaužti tvoros, nuėjo šiek tiek toliau ir nulaužė kitą stulpą. Grįžo prie prieš tai lenkto stulpo ir bandė jį nulaužti. Nulaužė ir trečią stulpą. Policiją jis tuoj pat iškvietė, tačiau ji atvažiavo tik po valandos, kai konfliktas jau buvo pasibaigęs. Policija užfiksavo nulaužtus stulpus. Jie yra įlenkti, ne visiškai nulaužti, bet bandant juo atlenkti jie nulūžtų. Jis preliminariai policijai nurodė padarytą žalą, kad patyrė 100 Eur. Šiuo metu jis turi paskaičiuotą sąmatą, iš kurio matyti, kad iš tiesų jis patyrė 315 Eur žalą (tiek jam kainuos atlikti tvoros remonto darbus). Strypai dar nėra šiuo metu atstatyti, jis planuoja kreiptis į įmonę dėl tvoros atstatymo. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas padidinto formato pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas. Pareiškėjas teismui paaiškino, kad, T. S. prieina prie tvoros ir laužia stulpus. Jis laiko stulpus, kad T. S. nenulaužtų tvoros. T. S. dar bando trenkti jam į veidą (vaizdo įrašo laikas 19 val. 1 min. 3 s.).
Šalies argumentai
2019 m. lapkričio 28 d. pareiškime Ž. S. nurodė, kad 2019-11-28, apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. S., praeidamas pro pareiškėjui priklausančią teritoriją, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais bei sulaužė tris tvoros stulpus. Tokia veika asmuo padarė jam žalos, kurios suma 100 eurų. Prašoma asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 12).
Liudytojas T. S. teisme parodė, kad jis su pareiškėju jau šešis metus konfliktuoja. Jis įvykio dieną vaikščiojo po savo teritoriją. Tikrai jokios tvoros nelaužė, jos nelietė. Įvykio dieną konfliktas kilo dėl to, kad Ž. S. jam pradėjo šaukti, kad jis išsivalytų savo šiukšles. Jis ėjo pro savo teritoriją, tikrai ne toje vietoje, kurioje stulpeliai sulaužyti. Matė jis po įvykio tvorą. Mano, jog pats pareiškėjas galėjo nulaužti tvorą, nepagrįstai iškvietė policiją, kad jam atkeršytų. Jis prie tvoros priėjo, tik kai Ž. S. jį kvietė prie tvoros.
2020 m. vasario 6 d. paaiškinime T. S. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d., apie 19 val. grįžtant į ofisą Ž. S. pradėjo jį užgaulioti ir įžeidinėti, kvietė jį ateiti ir išvalyti šiukšles. Jis buvo nuėjęs į garažų teritoriją <...> ir jis (Ž. S.) pribėgo prie juos skiriančios tvoros. T. S. pasakė, kad tau ir reikia tu ir išsivalyk šiukšles, tada Ž. S. bandė jam trenkti į veidą, bet jis atsitraukė ir nuėjo į savo ofisą (b. l. 9).
2019 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti du vaizdo įrašai, pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „NVR_chl_main_20191128185700_20191128190345“, vaizdo įrašas nespalvotas. Vaizdo įrašas prasideda nuo 2019-11-28, 18:57, matoma teritorija, kuri yra aptverta tvora. 18:57:32 matoma, kad į teritoriją atvažiuoja visureigio tipo automobilis, dėl vaizdo įrašo kokybės automobilio valstybiniai numeriai nesimato. 18:58:30 matomas vyro siluetas, kuris pareina iš šiaurės-ryto pusės artėja link tvoros ir ją praeina. Vyras stambaus kūno sudėjimo, apie 35-45 metų amžiaus, vilki tamsios spalvos striuke ir tamsios spalvos kelnėmis. Vyro veido identifikuoti nepavyksta, dėl prastos vaizdo įrašo kokybės. 18:58:55 vyras nueina link vakarų pusės. 18:59:33 vyras grįžta ir eina link aptvertos tvoros, 19:00 matoma, kad minėtas vyras sustojo gale prie tvoros. 19:00:18 matoma, kad ateina kitas vyras vilkintis šviesios spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos striuke su šviesios spalvos juosta, esanti horizontaliai ties nugara prie minėtos tvoros. 19:00:30, matoma, kad abu vyrai rankomis pradeda judinti tvora, taip pat judino tvoroje esančius stulpus. 19:02:13 minėti vyrai pasišalina į skirtingas puses. 19:03:16 matoma vyras vilkintis šviesios spalvos kelnėmis dešinėje rankoje neša daiktą panašų į metalinį tvoros stulpą ir nueina į pietų pusę. Daugiau naudingos informacijos vaizdo įrašo medžiagoje neužfiksuota. Kitas vaizdo įrašas pavadinimu „ IMGJ7257“, yra nespalvotas. Matoma du vyrai, vienas vyras vilki šviesios spalvos kelnes ir tamsios spalvos striuke su baltos spalvos horizontalia juosta, prieina prie vyro, kuris vilki tamsios spalvos striuke. 19:00:34 matoma, kad abu vyrai pradeda judinti tvorą ir jos stulpus. 19:01:35 abu vyrai nueina prie kitos tvoros stulpo ir pradeda judinti jį. Dėl prastos vaizdo kokybės, vyrų veidų identifikuoti nepavyko (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota metalinė tinklinė tvora, kurios apatinė dalis yra įlenkta (b. l. 16-17).
