Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis K. S., būdamas 1993 m. balandžio 21 d. įregistruotos K. S. individualios įmonės, kuri 2011 m. rugpjūčio 10 d. perregistruota į UAB ,, (duomenys neskelbtini)'' (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 06 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d., Panevėžyje, tyčia, veikdamas per bendrovės direktorę įformintą D. P. (buvusi pavardė S.), nežinančią apie nusikalstamą veiką, organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kuriame numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies, kuriame numatyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus ir

- Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 nutarimu Nr. 179, 2 dalies 3 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta, kad pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį ir iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“ reikalavimus, kadangi bendrovės kasoje neatvaizdavo 29 230 Lt (8 465,58 Eur) įplaukų iš pirkėjų (fizinių asmenų), o būtent:

- 2010 m. rugsėjo mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 850 Lt (246,18 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjo D. V.;

- 2010 m. spalio mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 2 200 Lt (637,16 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjos K. E.;

- 2011 m. rugsėjo mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 500 Lt (144,81 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjo A. K.;

- 2011 m. spalio mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 1 480 Lt (428,64 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjo K. J.;

- 2011 m. gruodžio mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 1 600 Lt (463,39 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjos J. Č.;

- 2012 m. spalio mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 13 870 Lt (4 017,02 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjų Dmitrij ir M. K.;

- 2012 m. balandžio mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 3 000 Lt (868,86 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjo A. N.;

- 2012 m. spalio mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 100 Lt (28,96 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjo V. M.;

- 2012 m. spalio mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 2 600 Lt (753,01 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjos L. K.;

- 2013 m. sausio mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 980 Lt (283,83 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjo A. P.;

- 2014 m. birželio mėn., tiksli data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neatvaizdavo 2 050 Lt (593,72 Eur) grynųjų pinigų įplaukų į bendrovės kasą iš pirkėjos A. P.;

Įvykusių ūkinių operacijų neįformino PVM sąskaitose faktūrose, į bendrovės apskaitos registrus neįtraukė juridinę reikšmę turinčių dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, patvirtinančių įvykusias ūkines operacijas, o būtent:

2 atvejais į apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, t.y.:

2010-09-27 Z. V. pagamino dvi spinteles už 1 650 Lt, o 2010-11-03 išrašė PVM sąskaitą faktūrą SSB Nr. 0600548 800 Lt sumai, tokiu būdu neįtraukė 850 Lt pajamų (148 Lt pardavimo PVM);

2010-10-07 K. E. pagamino vaikų kambario baldus už 4700 Lt, o išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija SSB Nr. 0600538 2500 Lt sumai, tokiu būdu neįtraukė 2200 Lt pajamų (382 Lt pardavimo PVM);

12 atvejų gautoms pajamoms neišrašė arba išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, t. y.:

Pirkėjui A. K. laikotarpiu nuo 2011-09-03 iki 2012-10-22 per tris kartus sumokėjus 9150 Lt (1588 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui K. J. 2011-10-17 sumokėjus 2 800 Lt (486 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai R. J. 2012-02-07 sumokėjus 1 650 Lt (286 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai D. V. Ž. 2012-05-02 sumokėjus 1 450 Lt (252 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai A. P. 2014-04-30 sumokėjus 2050 Lt (356 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjams D. ir M. K. 2012-10-01 sumokėjus 13 870 Lt (2407 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai J. Č. 2011-12-01 sumokėjus 5 810 Lt (1 008 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui A. N. 2012-04-24 sumokėjus 5000 Lt (868 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai L. K. 2012-12-17 sumokėjus 10 600 Lt (1 840 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui A. P. 2012-11-15 sumokėjus 1 980 Lt (344 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui V. M. 2012-11-15 sumokėjus 2 100 Lt (365 Lt pardavimo PVM) ;

Pirkėjai L. B. 2012-03-04 sumokėjus 650 Lt (113 Lt pardavimo PVM);

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2010-09-27 iki 2014-04-30 nebuvo fiksuotos baldų pardavimo ūkinės operacijos už 60 160 Lt (10 443 Lt (3 025 Eur) pardavimo PVM).

16 atvejų gautoms pajamoms neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir jų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, t. y.:

Pirkėjai A. F. 2011-05-20 sumokėjus 500 Lt (87 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai J. V. 2011-06-28 sumokėjus 1 000 Lt (174 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui V. K. 2011-09-01 sumokėjus 4 000 Lt (694 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai G. M. 2011-09-15 sumokėjus 2 700 Lt (469 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai L. K. 2011-09-16 sumokėjus 1 800 Lt (312 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai J. M. 2011-09-19 sumokėjus 1 000 Lt (174 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui K. G. 2011-09-23 sumokėjus 700 Lt (121 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai K. B. 2011-10-27 sumokėjus 400 Lt (69 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai J. T. 2011-11-25 sumokėjus 1 000 Lt (174 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai E. H. 2011-1212;21 sumokėjus 5 000 Lt (868 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui E. R. 2012-02-05 sumokėjus 3 000 Lt (521 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjai J. C. 2012-02-27 sumokėjus 500 Lt (87 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui J. S. 2012-03-19 sumokėjus 1 500 Lt (260 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui D. Ž. 2012-12-04 sumokėjus 3 420 Lt (594 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui M. Š. 2013-12-02 sumokėjus 2 000 Lt (347 Lt pardavimo PVM);

Pirkėjui A. P. 2014-12-03 sumokėjus 2 000 Lt (347 Lt pardavimo PVM);

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2011-05-20 iki 2014-12-13 nebuvo fiksuotos baldų pardavimo ūkinės operacijos už 30 520 Lt (5 297 Lt (1 534 Eur) pardavimo PVM).

Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2014 metus.

Be to, būdamas 1993-04-21 įregistruotos K. S. individualios įmonės, kuri 2011-08-10 perregistruota į UAB ,, (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu direktoriumi, veikdamas per bendrovės direktore įformintą D. P. (buvusi pavardė S.), nežinančią apie nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 redakcija) 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies prieš prekių perdavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiai, kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos (visiškas arba dalinis atlygis, mokamas prieš prekės perdavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu, 79 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo, pagal to paties straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaita faktūra privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų tiekimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje, laikotarpiu nuo 2010-11-25 iki 2015-01-23 siekdamas išvengti 15 740 Lt (4 559 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo (nuo faktiškai gautų 90 680 Lt (26 262,74 Eur) pajamų (su PVM), į 2010-2014 metų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės mokėtiną į biudžetą PVM ir šias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai adresu Panevėžys, Durpyno g. 32, o būtent:

-siekdamas išvengti 148 Lt PVM sumokėjimo, į 2010 metų rugsėjo mėnesio patikslintą Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 3 763 Lt, 36 eilutėje deklaravo grąžintiną iš biudžeto 1 596 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 3 911 Lt, grąžintinas iš biudžeto PVM 1 488 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2010-11-25 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 382 Lt PVM sumokėjimo, į 2010 metų spalio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 5 630 Lt, 36 eilutėje deklaravo grąžintiną iš biudžeto 484 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 6 012 Lt, grąžintinas iš biudžeto PVM 102 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2010-11-25 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 87 Lt PVM sumokėjimo, į 2011 metų gegužės mėnesio patikslintą Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 9 676 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 1 897 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 9 763 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 1 984 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2011-08-02 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 174 Lt PVM sumokėjimo, į 2011 metų birželio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 2 071 Lt, 36 eilutėje deklaravo grąžintiną iš biudžeto 4 326 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 2 245 Lt, grąžintinas iš biudžeto PVM 4 152 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2011-07-21 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 1 770 Lt PVM sumokėjimo, į 2011 metų rugsėjo mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 11 137 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 3 932 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 12 907 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 5 702 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2011-10-25 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 555 Lt PVM sumokėjimo, į 2011 metų spalio mėnesio patikslintą Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 15 247 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 7 321 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 15 802 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 7 876 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2011-12-15 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 174 Lt PVM sumokėjimo, į 2011 metų lapkričio mėnesio patikslintą Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 9 076 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 4 012 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 9 250 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 4 186 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2012-02-08 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 1 876 Lt PVM sumokėjimo, į 2011 metų gruodžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 5 736 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 1 845 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 7 612 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 3 721 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2012-01-24 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 894 Lt PVM sumokėjimo, į 2012 metų vasario mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 8 016 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 2 977 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 8910 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 3 871 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2012-03-26 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 260 Lt PVM sumokėjimo, į 2012 metų kovo mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 4 566 Lt, 36 eilutėje deklaravo grąžintiną iš biudžeto 139 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 4 826 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 121 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2012-04-25 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 868 Lt PVM sumokėjimo, į 2012 metų balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 6 820 Lt, 36 eilutėje deklaravo grąžintiną iš biudžeto 6 637 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 7 688 Lt, grąžintiną iš biudžeto PVM 5 769 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2012-05-15 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 252 Lt PVM sumokėjimo, į 2012 metų gegužės mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 6 799 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 185 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 7 051 Lt, mokėtiną į biudžetą PVM 4 37 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2012-06-25 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 3995 Lt PVM sumokėjimo, į 2012 metų spalio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 9 973 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 3 753 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 13 968 Lt, mokėtiną į biudžetą PVM 7 748 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2012-11-19 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 364 Lt PVM sumokėjimo, į 2012 metų lapkričio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 8 497 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 3 485 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 8 861 Lt, mokėtiną į biudžetą PVM 364 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2012-12-27 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 2434 Lt PVM sumokėjimo, į 2012 metų gruodžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 8 068 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 1 206 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 10 502 Lt, mokėtiną į biudžetą PVM 2 434 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2013-01-24 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 344 Lt PVM sumokėjimo, į 2013 metų sausio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 6 626 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtiną į biudžetą 2 228 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 6 970 Lt, mokėtiną į biudžetą PVM 2 572 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2013-02-25 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 113 Lt PVM sumokėjimo, į 2013 metų kovo mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 8 929 Lt, 36 eilutėje deklaravo grąžintinas iš biudžeto 790 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 9 042 Lt, grąžintinas iš biudžetą PVM 677 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2013-04-25 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 347 Lt PVM sumokėjimo, į 2013 metų gruodžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 9 848 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtinas į biudžetą 987 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 10 195 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 1 334 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2014-01-20 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 356 Lt PVM sumokėjimo, į 2014 metų balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 7 702 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtinas į biudžetą 34 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 8 058 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 390 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2014-05-26 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

