- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-17
- Bylos Nr.
- 1-2449-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10551-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- J. P.
- Kategorijos
- 1.7.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. 2017 m. kovo 4 d., apie 11.26 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, nuvažiavime į Oslo g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,87 promilių), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis J. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. kovo 4 d., iš ryto pasiskolino iš savo draugo S. R., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes norėjo nuvažiuoti į miestą. Šeštadienį negėrė. Buvo daug išgėręs penktadienį vakare, gėrė visą naktį stipriuosius gėrimus, nes šventė draugo gimtadienį. Naktį beveik nemiegojo. Atsibudo šeštadienį, pirtyje, kur šventė gimtadienį, (duomenys neskelbtini). Šeštadienio rytą jis pasiskambino savo draugui S. R., kuris buvo netoliese, (duomenys neskelbtini), ir nuvyko pas jį. Šis buvo išgėręs, todėl jis sėdo už automobilio „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairo, o S. R. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę ir dviese išvažiavo į miestą. Važiuojant Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jis paleido vairą norėdamas perjungti muziką, todėl automobilis užlėkė ant bortelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Liudytojai iškvietė policijos pareigūnus. Avarijos metu nei jis, nei S. R. nenukentėjo. Greitosios pagalbos medikų jie atsisakė, po eismo įvykio į medicinos įstaigą taip pat nesikreipė. Pareigūnams pasiūlius pasitikrinti girtumą, jis sutiko, taip pat sutiko važiuoti duoti kraują (b. l. 44).
Liudytojas S. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį 2017 m. vasario 18 d. pirko iš S. Č. Automobilio neregistravo VĮ „Regitra“, kadangi pirko jį dalims už 50 Eur. Automobilis buvo be civilinės atsakomybės draudimo. Jis su minėtu automobiliu nevažinėjo. Automobilis buvo atgabentas su tralu ir stovėjo (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) su pažįstamais garaže jis vartojo alkoholinius gėrimus. Į garažą atėjo draugas J. P., kuris paprašė duoti automobilį nuvažiuoti iki Vilniaus. Jis buvo neblaivus, todėl davė draugui J. P. vairuoti jam priklausantį automobilį. Jis pats buvo neblaivus, todėl nesuprato, kad J. P. girtas. Važiuojant į Vilnių jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir miegojo. J. P. automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir kažkas iškvietė policiją. J. P.davė prapūsti į alkotesterį, jis pripūtė virš 1,51 promilės. Jį išleido namo, o Jurijų išsivežė pareigūnai. Dėl sugadinto jam priklausančio automobilio „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jam padarytą žalą vertina kaip nedidelę (b. l. 20, 21).
Liudytoja Ž. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2017 m. kovo 4 d. patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. Apie 11.26 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, ties nuvažiavimu į Oslo gatvę, nuo kelio nuvažiavo ir į stulpą atsitrenkė automobilis „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus į įvykio vietą, prie sugadinto automobilio „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjo asmuo, pateikęs asmens tapatybės kortelę, išduotą J. P. vardu, kuris nurodė, kad vairuodamas nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio. Įvykio vietoje buvo S. R., kuris nurodė buvęs šio automobilio keleiviu. Taip pat įvykio vietoje buvo liudytoja J. M., kuri nurodė, kad važiuodama kitu automobiliu, matė, kaip automobilis „Mitsubishi“ nuvažiavo nuo kelio ir patvirtino, kad iš automobilio „Mitsubishi“ vairuotojo vietos netrukus po eismo įvykio išlipo būtent J. P. Bendraujant su J. P., nuo jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis labai jaudinosi, kalbėjo nerišliai. Paklausė, ar J. P. vartojo alkoholinius gėrimus, jis patvirtino, jog gėrė alkoholį vakar bei šiandien. J. P. buvo patikrintas alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas, dėl to jis buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą duoti kraujo (b. l. 25).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės Ž. M. 2017 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys yra iš esmės analogiški jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 5).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. kovo 4 d., apie 11.26 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, važiuojant nuo vakarinio aplinkkelio, ties posūkiu į Gariūnus automobilio „Mitsubishi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas trenkėsi į stulpą, girtas (b. l. 4).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. kovo 4 d., 11.28 val. J. P. nustatytas 1,81 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 14).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2138/2017(01) matyti, kad J. P. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 4 d., 12.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,87 prom. etilo alkoholio (b. l. 17).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 367 matyti, kad J. P. nustatytas vidutinis girtumas (b. l. 18).