Ž. S. teismo posėdžio metu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvoros remonto darbų lokalinę sąmatą Nr. 2020/03-04/01, iš kurios matyti, kad tvoros remonto darbų vertė su PVM – 315,22 Eur (b. l. 24).
Į bylą Klaipėdos apskrities VPK pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje esančiame vaizdo įraše užfiksuota teritorija, kuri yra aptverta tvora, matyti, jog yra tamsus paros metas. Iš vaizdo įrašo matyti kaip į kairėje vaizdo įrašo pusėje esančią teritoriją atvažiuoja šviesios spalvos automobilis (vaizdo įrašo laikas 18:57:32). Šioje teritorijoje taip pat matomas vyras, kuris pareina nuo įvažiavimo į teritoriją ir eina palei tvorą, žvalgydamasis į kitą teritorijos pusę, vyras vilki tamsios spalvos striuke ir tamsios spalvos kelnes (vaizdo įrašo laikas 18:58:30). Taip pat matyti kitoje teritorijoje stovintis vyras šviesiomis kelnėmis (vaizdo įrašo laikas 18:59:10). Vyras, vilkintis tamsios spalvos rūbais nueina link išvažiavimo iš teritorijos. Vyras grįžta ir eina link aptvertos tvoros (vaizdo įrašo laikas 18:59:33), matoma, kad minėtas vyras sustojo gale prie tvoros (vaizdo įrašo laikas 19:00). Taip pat matoma, kad ateina kitas vyras vilkintis šviesios spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos striuke su šviesios spalvos juosta, esanti horizontaliai ties nugara prie minėtos tvoros (vaizdo įrašo laikas 19:00:18). Iš vaizdo įrašo matyti, kad vienas vyras rankomis pradeda judinti tvorą, taip pat judina tvoroje esančius stulpus, vyras, esantis kitoje tvoros pusėje bando suduoti vyrui, šviesiomis kelnėmis, šis atsitraukia (vaizdo įrašo laikas 19:00:30). Vyrai pasišalina į skirtingas puses (vaizdo įrašo laikas 19:02:13). Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad vyras vilkintis šviesios spalvos kelnėmis dešinėje rankoje neša daiktą panašų į metalinį tvoros stulpą ir nueina į pietų pusę (vaizdo įrašo laikas 19:03:16) (b.l. 30).
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas – pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo Ž. S. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2020 m. vasario 21 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad su Ž. S. skundu dėl nutarimo panaikinimo nesutinka, kadangi tyrimą atlikęs pareigūnas atsižvelgė į ANK 567 straipsnio 1 dalies ir 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, besivadovaudamas įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir nutarimą priėmė tinkamai, todėl pagrindo nutarimą naikinti nėra.
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2020 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, kad vertinant visus turimus galimo administracinio nusižengimo duomenis, nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad T. S. įvykdė pareiškime minimo turto sunaikinimą.
Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teisminio bylos nagrinėjimu metu pareiškėjas Ž. S. laikėsi pozicijos, jog jis pateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtina padarytą administracinį nusižengimą, tai yra, kad 2019 m. lapkričio 28 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, T. S. sugadino jam priklausantį turtą – tvorą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas teismui parodė priartintą tą patį vaizdo įrašą, kurį pateikė ir Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, ir paaiškino, kad iš vaizdo medžiagos aiškiai matyti, jog T. S. pradėjo stumti stulpą, jį palaužė 45 laipsniu kampu. Jis bandė prilaikyti tvorą, tuo metu T. S. bandė jam smūgiuoti. T. S. pamatęs, kad jam nepavyks nulaužti tvoros, nuėjo šiek tiek toliau ir nulaužė kitą stulpą, grįžęs prie prieš tai lenkto stulpo bandė jį nulaužti, taip pat nulaužė ir trečią stulpą. Teismo posėdžio metu liudytojas T. S. neneigė, jog įvykio dieną jis tikrai buvo priėjęs prie tvoros, kadangi tarp jo ir pareiškėjo buvo kilęs žodinis konfliktas, tačiau teigė, jog jis tvoros tikrai nelaužė, jos net nelietė. Parodė, jog toje vietoje, kurioje pareiškėjas teigia, jog yra nulaužti stulpai jis nebuvo priėjęs, pareiškėjas jį apkalba. Tačiau iš teismo posėdžio metu peržiūrėto padidinto formato vaizdo įrašo iš tiesų matyti, jog vyras, vilkintis tamsios spalvos striuke ir tamsios spalvos kelnėmis, prieina prie tvoros ir keliose vietose judina ją (vaizdo įrašo laikas 19 val. 1 min. 3 s.). Iš byloje esančių Institucijos darytų fotonuotraukų matyti, jog tinklinė tvora ties stulpu yra įlenkta (b. l. 17). Ž. S. teismui paaiškino, kad stulpai yra įlenkti, ne visiškai nulaužti, bet bandant juo atlenkti jie nulūžtų. Jis dėl T. S. veiksmų patyrė turtinę žalą. Nors pareiškime Institucijai Ž. S. nurodė, jog dėl tvoros sugadinimo jis patyrė 100 Eur žalą, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvoros remonto darbų lokalinę sąmatą Nr. 2020/03-04/01, iš kurios matyti, kad busimų darbų vertė su PVM – 315,22 Eur (b. l. 24).
Pažymėtina, kad ANK atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta ANK 115 straipsnyje. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta turtinė žala neviršija trijų bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai sugadinto ar sunaikinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (BK 187 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 1 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“, t. y. 50 Eur. Taigi, asmeniui tyčia sugadinus (ar sunaikinus) didesnės negu 3 MGL vertės turtą, jau taikytina ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Turtinės žalos apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017).
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje peržiūrėjus pareiškėjo pateiktą ir posėdžio metu išdidintą vaizdo įrašą, T. S. teiginiai, jog jis pareiškėjo tvoros nelietė ir jos negalino, nepasitvirtino, kita vertus, Ž. S. teismui pateikė duomenis, jog jam dėl tvoros sugadinimo padarytos turtinės žalos dydis yra 315,22 Eur, t. y. viršija 3 MGL sumą. Pareiškimo pateikimo metu Ž. S. nurodė, jog galimai T. S. veiksmais padaryta turtinė žala siekia 100 Eur, tačiau minėtą sumą patikslino, pateikdamas tvoros remonto darbų sąmatą, todėl turtinės žalos dydis turi būti tinkamai įvertintas, nustatant, ar už padarytus veiksmus galima administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė, nes šiuo atveju turtinės žalos dydis yra esminė aplinkybė.
Nagrinėjamu atveju, tik pasitelkiant specialistą išsamiai ištyrus pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, pakartotinai apklausus pareiškėją, siekiant tiksliai įvertinti dėl tvoros apgadinimo padarytos turtinės žalos dydį, bei dar kartą apklausus liudytoją T. S., t. y. tik surinkus objektyvius duomenis, galima spręsti administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo ar pradėjimo, arba konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, taip pat teigti, yra ar nėra duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą, arba, vadovaujantis ANK 592 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir motyvuotu nutarimu perduoti surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nuspręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas skubotai ir išsamiai neatlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimo, byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo Ž. S. skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. vasario 21 d. nutarimą (ROIK:19108613852) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.