-siekdamas išvengti 347 Lt PVM sumokėjimo, į 2014 metų gruodžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 ir 34 eilutėse deklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM 6 025 Lt, 36 eilutėje deklaravo mokėtinas į biudžetą 3 528 Lt PVM , tuo tarpu tyrimo metu nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM 6 372 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 3 875 Lt, ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2015-01-23 pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kaltinamasis K. S., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad konkrečiai visų įtarime nurodytų baldų pardavimo atvejų negali apibūdinti bei pasakyti, kaip ten vyko baldų gamyba nuo užsakymo iki galutinio atsiskaitymo, tačiau paprastai nuvykus pas klientą, buvo surašomas užsakymo lapas, kuriame apskaičiuojama planuojamo gaminti baldo medžiagų kiekis ir kaina. Tame užsakymo lape paprastai buvo nurodoma galutinė gaminamų baldų vertė, kuri įrašoma PVM sąskaitoje faktūroje, kuri būdavo išrašoma jau tik važiuojant montuoti baldus. Buhalterė E. Š. įmonėje dirbo ketvirčiu etato ir į darbą ateidavo po pusę dienos kas antrą dieną. Kai buhalterės nebūdavo, sąskaitas išrašydavo D. P.. Bet ji nėra buhalterė, ji meno žmogus, todėl greičiausiai dėl neatsakingumo, dėmesio stokos ir buvo padaryta klaidų išrašant PVM sąskaitas faktūras. Jos dubliavosi. O dubliuotis galėjo tuomet, jei jau būdavo išrašyta PVM sąskaita faktūra, o nuvykus darbuotojams pas klientą montuoti baldų, būdavo pareiškiamos kokios pretenzijos dėl baldų gamybos kokybės ar dėl kitų priežasčių, jis nemokėdavo už atliktą darbą, sąskaita jam nebūdavo palikta iki bus pataisyta neatitikimas pagal kliento reikalavimą. Tokiu būdu dėl neatsakingumo sąskaita likdavo pas darbininkus, ji nebūdavo priduota į buhalteriją, ir tuo pačiu numeriu atsirasdavo nauja sąskaita. O tuo labiau, kad sąskaitų išrašymas buvo atliekamas ir D. P., ir E. Š.. Dėl jų nesusikalbėjimo galėjo ir dubliuotis sąskaitos, ir likti neišrašytos, nors pinigai ir patekdavo į bendrovės kasą. Grynieji pinigai buvo visada jo žinioje, buhalterė jais nedisponavo, tik retkarčiais išrašydavo kasos pajamų, išlaidų orderius pagal jo nurodymą. Tokiu būdu galėjo atsirasti neatitikimai vedamoje buhalterinėje apskaitoje dėl pajamų, gautų iš įtarime paminėtų įmonės klientų D. V., K. E., A. K., K. J., J. Č., A. N., V. M., L. K., A. P., A. P., D. ir M. K.. Pastaruosius jis gerai įsiminė, tai Vilniuje gyvenantys klientai, kurie užsakinėjo baldus lyg tai kažkokiai buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei. Tačiau pas juos važiavo keletą kartų sudarinėti projektą, po to paėmė avansą, jo dydžio neatsimena. Ir kai paėmė avansą, klausė kieno vardu išrašyti kasos pajamų orderį, jie nežinojo, taip ir liko neišrašyta. Po to jie lyg ir norėjo forminti pirkimą kažkokios įmonės vardu, bet kokios tiksliai ir bei kokiai sumai, dabar jau nepasakys. Bet atsimena, kad pradžioje padarė pavedimą iš savo asmeninių sąskaitų į jo asmeninę sąskaitą, o jis tuos pinigus turėjo įnešti į savo bendrovės kasą. Bet ar buvo tai įforminta, kaip buvo įforminta, neatsimena. Kadangi dėl jo neatsakingumo, taip pat dokumentus tvarkiusių moteriškių, t.y. D. P. ir E. Š. nesusikalbėjimų, buvo padaryta apskaitant pajamas klaidų, todėl tos klaidos įtakojo ir neteisingų duomenų apie pajamas VMI pateikimo. Duomenis apie bendrovės pajamas VMI su jo sutikimu per jo banko sąskaitos elektroninę bankininkystę perduodavo E. Š.. Bet pajamų deklaracijų duomenys buvo jam žinomos, tačiau tuo metu į jų duomenis labai nesigilindavo. Kadangi pajamos nebuvo visos apskaitytos, automatiškai ir duomenys pajamų deklaracijose nebuvo teisingi. Sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis neteisingų duomenų apie pajamas aplinkybėmis. Tačiau konkrečiai pakomentuoti kiekvienos su neteisingais duomenimis VMI pateiktos deklaracijos, tikrai negali, nes negali i atgaminti kokios konkrečiu laikotarpiu dėl neatsakingo požiūrio į pajamų apskaitą, pajamos buvo neapskaitytos. Kas liečia FNTT ūkinės finansinės veiklos patikrinimo metu priskaitytus mokesčius, tame tarpe ir specialisto išvadoje nurodytus patvirtintus VMI priskaitytus mokesčius, bendrai 9 917 Eur sumai, jis su jais visiškai sutinka ir tikrai priskaitytą mokesčių sumą įsipareigoja padengti, tačiau negali jos padengti visos iš karto, kadangi tai neleidžia jo finansinė padėtis. Šiai dienai sumokėjo padengdamas padarytą žalą 1 000 Eur, prideda prie apklausos protokolo tai patvirtinantį 2016-11-25 „Citadele“ banko išrašą, 1 lapas. O likusią sumą įsipareigoja sumokėti dalimis, jei ji būtų išdėstyta per 2,5 metų, mokant po maždaug 300 Eur į mėnesį. Dar kartą nurodo, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai, nes pats faktiškai vadovavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nors bendrovės direktore ir buvo įforminta jo žmona. Ji tam tikrai neturi jokių sugebėjimų, nes visą įmonės veiklą, tame tarpe ir dokumentacijos tvarkymą, organizavo jis. Jis ir prisiima visišką atsakomybę bei įsipareigoja mokėdamas dalimis padengti valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą (t. 5, b. l. 41-43).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Iš liudytojo D. V. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą K. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tik tiek, kiek jo šeima šioje bendrovėje yra užsisakiusi ir bendrovė pagamino baldus. Minėtą bendrovę susirado išgirdę atsiliepimus, kad jie gamina geros kokybės baldus, niekas jų pagamintų baldų kokybe nesiskundė. Pagal namuose rastus dokumentus, t.y. 2010 m. rugsėjo 27 d. prekių užsakymo sutartį, surašytą tarp jo žmonos Z. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali pasakyti, kad jie tuomet užsakė pagaminti komodą, įvardintą sutartyje kaip spintelė su stalčiais. Priimant užsakymą, direktorius K. S. paėmė 800 Lt avansą, kurį mokėjo jam jo darbo vietoje ir kaip ir užsakyme nurodyta, pasakė, kad bendra jų užsakymo vertė yra 1 650 Lt. Bendrovės ofisas buvo tuo metu Panevėžyje, buvusio karinio dalinio patalpose, tačiau adreso negali įvardinti. Kiek atsimena, sumokant 800 Lt avansą, jam buvo išrašytas kasos pajamų orderis ir kvitas buvo jam išduotas. Jam apklausos metu pateiktuose dokumentuose 2010 m. rugsėjo 27 d. kasos pajamų orderyje serija SSO Nr. 0600621 eilutėje „priimta iš Z. V.“ yra jo parašas, 2010 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija SSB Nr. 0600548 eilutėje „sąskaitą gavo, prekes priėmė“ jo ranka įrašyta D. V. ir greta yra jo parašas. 2010 m. lapkričio 3 d. kasos pajamų orderio kvite serija SSO Nr. 0600636 eilutėje „priimta iš Z. V.“ yra jo parašas, jis šiuose dokumentuose pasirašė. Kiek atsimena, tai už gaminamus baldus su K. S. jis atsiskaitė per du kartus, t.y. pirmą kartą kai pateikė užsakymą sumokėjo 800 Lt avansą, o kai baldai buvo sumontuoti, gali būti kad maždaug po dviejų mėnesių nuo avanso sumokėjimo, jis sumokėjo galutinai atsiskaitydamas 850 Lt. Galutinai atsiskaitė pinigus sumokėdamas K. S. savo namuose, kuris buvo kartu atvažiavęs pas į namus su savo darbuotojais, kurie sumontavo komodą. Labai tiksliai visų aplinkybių nepamena, nes praėjo daug laiko. Prie apklausos protokolo prideda namuose surastą 2010 m. rugsėjo 27 d. prekių užsakymo sutarties kopiją, 1 lapas. Kitų dokumentų neberanda, nežino, kur juos padėjo. K. S. dėl baldų kokybės jokių pretenzijų neturi, jam turtinė žala nepadaryta. (t. 4, b. l. 76-78).