Iš 2017 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad šios sutarties pagrindu S. R. iš S. Č. įsigijo transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
Iš UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ 2017 m. kovo 22 d. rašto matyti, kad dėl eismo įvykio metu apgadinto gatvės apšvietimo stulpo padaryta žala yra 1916,64 Eur, tačiau UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ neplanuoja reikšti civilinio ieškinio baudžiamajame procese ir ketina kreiptis į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl minėto eismo įvykio metu nedraustos transporto priemone padarytos žalos atlyginimo (b. l. 29).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Mitsubishi Colt“ kaina su PVM yra 530 eurų (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
J. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad J. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis J. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. kovo 4 d., iš ryto pasiskolino iš savo draugo S. R. automobilį „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes norėjo nuvažiuoti į miestą. Šeštadienį negėrė. Kaltinamojo teigimu, jis buvo daug išgėręs penktadienį vakare, gėrė visą naktį stipriuosius gėrimus, naktį beveik nemiegojo. Šeštadienio rytą jis pasiskambino savo draugui S. R., kuris buvo netoliese, (duomenys neskelbtini), ir nuvyko pas jį. Šis buvo išgėręs, todėl jis sėdo už automobilio „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairo, o S. R. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę ir dviese išvažiavo į miestą. Važiuojant Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jis paleido vairą norėdamas perjungti muziką, todėl automobilis užlėkė ant bortelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Kaltinamojo teigimu, liudytojai iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 44). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų S. R. ir Ž. M. duoti parodymai. Štai liudytojas S. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį 2017 m. vasario 18 d. pirko iš S. Č. Automobilio neregistravo VĮ „Regitra“, kadangi pirko jį dalims už 50 Eur. Liudytojo teigimu, 2017 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) su pažįstamais garaže jis vartojo alkoholinius gėrimus. Į garažą atėjo draugas J. P., kuris paprašė duoti automobilį nuvažiuoti iki Vilniaus. Jis buvo neblaivus, todėl davė draugui J. P. vairuoti jam priklausantį automobilį. Jis pats buvo neblaivus, todėl nesuprato, kad J. P. girtas. Važiuojant į Vilnių jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir miegojo. J. P. automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir kažkas iškvietė policiją. J. P.davė prapūsti į alkotesterį, jis pripūtė virš 1,51 promilės. Dėl sugadinto jam priklausančio automobilio „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jam padarytą žalą vertina kaip nedidelę (b. l. 20, 21). Tuo tarpu liudytoja policijos pareigūnė Ž. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog išties 2017 m. kovo 4 d., apie 11.26 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, ties nuvažiavimu į Oslo gatvę, nuo kelio nuvažiavo ir į stulpą atsitrenkė automobilis „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus į įvykio vietą, prie sugadinto automobilio „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjo asmuo, pateikęs asmens tapatybės kortelę, išduotą J. P. vardu, kuris nurodė, kad vairuodamas nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio. Įvykio vietoje buvo S. R., kuris nurodė buvęs šio automobilio keleiviu. Taip pat įvykio vietoje buvo liudytoja J. M., kuri nurodė, kad važiuodama kitu automobiliu, matė, kaip automobilis „Mitsubishi“ nuvažiavo nuo kelio ir patvirtino, kad iš automobilio „Mitsubishi“ vairuotojo vietos netrukus po eismo įvykio išlipo būtent J. P. Bendraujant su J. P., nuo jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis labai jaudinosi, kalbėjo nerišliai. Liudytojos teigimu, ji paklausė, ar J. P. vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis patvirtino, jog gėrė alkoholį vakar bei šiandien. J. P. buvo patikrintas alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas, dėl to jis buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą duoti kraujo (b. l. 25). Iš esmės analogiškus duomenis policijos pareigūnė Ž. M. nurodė ir savo 2017 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 5). Be to, tokius liudytojos policijos pareigūnės Ž. M. parodymus ir jos tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: policijos įvykio registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. kovo 4 d., apie 11.26 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, važiuojant nuo vakarinio aplinkkelio, ties posūkiu į Gariūnus automobilio „Mitsubishi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas trenkėsi į stulpą, girtas (b. l. 4); alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. kovo 4 d., 11.28 val. J. P. nustatytas 1,81 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 14). Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2138/2017(01) patvirtina, kad J. P. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 4 d., 12.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,87 prom. etilo alkoholio (b. l. 17). Be to, iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 367 matyti, kad J. P. nustatytas vidutinis girtumas (b. l. 18).
Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes J. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi - areštu, tačiau prašo leisti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, kadangi jis įsidarbino ir nenori prarasti darbo (b. l. 63).
Dėl J. P. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę J. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. P. – yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas (b. l. 49), daugybę kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, jam paskirtų baudų nesumoka (b. l. 52-59), nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 60), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad J. P. linkęs sistemingai daryti KET ir kitus teisės pažeidimus, paskirtos administracinės nuobaudos – baudos jam jokios įtakos nedaro, paskirtų baudų jis nesumoka, sistemingai važinėja neturėdamas tam teisės. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, taip pat vertinant sistemingai J. P. daromus KET ir kitus teisės pažeidimus, jo nekritišką požiūrį į savo elgesį kelyje, piktavališką eismo saugumo taisyklių nepaisymą, nuolatinį važinėjimą neturint tam teisės, teismas sprendžia, kad J. P. netaikytinos BK 55 straipsnio nuostatos ir parinktina su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Remiantis pirmiau išdėstytomis bausmės dydžiui parinkti reikšmingomis aplinkybėmis J. P. nustatytina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Įvertinus pirmiau aptartas kaltinamajam palankias aplinkybes, taip pat tai, kad jis neseniai įsidarbino, kaltinamojo teigimu, nenori prarasti darbo, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis.
Teismo vertinimu būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo J. P.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas 1,87 promilės etilo alkoholio. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. P. vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, taip pat vertinant sistemingai J. P. daromus KET ir kitus teisės pažeidimus, jo nekritišką požiūrį į savo elgesį kelyje, piktavališką eismo saugumo taisyklių nepaisymą, nuolatinį važinėjimą neturint tam teisės, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam J. P., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso S. R. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. R., be to, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti 2017 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 23). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – S. R., kuris, pastarojo teigimu, pats buvo neblaivus ir nesuprato, kad kaltinamasis yra neblaivus, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo J. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno amžiaus, darbingas, neseniai įsidarbino. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 530 Eur (b. l. 31), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, bylos duomenimis sukėlė eismo įvykį ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2017 m. kovo mėnesiui nustatyta 530 Eur (b. l. 31), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Kaltinamajam J. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam keturiasdešimt penkių (45) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti galutinę trisdešimties (30) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti areštinėje ir nustatyti ją atlikti poilsio dienomis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
Paskirti J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. P. automobilio „Mitsubishi Colt“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų).
J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
2. Jeigu asmuo pažeidžia poilsio dienomis atliekamo arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.