Iš liudytojos K. E. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą K. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tik tiek, kiek ji šioje bendrovėje buvo užsisakiusi ir bendrovė pagamino baldus dukrytės kambariui ir dar papildomai vieną spintą stumdomomis durimis. Minėtą bendrovę pasirinko todėl, kad ją tenkino jų kaina ir pagaminimo terminai. Bendravo su direktoriumi K. S.. Jis priėmė užsakymą, atliko matavimus, paskaičiavo ir nurodė kainą, tai įformindamas 2010 m. rugpjūčio 23 d. prekių užsakymo sutartimi. Pagal namuose rastą 2010 m. rugpjūčio 23 d. prekių užsakymo sutartį, surašytą tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji gali pasakyti, kad užsakė vaiko kambario baldus ir spintą su stumdomomis durimis, tik užsakymą pakeitė, prašydama vietoj jos užsakytos rudos spalvos lentynos, pagaminti juodos spalvos lentyną. Priimant užsakymą, direktorius K. S. paėmė 2 500 Lt avansą, kurį mokėjo jam jo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiksliai numerio nepamena. Sumokant 2 500 Lt avansą, jai buvo išrašytas 2010 m. rugpjūčio 23 d. kasos pajamų orderio kvitas serija SSO Nr. 0600611, jis buvo jai išduotas. Jai apklausos metu pateiktoje 2010 m. spalio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija SSB Nr. 0600538 eilutėje „sąskaitą gavo, prekes priėmė“ jos ranka įrašytas įrašas K. E. ir greta yra jos parašas. Atsimena, kad baldai jai turėjo būti pagaminti ir sumontuoti iki spalio 1d., bet gal kiek ir vėlavo, dabar jau tiksliai neatsimena. Kuriuo metu jai pasirašymui buvo pateikta paminėta PVM sąskaita faktūra, dabar jau tiksliai neatsimena, greičiausiai kai buvo sumontuoti baldai. Mano, kad kai buvo sumontuoti baldai, juos montavo meistrai, ji atvyko į bendrovės ofisą, ten sumokėjo galutinį atsiskaitymą, t.y. 2 200 Lt ir galbūt tuo metu jai buvo paduota pasirašyti ta sąskaita. Ji jau į sumą nekreipė dėmesio, nes K. S. sakė, kad jai sąskaitos nereikia, o nuo pat užsakymo priėmimo žinojo, kad dar neskaitant sumokėto 2 500 Lt avanso, baigus montavimą privalės sumokėti likusią 2 200 Lt sumą, ją ir sumokėjo. Dabar jau nežino, ar jai buvo išrašytas tą galutinį atsiskaitymą – 2 200 Lt sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, bet kategoriškai tvirtina, kad ji juos sumokėjo. Priešingu atveju niekas man nebūtų sumontavęs baldų. Iš viso ji K. S. per du kartus sumokėjo atitinkamai 2 500 Lt ir 2 200 Lt, iš viso 4 700 Lt. Prie apklausos protokolo prideda savo turimo 2010 m. rugpjūčio 23 d. prekių užsakymo sutarties originalo kopiją, 1 lapas, 2010 m. rugpjūčio 23 d. kasos pajamų orderio serija SSO Nr. 0600611 originalo kopiją, 1 lapas. Daugiau su šia bendrove susijusių jokių dokumentų neturi, K. S. dėl baldų kokybės jokių pretenzijų neturi, jai turtinė žala nepadaryta.(t. 4, b. l. 80-83).

Iš liudytojos A. P. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą K. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tik tiek, kiek šioje bendrovėje buvo užsisakiusi ir ši bendrovė jos šeimai pagamino baldus. Minėtą bendrovę susirado pagal jų prie ofiso buvusią iškabintą reklamą. Jos šeima pageidavo, kad būtų pagamintas virtuvės komplektas ir jie jau turėjo pasibraižę, ko būtent konkrečiai norėtų. Į paminėtą bendrovę kreipėsi 2014 m. pavasarį. Neatsimena, kas konkrečiai, K. S. ar jo žmona D. S., paskaičiavo jų pageidaujamo gaminio kainą, ji juos tenkino, todėl buvo pasirašytas kažkoks susitarimo dokumentas, tačiau koks tiksliai, dabar jau neatsimena. Visų šioje bendrovėje jai gamintų baldų ir išrašytų dokumentų kopijas ji pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jai apklausos metu pateiktą 2014 m. balandžio 30 d. prekių užsakymo sutartį kaip pirkėja ji pasirašė, jos ranka šioje sutartyje įrašyta jos vardas ir pavardė, parašas irgi jos. Šioje sutartyje nurodyta, kad atimama 320 Lt suma ir galutinė užsakymo suma yra 6 480 Lt. Mano, kad užsakyme nurodyta 50 Lt avanso suma yra neįskaičiuota į bendrą 6 480 Lt sumą. O 320 Lt buvo kaip ir nuolaida, kadangi jie užsakė stalčiams lenkišką slankiojantį mechanizmą. O kad jie paskaičiuotų pagal jų pageidaujamą projektą kainą, padarytų savo kompiuteriuose esančių programų pagalba projektą, reikėjo sumokėti 50 Lt. Ten ofise, kam tiksliai neatsimena, sumokėjo 50 Lt. Pagal jai apklausos metu pateikto 2014m. gegužės 2 d. kasos pajamų orderio SSO Nr. 0601072 duomenis, jai atrodo, kad jau parengus projektą, jie turėjo sumokėti 2 000 Lt avansą. Jai apklausos metu pateiktame paminėtame kasos pajamų orderio kvite yra jos parašas, kvite pasirašė ir sumokėjo 2 000 Lt avansą. Likusią sumą sutarė, kad mokėsi lizingu. Baldų gamybos eigoje, patys neradę pagal reikiamus išmatavimus gartraukio ir įmontuojamo šaldytuvo, šią buitinę techniką dar papildomai užsakė toje pačioje bendrovėje. Pagal jai apklausos metu pateiktą 2014 m. birželio 24 d. kasos pajamų orderio SSO Nr. 0601097 kvitą, gali pasakyti, kad kvite nurodyta 1 631,25 Lt suma buvo sumokėta grynais būtent už paminėtą buitinę techniką – gartraukį ir įmontuojamą šaldytuvą. O galutinai baldai sumontuoti buvo 2014 m. liepos 6 d. ir iki šiol jie lizingu moka nustatytų įmokų dydžius. Lizingas baigiasi 2016 m. balandžio 15 d. Pagamintų baldų kokybė tenkina, jokių pretenzijų bendrovei neturi, turtinė žala nepadaryta (t. 4, b. l. 85-86).

Iš liudytojos L. B. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėto K. S. nepažįsta, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. Niekada paminėtoje bendrovėje baldų pagaminti neužsisakė. Maždaug prieš tris metus, gali būti 2013 metai, Panevėžio mieste esančioje „(duomenys neskelbtini)“ baldų parduotuvėje vaikščiojo ir rinkosi sau sofą. Baldai ten buvo per du aukštus, tačiau kokios firmos ten prekiavo, nežino. Tarp ten esančių sofų viena patiko, sofą išsirinko ir ten vietoje toje parduotuvėje dirbančioms dviem moterims sumokėjo apie 640-650 Lt, jau tiksliai sumos neatsimena. Tų moterų nepažįsta ir jų apibūdinti negali, jų neatpažintų. Labai tiksliai nurodyti negali, bet atrodo, kad sumokėjus pinigus jai buvo išduotas pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas, tačiau ji to pirkimo fakto nesureikšmino ir dokumento neišsaugojo, nekreipė dėmesio, kas jame parašyta. Jai apklausos metu pateiktą 2013-03-04 kasos pajamų orderį serija SSO Nr. 0600904 ji pasirašė, prie jos pavardės yra jos parašas ir šiame dokumente nurodytą pinigų sumą - 650 Lt sumokėjo. Kodėl jai pateiktame 2013-03-04 kasos pajamų orderyje serija SSO Nr. 0600904 nurodyta, kad pinigus sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti, paprasčiausiai nekreipė į tai dėmesio. Tai buvo ne joks avansas, o atsiskaitymas už pirkinį-sofą. Jos tikslas buvo įsigyti sau sofą, ji ją įsigijo, pinigus sumokėjo ir sofą savo automobiliu su priekaba parsivežė į namus. Gal kartais iš kalbos išėjo, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet sofą ji pirko tikrai sau asmeniškai, o ne savo darbovietei ir tikrai ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių pinigų sumokėjo (t. 4, b. l. 88-89).

Iš liudytojo K. J. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą K. S. pažįsta tiek, kiek turėjo sandorį su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Paminėtą bendrovę susirado 2005metais, jam šią bendrovę rekomendavo draugas, kaip kokybiškai gaminančią baldus. Tuomet 2005 metais užsisakė ir ši bendrovė pagamino baldus jo butui. Kokybė buvo labai gera, jis yra labai patenkintas. Kai sūnus įsigijo Vilniuje butą, 2011 m. pabaigoje, tiksliau datos nepamena, vėl užsakė sieninę spintą. O 2012 m. pradžioje dar užsakė ir bendrovė pagal jo užsakymą pagamino prieškambario komplektą. Atsimena, kad pradžioje buvo surašytas užsakymo lapas ir tame lape buvo pažymėta, kad jis sumoka 200 Lt avansą. Avansą sumokėjo bendrovės ofise dirbančiai moteriškei, jos pavardės nežino. Nurodo, kad sumokėjus avansą, tai buvo atžymėta užsakymu lape ir joks kitas dokumentas nebuvo išrašytas. O galutinai atsiskaitė padarydamas pinigų pervedimą į jų sąskaitą per banką. Dabar tiksliai neatsimena, nes praėjo daug laiko, todėl tikrai negali nurodyti, ar kai padarė antrą užsakymą 2012 m. pradžioje ir užsakė prieškambario baldus, mokėjo avansą, ar ne. Tikrai to neatsimena. Tačiau atsiskaitė irgi pavedimu per banką. Už abu jo užsakymu pagamintus baldus, t.y. sieninę spintą ir prieškambario komplektą iš viso, sumokėjo 2 800 Lt. Ar ši suma yra bendra su jo sumokėtu avansu, jau tikrai neatsimena, negali nurodyti. Pavedime jis nurodė, kad moka už suteiktas paslaugas. Iš tikrųjų tik buvo pradėjęs naudotis internetine bankininkyste, nežinojo, kaip įvardinti atsiskaitymą už pagamintus baldus, todėl ir nurodė, kad už suteiktas paslaugas. Jokių dokumentų, susijusių su jo užsakymu ir baldų gamyba, neišsaugojo. Baldai buvo pagaminti kokybiškai, jokių pretenzijų neturi, turtinė žala nepadaryta. (t. 4, b. l. 91-92).

Iš liudytojo M. M. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėto K. S. nepažįsta. Jau devyneri metai su žmona A. M. gyvena Norvegijoje ir ten gyvenant, žmona gal interneto tinklalapiuose ar per pažįstamus surado baldus gaminančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Žmona buvo Lietuvoje ir ji toje bendrovėje užsakė virtuvės baldus. Konkrečių užsakymo aplinkybių jis nežino, taip pat nežino, ar žmona mokėjo pradinį įnašą. Tik gali pasakyti, kad pagamintus baldus jo tėtis atgabeno jiems į Norvegiją ir jis pavedimu iš savo banko sąskaitos į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė pinigus, tiksliai jau sumos dabar neatsimena. Gali būti, kad pervedė jam paminėtą 3 125 Lt sumą. Dabar Lietuvoje yra parvykęs tik trumpam laikui, t.y. dviem mėnesiams tėvystės atostogų, o šiaip pastoviai gyvena Norvegijoje. Jei ir turi kokius tai su šių baldų užsakymu, gamyba, apmokėjimu susijusius dokumentus, tai juos turi tik Norvegijoje. Jei dokumentus grįžęs į Norvegiją suras, juos įsipareigoja atsiųsti elektroniniu paštu. Jis tikrai negali pasakyti kokie dokumentai buvo išrašyti pateikus užsakymą, kokie atsiskaičius už baldus. Taip pat negali pasakyti, ar tas pavedimas iš banko sąskaitos buvo vienintelis mokėjimas, ar dar reikėjo mokėti ir grynais pinigais. Baldai buvo pagaminti, jokių pretenzijų bendrovei nereiškia, jam turtinė žala nepadaryta (t. 4, b. l. 61-62).

Iš liudytojos A. M. apklausos protokole parodymų matyti, kad analogiškus parodymus davė ir ši liudytoja (t. 4, b. l. 64-65).

Iš liudytojo A. K. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis susirado per pažįstamus, konkrečiai negali jų įvardinti ir šioje bendrovėje yra užsisakęs baldus. Bendravo su bendrovės direktoriumi K. S.. Yra pas jį gaminęsis baldus. Metų tiksliai įvardinti negali, tačiau gali pasakyti, kad pirmą kartą jis buvo užsisakęs ir jam pagamino virtuvės ir miegamojo baldus, o antras užsakymas buvo svetainės baldai. Projektus užsakomiems baldams jis sudarė pats ir jokių mokesčių bendrovei už tai nemokėjo. Kai K. S. atvažiavo priimti užsakymo, su juo aptarė detales, t. y. rankenėles, medžiagas, tada jis pamatavo pagal kambarių dydžius ir surašė užsakymo sutartį, kurioje buvo matyti, kokios vertės baldus jis užsakė, kokios detalės bus juose montuojamos. Toje užsakymų sutartyje buvo nurodyta jo mokamo avanso, taip pat ir užstato dydis, jis buvo maždaug 10 procentų vertės nuo jo pateikto užsakymo bendros sumos. Pateikus užsakymą, K. S. jis sumokėjo grynais pinigais užstatą, kuris buvo maždaug apie 500 Lt, o avansą pervedė į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą. Galutinę, t.y. likusią po užstato ir avanso sumokėjimo sumą jis pervedė į bendrovės sąskaitą tuomet, kai baldai jau buvo sumontuoti. Baldus pagamino maždaug per mėnesį. Tokia pati procedūra buvo ir su antruoju jo užsakymu - svetainės baldų pagaminimu, tik jau antruoju kartu jam nebereikėjo mokėti užstato, nes buvo jau patikimas klientas. Kaip supranta užstatą reikia mokėti todėl, kad neapsigalvotų ir neatsisakytų jau pradėtų gaminti baldų. Sumokėjo už baldus kai jie buvo pagaminti, pervesdamas visą užsakymo sumą į bendrovės banko sąskaitą. Kai jis pateikęs pirmą kartą užsakymą mokėjo K. S. užstatą, šis jam kartu su užsakymo sutartimi davė kasos pajamų orderio kvitą, tačiau jis šių dokumentų neišsaugojo, nemanė, kad jų gali prisireikti. Baldai buvo pagaminti labai gerai, jokių pretenzijų bendrovei nereiškia, jam turtinė žala nepadaryta (t. 4, b. l. 67-68).

Iš liudytojos D. V. Ž. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą UAB „(duomenys neskelbtini)” ji susirado per pažįstamus, konkrečiai negali jų įvardinti ir pas juos yra užsisakiusi baldus. Bendravo dėl baldų užsakymo su bendrovės direktoriumi K. S.. Pas juos baldus yra užsakiusi ir gaminusi du kartus, t.y. pirmą kartą tai maždaug 2002 m., o antrasis maždaug 2012 m. 2012 metais užsakė ir jai buvo pagaminta sieninė spinta. Projektą užsakomai spintai pasibraižė matuodamas spintos dydį K. S., tačiau už tai jokių papildomų mokėjimų nebuvo. Ji dabar tiksliai įvardinti visų dėl jos užsakymo surašytų ir jai pateiktų dokumentų negali, nes neatsimenu, bet kadangi pati dirba buhaltere, tai pagalvojo, kad tikrai bendrovė tvarkingai pildo dokumentus. Jai atrodo, kad ji visus pinigus, turi mintyje avansą ir galutinį atsiskaitymą, mokėjo pavedimu į banko sąskaitą. Pagaminus baldus, jai, kiek atsimena, buvo pateikta sąskaita faktūra, bet ji jos neišsaugojo, nemanė, kad gali kada prisireikti. Baldai buvo pagaminti labai gerai, ji jokių pretenzijų bendrovei nereiškia, jai turtinė žala nepadaryta (t. 4, b. l. 70-71).

Iš liudytojos R. J. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą K. S. pažįsta tiek, kiek turėjo sandorį su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Paminėtą bendrovę ji susirado pagal skelbimą internetiniuose puslapiuose, tiksliai pavadinimo jau neatsimena. Dabar jau tiksliai neatsimena, ar ji nuvažiavo į bendrovės ofisą, ar pasiskambinus sutarė dėl užsakymo. Ji tuomet užsisakė ne visus baldus, bet jai reikėjo, kad papildomai pagamintų baldus, derančius prie jos jau turimų. Dėl tos priežasties jokio projekto sudarinėti nereikėjo ir ji nežino, ar jei būtų reikėję projekto, būtų reikėję ir papildomai už jį mokėti. Į namus pamatuoti jos užsakytų baldų dydžių atvažiavo K. S.. Jai atrodo, kad pradžioje buvo surašyta užsakymo sutartis, pagal kurią ji mokėjo pavedimu į bendrovės banko sąskaitą 1 000 Lt avansą, o galutinai sumokėjo tuomet, kai buvo pagaminti baldai. Dabar tiksliai neatsimena, bet jai atrodo, kad kai buvo pagaminti ir galutinai sumontuoti baldai, jai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, ir tada ji pavedimu į banko sąskaitą pervedė likusią 650 Lt sumą. Jokių dokumentų, patvirtinančių šį sandorį neišsaugojo, nes nemanė, kad jų man gali kada tai prisireikti. Su bendrove ji atsiskaitė visiškai, sumokėdama jiems iš viso 1 650 Lt pavedimu į bendrovės banko sąskaitą. Baldai buvo pagaminti kokybiškai, ji jokių pretenzijų neturi, jai turtinė žala nepadaryta. (t. 4, b. l. 73-74).

Iš liudytojo A. P. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ jis susirado internete. Tai buvo 2012 metų pabaigoje. Jis buvo atvykęs į šios bendrovės ofisą Panevėžyje, tikslaus adreso nežino, tik žino, kad jis yra miesto pakraštyje, pramoniniame rajone. Ten bendravo su vyriškiu, jo vardo ir pavardės neatsimena, bet bendraujant su juo susidarė įspūdis, kad jis ten viskam vadovauja. Su jokia bendrovę atstovaujančia moterimi, taip pat ir jo turimą PVM sąskaitą faktūrą pasirašiusia D. S., nebendravo. Būnant ofise, jis jau turėjo atsivežęs jo pageidaujamų pagaminti baldų išmatavimus, ten pasirinko spalvą ir ten pat to vyriškio buvo paskaičiuota jo užsakomų baldų kaina. Jis užsakinėjo darbo kambario baldus, t.y. stalą, knygų lentynas ir spintelę. Tiksliai jau neatsimena, ar užsakant baldus buvo surašyti kokie tai užsakymą patvirtinantys, baldų kainą nurodantys dokumentai. Gal ir buvo, bet jis jų neturi, jei jam jie ir buvo duoti, jų neišsaugojo. Kai tik užsakė baldus, jis 1 000 Lt avansą į baldus gaminančios įmonės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė iš savo atsiskaitomosios sąskaitos. Nurodo, kad baldų gamyba kiek užtruko, nes lyg tai negavo jo pageidaujamos spalvos plokštės. Tačiau baldai buvo pagaminti, atvežti ir sumontuoti. Baldus atvežė tas pats vyriškis, kuris ir priėmė užsakymą. Baldai buvo beveik surinkti, tereikėjo tik sunešti ir galutinai sutvirtinti. Kai atvežė ir sumontavo baldus, tai buvo 2013 m. pradžioje, po naujų metų, jam tas vyriškis pateikė 2013 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SSB Nr. 0600817, kurioje nurodyta jo užsakytų ir pagamintų baldų kaina 1 980 Lt. Kadangi jis jau buvo sumokėjęs 1 000 Lt avansą, jis tam baldus atvežusiam vyriškiui sumokėjo grynais likusią 980 Lt sumą, tačiau jam nebuvo išrašytas joks tą mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Tai jis tvirtina kategoriškai, nes jis su žmona saugo visus pinigų mokėjimą patvirtinančius dokumentus, o šį mokėjimą patvirtinančio dokumento jis neturi. Jis turi išsaugojęs jam sumontavus baldus išduotą 2013 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SSB Nr. 0600817, kurioje nurodyta jo visa šiai bendrovei iš viso sumokėta suma, t.y. 1 980 Lt. Šios paminėtos PVM sąskaitos faktūros kopiją prideda prie apklausos protokolo. Kaip jau ir sakė, jis iš viso, turi galvoje pavedimą per banko sąskaitą, ir mokėjimą grynais pinigais, už pagamintus baldus sumokėjo 1 980 Lt. Baldai buvo pagaminti kokybiškai, jis jokių pretenzijų neturi, jam turtinė žala nepadaryta (t. 4, b. l. 94-96).

Iš liudytojos L. K. apklausos protokole parodymų matyti, kad 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje, internete rado “ (duomenys neskelbtini)” internetinę svetainę, kurioje galimą užsisakyti, įsigyti baldų. Ieškojo, kas galėtų į namams pagaminti virtuvės baldų komplektą. Pati susisiekė su svetainėje nurodytu telefonu, kurio numerio negali pasakyti, nėra išsaugojusi. Susisiekė su vyriškiu, kaip suprato su įmonės savininku, prisistačiusiu K. S.. Ji bendravo su juo mobiliuoju telefonu bei elektroniniu paštu prašė jo atsiųsti baldų projektą, prieš tai jam nusiuntusi savo norimų baldų viziją. Į kokį elektroninį paštą rašydavo K. S. laiškus nurodyti negali, neatsimena, grįžusi į namus peržiūrės savo elektroninį paštą ir jei atras išlikusį susirašinėjimą su juo, ji pateiks prie bylos. Sutartu laiku, 2012 metų birželio ar tai liepos mėnesį, dienos neatsimena, kartu su savo vyru V. K. vyko į Panevėžio miestą, kaip suprato UAB “ (duomenys neskelbtini)” dirbtuves. Kokiu adresu randasi šios dirbtuvės negali pasakyti, neįsidėmėjo, bet jų adresas buvo įvardintas internetinėje svetainėje. Su K. S. aptarė jo elektroniniu paštu atsiųstą baldų projektą ir sutarė, kad jis atvažiuos į Ukmergę atlikti matavimų. 2012 m. liepos mėn. K. S. atvykęs atliko baldų matavimus. Sudarius gaminamų baldų projektą, K. S. paprašius, į jo nurodytą banko sąskaitą pervedė dalį pinigų, gali būti, kad 4 000 Lt. Baldus darbininkai baigė montuoti 2012 m. pabaigoje ir paliko PVM sąskaitą faktūrą bendrai 10 599,57 Lt sumai. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kai baldai buvo sumontuoti, ji pervedė į K. S. nurodytą banko sąskaitą kitą dalį pinigų, tačiau kiek, neatsimena. Gal dar kažkokią dalį grynais mokėjo baldus montavusiems darbininkams. Iš viso už UAB “ (duomenys neskelbtini)” pagamintus baldus sumokėjo bendrą 10 599,57 Lt sumą (t. 4, b. l. 109-110).

Iš 2016 m. gegužės 26 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole matyti, kad liudytoja L. K. pateikė PVM sąskaitos faktūros Nr. 0600807 kopiją, bei 2016 m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu persiuntė susirašinėjimą elektroniniu paštu su K. S. (t. 4, b. l. 111-119).

Iš liudytojos M. K. apklausos protokole ir papildomos apklausos protokole parodymų matyti, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2012 m. vasarą susirado internetu. Įmonę atstovavo vadovas vyriškis, vardu K. ar tai K. S., kuris atvyko su pavyzdžiais į namus Vilniuje ir baldų stilių, matmenis, medžiagas, taip pat atliko matavimus. Iš viso bendrovės vadovas buvo atvykęs gal tris-keturis kartus. Buvo susirašinėjama ir elektroniniu paštu, bet laiškų neišsaugojo, tuo elektroniniu paštu jau nebesinaudoja, todėl informacijos apie susirašinėjimą negali pateikti. UAB “ (duomenys neskelbtini)” pagamino virtuvės baldus. Jie atliko visus darbus nuo užsakymo pateikimo, apsitarimo, projektų rengimo ir derinimo, pagaminimo, atvežimo ir surinkimo. Kaina iš viso buvo apie 11 000 – 13 000 Lt. Atsiskaitė už baldus darydama pavedimus iš savo asmeninės sąskaitos, o ar mokėjo grynais, neatsimena. Pavedimus už pagamintus virtuvės baldus darė į K. S. nurodytą banko sąskaitą. Kieno tai sąskaita, ar asmeninė K. S., ar UAB “ (duomenys neskelbtini)”, K. S. neminėjo (t. 4, b. l. 140, 149).

Iš liudytojo D. K. apklausos protokole parodymų matyti, kad analogiškus parodymus davė ir šis liudytojas (t. 4, b. l. 138, 147).

Iš liudytojos J. Č. apklausos protokole parodymų matyti, kad 2010 ar tai 2011 m., tiksliai laiko nepamena, internete susirado UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kurią atstovavo direktorius K. S.. Užsakė šioje bendrovėje pagaminti virtuvės baldus. K. S. derinti užsakytų baldų buvo atvykęs vieną-du kartus, baldus montavo bendrovės darbininkai, jų pavardžių nežino. Pateikus užsakymą buvo pasirašyta sutartis, tačiau ji jos neišsaugojo. Daugiau teigia jokių dokumentų nepasirašiusi, nebent mokant avansą, kurio dydis buvo apie 1 600-2 000 Lt. Sutartyje buvo nurodyta bendra baldų suprojektavimo, pagaminimo ir surinkimo kaina, kuri buvo apie 6 000-7 000 Lt. Kainą vėliau derino, nes pageidavo keisti tam tikras detales: brangesnį stiklą, kitokias rankenėles ir detales. Prie sutarties buvo pridėtas suderintas baldų brėžinys. Sutartyje buvo numatyti atsiskaitymo terminai, t.y. avansas buvo sumokėtas panašiai su sutarties pasirašymu, taip pat buvo numatyta, kad baldai turi būti pagaminti iki 2011 m. gruodžio mėnesio ir atsiskaityti turi tada, kai baldai yra surenkami. Tačiau baldus pagamino ir surinko anksčiau-lapkričio mėnesio pabaigoje. Atsiskaitė tą pačią dieną, kai buvo surinkti baldai. Ir galutinis atsiskaitymas, ir avansas buvo mokami grynaisiais pinigais. (t. 4, b. l. 154-155).

Iš liudytojo V. M. apklausos protokole parodymų matyti, kad būnant Panevėžio mieste 2012 metais, galimai spalio mėnesį, pamatė prie pagrindinio kelio UAB “(duomenys neskelbtini)” reklamą, todėl kreipėsi į šią įmonę dėl virtuvinių baldų pagaminimo. Tuo metų įmonę, kaip suprato, atstovavo pats viršininkas, vardo ir pavardės neatsimena. Jis išsirinko ir iš karto užsisakė virtuvinius baldus. Kadangi tuo metu ieškojo virtuvinių baldų, tai reikiamus išmatavimus turėjo su savimi. Tuo metu buvo padarytas eskizas, aptarta suma ir aptartas apmokėjimas pavedimu, padarius ir pristačius baldus. Kiek atsimena buvo paliktas simbolinis 100 Lt avansas. Taip pat jam buvo nurodytas baldų pagaminimo terminas iki 3 mėnesių. Tuo metu jokių sutarčių rašome nebuvo, aptarta buvo žodžiu. Praėjus minėtam laikui, kažkur nuo 2 iki 3 mėnesių, tiksliai neatsimena, jam buvo atvežti į namus (duomenys neskelbtini), įmonės UAB “ (duomenys neskelbtini)” pagaminti virtuviniai baldai. Baldus atvežė du vyriškiai įmonės darbuotojai, kurie tuos baldus namuose sumontavo. Taip pat jie su savimi turėjo atsivežę sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta suma už baldus. Atlikus baldų montavimą, kartu su tais dviem įmonės darbuotojais, tik skirtingais automobiliais, nuvyko į „Swedbank“ banką, kur į nurodytą sąskaitą padarė 2 000 Lt pavedimą. Grynais pinigais nemokėjo ir daugiau jokių mokėjimų nebuvo. Įsigijimo dokumentų, čekių neturi, jų neišsaugojo, nes nebuvo reikalingi (t. 4, b. l. 126-127).

Iš liudytojo A. N. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirado per internetą, taip pat iš anksčiau pažinojo kaip buvusią bendradarbę D. S.. Nesidomėjo, ar D. S. buvo direktorė, ar tai bendras šeimos verslas. Tai jam neaktualu. Jis bendravo su abiem S., t. y. ir su D. S., ir su tuo metu buvusiu jos vyru K. S.. Toje bendrovėje jis užsisakė virtuvės baldus, taip pat televizoriaus staliuką ir koridoriaus spintą. Pagal jo žmonos nubraižytą projektą baldai buvo pagaminti. Kadangi baldus gamino senai, todėl labai tiksliai visų aplinkybių neatsimena, su tais baldais susijusių jokių dokumentų neišsaugojo. Nepamena, ar priimant užsakymą buvo jam išrašytas koks tai užsakymų lapas, ar sutartis. Greičiausiai buvo, nes žino, kad buvo paskaičiuota jo užsakytų pagaminti baldų kaina. Labai tiksliai nurodyti negali, bet kiek atsimena, jo užsakyti baldai virtuvei kainavo apie 5 000 Lt. O kokia vertė buvo to televizoriaus staliuko, koridoriaus spintos, tikrai nepamena. Jau neatsimena, nei kokią sumą mokėjo kaip avansą, nei kokią sumą galutinai atsiskaitant, taip pat nepamena, kokie buvo išrašyti ir pateikti jam dokumentai. Gali būti, kad jo dalis pinigų buvo mokėta pervedant juos į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, bet tų aplinkybių neatsimena, negalvojo, kad kada tai galėtų to prisireikti. Ar pagaminus ir sumontavus baldus jam buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra tikrai nepamena, jos neturi. Baldai buvo pagaminti kokybiškai, ji jokių pretenzijų neturi, turtinė žala nepadaryta (t. 4, b. l. 157-158).

Iš liudytojos E. M. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ susirado internete. Tai buvo 2012 metais. Ji buvo nuvykusi į jų ofisą (duomenys neskelbtini). Ten bendrovės direktorius K. S. parodė jau pradėtus gaminti baldus, taip pat medžiagas, iš kurių ji išsirinko savo užsakomiems virtuvės baldams medžiagas. K. S. jos bute atliko pageidaujamų pagaminti baldų matavimus, po to sudarė jų projektus. Už gaminamų baldų projektą papildomai mokėti nereikėjo. Dabar tiksliai neatsimena, ar priėmęs užsakymą, K. S. surašė kokią tai užsakymo sutartį. Jei ir surašė, ji jos neišsaugojo. Tik žino, kad jam sumokėjo grynais pinigais avansą, nors labai tiksliai visų aplinkybių jau ir neatsimena. Dabar jau neturi ir dokumento, kurį jis jai bent jau jos manymu turėjo išduoti, kai ji jam sumokėjo avansą. Ji mano, kad turėjo išduoti, nes mokama suma buvo ne tokia ir maža, būtų ji nejaukiai pasijautusi, negavusi jokio dokumento. Ji turi išsaugojusi jam sumontavus baldus išduotą 2012 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SSB Nr. 0600732, kurioje nurodyta jos visa šiai bendrovei iš viso sumokėta suma, t.y. 5 597,00 Lt. Galutinį atsiskaitymą už virtuvės baldus ji pervedė į bendrovės atsiskaitomąją kasą, nors irgi dabar jau tiksliai sumų neatsimena, tik patvirtina, kad ji šiai bendrovei iš viso sumokėjo turimoje PVM sąskaitoje faktūroje serija SSB Nr. 0600732 nurodytą 5 597,00 Lt sumą. Šios paminėtos PVM sąskaitos faktūros kopiją prideda prie apklausos protokolo. Kas liečia baldų gamybą šioje bendrovėje, atsiskaitymus už juos, ji bendravo tik su K. S.. Baldai buvo pagaminti kokybiškai, jokių pretenzijų neturi, jai turtinė žala nepadaryta. (t. 4, b. l. 160-162).

Iš liudytojos J. K. apklausos protokole parodymų matyti, kad apklausos metu paminėtą K. S. pažįsta tiek, kiek turėjo sandorį su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Paminėtą bendrovę ji su vyru, kuris mirė prieš trejus metus, surado pagal vyro draugų rekomendacijas. 2011 m. gruodžio 20 d. jų namuose bendrovės direktorius K. S. atliko užsakytos sieninės spintos matavimus. Planuojamos gaminti spintos projektą ji nusibraižė pati, tik K. S. šiek tiek matuodamas pakoregavo. Nežino, ar jei projektą būtų padariusi jų įmonė, būtų tekę už jį mokėti, taip pat nežino, kiek būtų reikėję mokėti. Atlikus matavimus, buvo surašyta prekių užsakymo sutartis, kurioje nurodyta, kad užsakymo vertė 2 000 litų. 2011 m. gruodžio 21 d. ji į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, kurios numeris buvo nurodytas paliktoje prekių užsakymo sutartyje, pervedė 1 000 Lt avansą. Kai spintos atvažiavo montuoti darbininkai, jie atvežė bendrovės išrašytą 2012 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0600697 bei tos pačios dienos kasos pajamų orderį serija SSO Nr. 0600800, kurio kvitą jai paliko. Vienam iš darbininkų, o jie buvo lyg tai trys, sumokėjo tuos likusius 1 000 Lt. Ir tik vėliau, jau po kurio laiko pastebėjo, kad kasos pajamų orderis yra išrašytas 2 000 Lt sumai. Bet jie buvo su bendrove atsiskaitę pilnai, todėl ji jau ir nebeinformavo bendrovės apie kvite nurodytą neteisingą sumokėtų pinigų sumą. Patvirtina, kad aš iš viso „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2 000 Lt (1 000 Lt pavedimu į banko sąskaitą, 1 000 Lt grynais), tiek, kiek nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. Bendrovės ofise niekada nebuvo ir nežino, kur jis yra. Prie apklausos protokolo prideda savo turimų, sandorį dėl spintos pagaminimo patvirtinančių dokumentų kopijas, t. y. 2011 m. gruodžio 20 d. prekių užsakymo sutartis, 1 lapas, 2012 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0600697, 1 lapas, 2011 m. gruodžio 21 d. vietinio mokėjimo nurodymas, 1 lapas, 2012 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderio serija SSO Nr. 0600800 kvitas, 1 lapas. Baldai buvo pagaminti kokybiškai, ji jokių pretenzijų neturi, jai turtinė žala nepadaryta. (t. 4, b. l. 164-169).

Iš liudytojos E. Š. apklausos protokole parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere aš dirba nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, tiksliai datos neprisimena, iki šiol. Jos pagrindinė darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kitos įmonės, yra jos antraeilės pareigos, su jais yra sudaryta namudinio darbo sutartis. „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ji tvarko nuvažiuodama į jų ofisą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti tuomet, kai jau buvo reorganizuota K. S. individuali įmonė ir įkurta uždaroji akcinė bendrovė. Iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę perėjo medžiagų likučiai, kuriuos ji siūlė K. S. nurašyti, sumokėti mokesčius, bet K. S. pasakė, kad jis neturi šiuo metu pinigų. Dėl šios priežasties taip ir liko tos medžiagos nenurašytos, kas akcentuojama valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte. Kas liečia tą jos paminėtą mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą, tai gali pasakyti, kad šis patikrinimo aktas yra apskųstas, kadangi jie nesutinka su paskaičiuotu 15-os procentų pelno mokesčiu, nes bendrovės apyvarta nesiekė milijono ir turėjo būti paskaičiuotas 5-ių procentų pelno mokestis, tuo pačiu sumažėtų ir delspinigių suma bei baudos dydis. Bendrovėje su K. ir D. S. buvo sutarę, kad praktiškai kasdien po pietų ji atvažiuoja į ofisą, ten randa jos stalčiuje sudėtus jai skirtus dokumentus, kuriuos ji susegdavo, sutraukdavo į apskaitos registrus. Į apskaitos registrus traukdavo būtent tuos dokumentus, kuriuos rasdavo paliktus jos darbo vietoje. PVM sąskaitų faktūrų ji niekada neišrašinėjo, taip pat 90 procentų D. S., dabar jos pavardė P., išrašydavo kasos pajamų orderius. Bet jei ji būdavo ofise, tai pagal jai nurodytą D. arba K. S. sumą, išrašydavo kasos pajamų orderį, tačiau grynųjų pinigų niekada neimdavo. Per penkerius darbo šioje įmonėje metus K. yra gal porą kartų paprašęs, kad ji atitinkamam žmogui išrašytų kasos pajamų orderį ir paimtų pinigus, kuriuos visada atiduodavo K.. Nei grynųjų pinigų, nei prisijungimo prie banko sąskaitų niekada neturėjo. Visus pavedimus darydavo įmonės savininkai, t.y. arba K., arba D. S.. Šiuo metu tai jau jie yra išsiskyrę ir visus įmonės reiklaus tvarko tik K.. Apklausos metu jai pateiktame 2014 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderyje Nr. 0601097 prie jos pavardės yra jos parašas. Tačiau nori paaiškinti, kad nors ant šio orderio ir yra jos parašas, nebūtinai reiškia, kad ji jį išrašė, o tuo labiau, kategoriškai tvirtina, kad pinigų nepriėmė. Kai tik pradėjo dirbti, ant jau išrašytų kasos pajamų orderių juos sutraukdama į apskaitą, ji pasirašydavo, bet vėliau jau nebepasirašinėjo, kadangi pastebėjo tokių atvejų, kad PVM sąskaita faktūra yra išrašyta vieno žmogaus vardu, KPO kito, po to reikia ieškoti pagal kokius dokumentus yra atliktas mokėjimas, atsiranda nesutapimai, todėl jau ir nebepasirašinėdavo. Taip pat nori pasakyti, kad jei ji būna ofise, buvo atvejų, kad jos paprašo išrašyti kam nors PVM sąskaitą faktūrą, ji ją išrašydavo, tačiau ji vėliau pas ją negrįždavo ir niekas iš savininkų jai nieko konkrečiai kur atitinkama sąskaita dingo nepaaiškindavo. Dėl to atsirado painiava. Kas liečia PVM sąskaitų faktūrų išrašymą, tuo daugiau rūpinosi ir jas išrašinėjo D. S.. Dėl patikrinimo akte nurodyto fakto, kad dubliuojasi išrašytų PVM sąskaitų faktūrų numeriai, tai gali paaiškinti, kad labai konkrečiai to nežino, bet spėja, kad kai D. S. išrašydavo atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą bei programa (buvo naudojama buhalterinė programa CENTAS) suteikdavo numerį ir jei ši sąskaita nebuvo išsaugoma, rašant naują sąskaitą, jos numeris dubliuodavosi, o vėliau tos neišsaugotos sąskaitos jau suvestiniuose registruose nesimatydavo. Teigia, kad greičiausiai taip gavosi ir su Ukmergės globos namais. D. S. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė neteisingus duomenis, o po to ta sąskaita taip ir liko programoje, nors buvo išrašyta nauja, didesnei sumai sąskaita. Po patikrinimo ji susisiekė su Ukmergės globos namais ir pas ją bei pas juos duomenys sutampa, nei jie globos namams skolingi, nei jie mums skolingi. O į PVM atskaitą buvo įtraukta ta D. S. klaidingai išrašyta sąskaita. Dėl to ir atsirado neatitikimai. Kaip gavosi, kad kasos pajamų orderis Nr. 0600904 buvo išrašytas „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ji nieko konkrečiai paaiškinti negali, nežino kas tokį orderį kaip gaunamam avansui išrašė ir kas gavo pinigus. Ji apie tai teiravausi K. , tai jis lyg ir aiškino, kad moteris prisistačiusi „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tačiau nori pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada minkštų baldų negamino, niekada jais „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje neprekiavo. Ji asmeniškai nieko konkretaus paaiškinti apie patikrinimo akte minimas bendrovėje gautas, bet neapskaitytas grynųjų pinigų sumas negali, nes, kaip jau ir minėjo, niekada bendrovės grynais pinigais nedisponavo, jų nei gaudavo, nei išmokėdavo. Kas liečia patikrinimo akte minimas nedeklaruotas ir nesumokėtas nuo gautų avansų PVM sumas, ji 2015 metais, tik jau tiksliai neatsimena kada, pateikė patikslintą PVM deklaraciją ir deklaravo PVM. Dėl nepateiktos už 2014 metus finansinės atskaitomybės, tai gali paaiškinti, kad 2015 m. gegužės mėnesį bendrovės dokumentai buvo pateikti VMI patikrinimui ir ji pati, kartu su K. S., būnant pas VMI patikrinimą atliekančią specialistę, pavardės tiksliai neatsimena, pasiteiravo, ką daryti su atskaitomybės pateikimu. Tai specialistė paaiškino, kad galės pateikti vėliau, kai bus atliktas patikrinimas. Kadangi patikrinimas užsitęsė, todėl atskaitomybė iki šiol nepateikta. Dabar, kai teiks atskaitomybę už 2015 metus, kartu pateiks ir atskaitomybę už 2014 metus. Dėl bendrovėje neatliekamos inventorizacijos, gali paaiškinti, kad ji K. buvo užsiminusi, kad reikalinga atlikti inventorizaciją, tačiau jis pasakė, kad niekada nebuvo atliekama ir tuo klausimu daugiau niekada nekalbėjo, direktoriaus įsakymo dėl inventorizacijos atlikimo nebuvo. Be to, įmonėje nebuvo materialiai atsakingų asmenų, nes visos medžiagos buvo K. S. žinioje, jokie darbai be jo žinios nebuvo atliekami. Po patikrinimo inventorizacija yra atlikta 2015 m. gruodžio 31 d.. Dėl patikrinimo akte nurodyto fakto, kad 2010-2014 m. atskirų mėnesių PVM deklaracijose nurodyti duomenys, neatitinkantys suvestiniuose registruose esančių duomenų, nieko tiksliai paaiškinti negali. Bet greičiausiai buvo taip, kad PVM sąskaita faktūra ją pasiekdavo vėliau, nei buvo užpildyta ir pateikta PVM deklaracija. Tuomet ji į registrą įtraukdavo, tačiau gal pamiršdavo pateikti patikslintą deklaraciją. Šiuo metu kiek įmanoma ji visas PVM sąskaitas faktūras sutikrino ir pateikė patikslintas PVM deklaracijas. PVM deklaracijas ji teikdavo prisijungusi per asmeninius K. S. elektroninės bankininkystės duomenis banke „Swedbank“. Ta jo sąskaita buvo nenaudojama, tik jis jai perduodavo prisijungimo duomenis deklaracijų pateikimui. Apie patikrinimo akte minimus įmonės savininkų K. ir D. S. įnašus, ji nieko konkrečiai paaiškinti negali, savininkai tai formindavo patys, o ji tik sutraukdavo visus jai paliktus dokumentus į suvestinius registrus. Apie įmonės galutinį darbo rezultatą ji taip pat nieko pasakyti negali, nežino, kas įtakojo, kad įmonė dirbo nuostolingai. Gal tai kažkiek įtakojo patiriami nuostoliai dėl dalies medžiagų užliejimo vandeniu, nes mokesčių inspekcija minusavo jų pateiktus dėl apliejimo medžiagų nurašymo aktus, nes nebuvo utilizavimo pažymų. Taip pat dėl sandėlyje esančių medžiagų, kurioms skaičiuojamas nusidėvėjimas, nors tai ir nežymūs nuostoliai. Dar nurodo, kad kas liečia patikrinimo akte nurodytus PVM apskaičiavimo ir deklaravimo neatitikimus, šie neatitikimai jau jos yra pašalinti, iki 2016 m. kovo 1 d. jau yra pateiktos patikslintos PVM deklaracijos. (t. 4, b. l. 173-175).

Iš liudytojos D. P. apklausos protokole parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirbo nuo maždaug 2011 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliai datos neprisimena, iki 2013 m. rugpjūčio pabaigos, tiksliai irgi dienos neatsimenu. Ji dėl atleidimo iš įmonės parašė prašymą ir tiksliai atsimena, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis kolegijoje ir direktore UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nebedirbo. Bendrovės akcininkas buvo K. S.. Ar buvo apie jos atleidimą pranešta „Registrų centrui“, ji tikrai nežino, nes nuo tos dienos, turi galvoje 2013 m. rugpjūčio mėnesį, ji iš viso įmonėje nebedirbo. Tuo metu jau buvo pradėjusi irti jos ir K. šeima, su K. S. išsiskyrėme 2014metais, tiksliai datos jau nepamena. Akcentuoja, kad nuo 2013m. rugpjūčio mėnesio ji absoliučiai toje įmonėje nesilankydavo, tuo labiau neatliko jokių funkcijų. Ar gali taip būti, kad ant įmonės dokumentų, surašytų po 2013 m. rugpjūčio mėnesio, gali būti jis parašai, ji negali pasakyti, jei jau būtų tie parašai, tai gal jai juos K. bus padavęs pasirašyti. Dirbant direktore šioje įmonėje, jos funkcijos buvo medžiagų tiekimas, klientų paieška, baldų projektavimas, gamyba. Ji pati dalyvaudavo ir gamybos procese. Iki pradedant buhaltere dirbti E. Š., buhaltere dirbo S. M., dabar jos pavardė pasikeitusi, ji ištekėjo. S. darbo laiku žino, kad buvo iškilusi problema dėl medžiagų likučių nurašymo. Gamybos proceso metu visada likdavo atraižos, kurių jau niekur neįmanoma panaudoti, o S. sakydavo, kad jų negalima nurašyti. Tokiu būdu pagal apskaitos dokumentus buvo matyti, kad įmonėje susikaupęs medžiagų likutis, nors faktiškai įmonė baldų gamybai medžiagų neturėjo. Dar žino, kad kažkuriais tai metais labai didelis kiekis medžiagų buvo užlieta potvynio metu, jos jau gamybai netiko, tačiau kiek žino iš buhalterės pasakymo, jų negalima kažkodėl nurašyti, dar ir dėl tos priežasties pasidarė toks didelis buhalterinis likutis, nors faktiškai medžiagų, tinkamų gamybai, sandėlyje nebuvo. Ji pati kas liečia buhalteriją tikrai nieko nesupranta, jos išsilavinimas yra medicininis, dabar studijuoja su grožio terapija susijusioje specialybėje. Dirbant šioje įmonėje, ji vykdavo, taip pat ir K. vykdavo pas klientus. Pas klientus jai tekdavo ir matuoti, ir baldus projektuoti. Pagal kliento pageidavimus, atlikus matavimus, buvo sudaromas projektas. Priėmus užsakymą, ji išrašydavo laisvos formos, nenumeruotą užsakymo lapą dviem egzemplioriais, kurių vieną palikdavo klientui, antras grįždavo į įmonę. Užsakymo lape jau matydavosi užsakymo kaina. Užsakymo lapai buvo segami ofise į segtuvus, ten ir saugomi. Ir absoliučiai visi įmonės dokumentai buvo saugomi tik ofise, niekada nei namuose, nei buhalterės namuose dokumentai nebuvo saugomi. Buhalterė atvykdavo į ofisą praktiškai kiekvieną dieną po pietų ir tvarkydavo dokumentus. Surašius užsakymo lapą, nereiškia, kad būtinai klientas būtinai jau gavo mūsų pagamintus baldus, nes neretai būdavo, kad atsisakydavo šio užsakymo. Sudarius projektą, jei klientas apsispręsdavo pirkti įmonės pagamintus baldus, tuomet atvykdavo į bendrovės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), kur išsirinkdavo medžiagas ir sumokėdavo avansą pagal jam išrašytą kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderius pagal jo, arba K. paliktus sąrašus atspausdindavo buhalterė ir tuos orderius įtraukdavo į apskaitą. O kadangi klientai ofise lankydavosi ne po vieną kartą, tai dažniausiai ant atspausdinto kasos pajamų orderio jie pasirašydavo ir vėliau, nebūtinai tą dieną, kai buvo sumokamas avansas. PVM sąskaita faktūra paprastai buvo išrašoma pridavus užsakymą, tai yra sumontavus baldus kliento namuose. Buvo išimtys, kai PVM sąskaita faktūra buvo išrašoma tik priėmus užsakymą, nes to pageidaudavo klientas, kuris norėdavo už paslaugą atsiskaityti pavedimu. Pavedimų į banko sąskaitą atsiskaitydavo dažniausiai įstaigos, ypatingai užsienio, o kartais ir fiziniai asmenys, bet šie jau retai. PVM sąskaitas faktūras pagal jos ir K. paliktus duomenis išrašydavo buhalterė. Ar ji yra išrašiusi PVM sąskaitas faktūras, dabar tiksliai pasakyti negali, gal ir yra kokią išrašiusi, bet paprastai tai atlikdavo buhalterė. Ji asmeniškai nemoka naudotis buhalterine programa, kuria naudojosi buhalterė. Jei neklysta, buvo naudojama „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė programa. Priėmus užsakymą, kaip jau minėjo, buvo surašomi užsakymo lapai, kuriame nurodomi gamintojo ir užsakovo įsipareigojimai. Jokių atskirų sutarčių nebuvo sudaroma. Užsakymų lapų nenumeruodavo, jie nebuvo traukiami į kažkokį tai registrą. Kas liečia lizingą, tai bendrovė buvo sudariusi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ lizingu, po to pasikeitė į sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. Jei klientas pageidaudavo baldus įsigyti išsimokėtinai, ji taip pat pildydavo tą patį užsakymo lapą, po to buvo prisijungus prie lizingo bendrovės su bendrovei suteiktu prisijungimo kodu, buvo forminama lizingo bendrovės atsiųsti dokumentai, t.y. sutartis, po to automatiškai išmetamas mokėjimo grafikas. PVM sąskaita faktūra tokiu atveju jau būdavo išrašoma lizingo bendrovei ir pinigai į mūsų bendrovės sąskaitą jau buvo iš karto apmokami lizingo bendrovės. O klientas pagal jam įteiktą mokėjimų grafiką mokėdavo įmokas lizingo bendrovei. Tai jau bendrovės neliesdavo, nes išrašius lizingo bendrovei PVM sąskaitą faktūrą, bendrovė jau pinigus gaudavo ne iš kliento, o iš lizingo bendrovės. Gaminamų baldų savikaina niekada nebuvo skaičiuojama, nes tam pritrūkdavo ir laiko, ir žmonių. Ji dažnai pasakydavo, kad reikia pasiskaičiuoti, kaip dirba bendrovė, bet taip ir liko neskaičiuota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ praktiškai visus savo gyvavimo metus dirbo nuostolingai. Į jai užduotą klausimą, kodėl į įmonės kasą buvo daromi jos ir K. įnašai, nieko konkretaus paaiškinti negali. Jos darbo metu įmonė kartais pirkdavo ir buitinę techniką. Tokiu atveju bendrovei buvo išrašoma PVM sąskaita faktūra ir klientui buitinė technika buvo įmontuojama užsidedant 20-30 Lt antkainį. Už projekto sudarymą niekada nebuvo paimami pinigai. Nors kartais klientui pasakydavo, kad projektas kainuoja, jei neklysta 50 Lt, tačiau atskirai jis nebuvo paimamas, jo suma buvo įskaičiuojama bendrą pagamintų baldų kainą. Niekada su buvusiu vyru neskaičiuodavo, kiek mes uždirba, bet pasibaigus mėnesiui matydavo, kad dirba nuostolingai. Į klausimą, kodėl klientui sumokėjus pinigus, arba nėra PVM sąskaitos, arba joje nurodyta suma yra mažesnė, negali paaiškinti. Gal tokiu atveju sąskaita buvo pamesta, konkrečiai negali paaiškinti, čia jau turėjo sutvarkyti buhalterė. Būdavo atvejų, kai už baldus buvo atsiskaitoma dalimis, tačiau sąskaita, bet kokiu atveju turėjo būti, gal čia kokia klaida. Ir jei sąskaitoje yra mažesnė pinigų suma, gal tai padaryta klaida, bet tikrai netyčinė. Jau senai įmonė dirbo nuostolingai, tikrai planavo ją uždaryti, bet nežino kodėl, buhalterė sakydavo, kad negalima uždaryti. Medžiagas paprastai pirkdavo iš Lenkijos, visada su sąskaitomis, kurias buhalterė turėjo įtraukti į įmonės apskaitą. Buhalterė tvarkė visą dokumentaciją, o grynus pinigus, taip pat pinigus sąskaitose, tvarkė K.. Ji su pinigais nedirbo. Ji viską organizuodavo, darbininkus prižiūrėdavo, lizingą tvarkydavo ir prie staklių pati stovėjo. Dar nori papildyti, kad jei kokiam klientui ir buvo leista atsiskaityti už sumontuotus baldus dalimis, tai dėl to susitarimo nebuvo surašoma jokia sutartis, tai buvo tarpusavio pasitikėjimo klausimas. Dėl nepateiktos 2014m. atskaitomybės ji nieko paaiškinti negali, nes tuo metu bendrovėje jau nedirbo. (t. 4, b. l. 180-182).

- 6 straipsnio 2 dalis: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio ,,Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 21 punktą – Ūkinė operacija ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

Taip pat tyrimo metu buvo patikrinus bendrovės kasos, banko dokumentus bei registrus buvo nustatyta, kad 2011-2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16 atvejų pagaminusi ir pardavusi baldus ir gavusi pinigus (avansus, galutinius atsiskaitymus) iš pirkėjų, neįformino apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, neįtraukė į 2011-2014 m. buhalterinę apskaitą duomenų apie realiai pagamintus ir parduotus baldus, iš viso 30 520 Lt, iš jų neapskaičiavo ir nesumokėjo valstybės biudžetą 5 297 Lt PVM, gautų 25 223 Lt (be PVM) pajamų neužfiksavo pajamų registruose.

Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2014 m. pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 10 punktą, kuriame teigiama, kad: „į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bei liudytojų parodymais liudytojų apklausos protokoluose nustatyta, kad bendrovė 2010-2014 m., pardavusi baldus ir priėmusi 28 250 Lt piniginių lėšų iš baldų pirkėjų Z. V., K. E., K. J., A. K., M. ir D. K., J. Č., A. N., A. P., V. M. neįnešė jų į bendrovės kasą. Nustatyta, kad 7769,57 Lt pirkėjai sumokėjo į K. S. asmeninę sąskaitą.

Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 ,,Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad įmonės privalo inventorizuoti turtą, atsargas, prekes, pinigus, skolas ir kt. materialines vertybes ne rečiau, kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)” atsargų inventorizacijos 2010-2014 m. nebuvo atliekamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį ir 4 straipsnio 1 dalį – prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas apskaitos dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama.

Tyrimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2014 m., pažeidus minėtame įstatyme nustatytą PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą tvarką, 30 atvejų neįformino PVM sąskaitų faktūrų, todėl neapskaičiavo 15 740 Lt (4 559 Eur) mokėtino PVM nuo faktiškai 90 680 Lt (26 263 Eur) parduotų prekių.

Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2014 metų pateiktų apskaitos dokumentų ir PVM deklaracijų duomenis, liudytojų tikėtinų parodymų visumą, nustatyta, kad bendrovė, neįrašydama PVM sąskaitų faktūrų fiziniams asmenims pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (2002 m. kovo 5 d. įstatymo redakcijos Nr. IX-751) 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies prieš prekių perdavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiai, kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos (visiškas arba dalinis atlygis, mokamas prieš prekės perdavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu. Taip pat bendrovė 2010-2014 m. pažeidė minėto įstatymo 79 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo, pagal to paties straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaita faktūra privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų tiekimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (2002 m. kovo 5 d. įstatymo redakcijos Nr. IX-751) 14 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsniu, 123 straipsniu, tyrimo metu nustatytas nedeklaruotas ir nesumokėtas PVM 2010 m. – 530 Lt, 2011 m. – 4 636 Lt, 2012 m. – 9 067 Lt, 2013 m. - 804 Lt, 2014 m. - 703 Lt – viso 15 740Lt (4 559 Eur).

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2014 m. PVM deklaracijose neteisingai deklaravo:

- už 2010 m. rugsėjo, spalio mėnesius pardavimo PVM 530 Lt mažiau, negu nustatyta tyrimo metu.

- už 2011 m. gegužės, birželio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius pardavimo PVM 4 636 Lt mažiau, negu nustatyta tyrimo metu.

- už 2012 metų vasario, kovo, balandžio, gegužės, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius pardavimo PVM 9 067 Lt mažiau, negu nustatyta tyrimo metu.

- už 2013 metų kovo, gruodžio mėnesius pardavimo PVM 804 Lt mažiau, negu nustatyta tyrimo metu.

- už 2014 metų balandžio, gruodžio mėnesius pardavimo PVM 703 Lt mažiau, negu nustatyta tyrimo metu.

Pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2010-2014 m. PVM deklaracijų duomenis, pateiktus Panevėžio apskrities VMI nustatyta, kad bendrovės deklaracijose:

- eilutėse ,,Pardavimo PVM“-už turėjo deklaruoti 15 740Lt (530+4636+9067+804+703) daugiau pardavimo PVM, Iš jų: už 2010 metų rugsėjo, spalio mėnesius turėjo deklaruoti 530 Lt daugiau pardavimo PVM. Už 2011 metų gegužės, birželio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius turėjo deklaruoti 4 636 Lt daugiau pardavimo PVM. Už 2012 metų vasario, kovo, balandžio, gegužės, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius turėjo deklaruoti 9 067 Lt daugiau pardavimo PVM. Už 2013 metų sausio, kovo, gruodžio mėnesius turėjo deklaruoti 804 Lt daugiau pardavimo PVM. Už 2014 metų balandžio, gruodžio mėnesius turėjo deklaruoti 703 Lt daugiau pardavimo PVM.

Dėl Panevėžio apskrities VMI patikrinimo metu ir tyrimo metu nustatytų pažeidimų, buvo perskaičiuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2014 metų finansinis rezultatas:

- 2010 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje buvo deklaruota ir 26 028 Lt nuostolių. Jeigu tikėti 2 liudytojų Z. V. ir K. E. parodymais apklausos protokoluose bendrovė faktiškai gavo 2 520 Lt daugiau pajamų. Pagal Panevėžio apskrities VMI patikrinimo metu nustatytus pažeidimus leidžiami atskaitymai mažinami – 19 544 Lt. Tyrimo metu nustatytas 2010 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – 3 964 Lt nuostolių.