- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- I-1251-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- H. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 2 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 3072 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. (skundo padavimo teismui diena, b. l. 14), atlyginimui.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-13) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) nuo 2014 m. sausio 9 d. iki kreipimosi į teismą 12, 20, 17, 9 būriuose neužtikrinant teisės aktais numatyto minimalaus ploto. Gyvenamąjį plotą dar mažino patalpose esantys baldai: dviaukštės lovos, spintos spintelės, nors ir jų skaičius neatitiko aprūpinimo normų reikalavimų. 12, 9, 20 būriuose trūko sanitarinių įrenginių – unitazų, pisuarų, praustuvių. Dušo plotas 67,48 kv. m, jame buvo 15 dušo ragelių, dušas buvo skirtas 225 žmonėms. O tuo metu lokaliniame sektoriuje buvo apie 400 žmonių. Tokiam žmonių skaičiui išsimaudyti buvo skirtos 5 valandos per savaitę. Tas pats laikas skirtas apsipirkti parduotuvėje, apsilankyti bibliotekoje, apsikirpti kirpykloje, pasivaikščioti. Duše nebuvo guminių kilimėlių, grotelių, taburečių. Dozatorius sumontavo prieš porą mėnesių, bet ne visus, vietoj 15 yra tik 12. Tačiau dozatoriai nėra pripildyti. Duše labai blogai veikia vandens maišytuvai, bėga arba ledinis, arba verdantis vanduo.
Nebuvo įrengta poilsio kambarių ir patalpų rūbams bei batams džiauti. Todėl išskalbtus rūbus, esant blogam orui, tenka džiauti gyvenamosiose patalpose ant radiatorių, vamzdžių, lovų galų. Gyvenamosiose patalpose, virtuvėlėje, pasimatymų kambariuose pilna blakių ir tarakonų. Vasarą yra musių, širšių, uodų. Parazitai naikinami nepakankamai, per retai. Iki 2017 metų visus savo asmeninius viršutinius ir apatinius rūbus tekdavo skalbti kibire prausykloje, nes tik 2017 metais 9 būryje atsirado skalbimo mašina. Asmeniniai rūbai skalbiami tik tiems, kas turi lėšų asmeninėje sąskaitoje. Visą 2018 metų vasarą pareiškėjas buvo kankinamas baisiu kvapu iš kanalizacijos šulinių ir netoliese esančių valymo įrenginių. Vasara buvo karšta, tačiau vakarais buvo neįmanoma atidaryti langų.
Nurodė, kad nuo rugpjūčio mėnesio kiekvieną vakarą nuo 20.30 val. iki 6.30 val. yra užrakinamas. Užrakinimas yra numatytas kamerų tipo patalpose, o pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose. Kamerų tipo patalpos neįrengtos. Nėra jokio pagalbos mygtuko, jokio ryšio su budinčiais pareigūnais. Būriuose nėra jokių gesintuvų, nėra atsarginių išėjimų, nėra jokių priešgaisrinių kranų, dūmų detektorių. Todėl kiekvieną naktį tenka praleisti didelėje baimėje. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, baimę, panieką, nepasitikėjimą.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 15-24) nurodė, kad daliai ginčo laikotarpio taikytinas ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat jo patalpinimo į pataisos namus, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl patalpų ploto ar higienos normų reikalavimų neužtikrinimo, tačiau to nedarė.
Teigė, jog pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus gyvenamosios patalpos, kuriose bausmės atlikimo metu gyveno pareiškėjas, baldais ir inventoriumi buvo aprūpintos vadovaujantis teisės aktais. Pataisos įstaigos 2-me sektoriuje gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.
Nurodė, kad 9 būrio sanitariniame mazge įrengtos 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 6 unitazai, 4 pisuarai, 12 būryje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 6 unitazai, 4 pisuarai, 15-16 būriuose – 9 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 6 unitazai, 4 pisuarai, 17 būryje – 9 praustuvės, 3 unitazai, 2 pisuarai, 20 būryje – 5 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 4 unitazai, 2 pisuarai, 22 būryje – 8 praustuvės, 6 klozetai. Įstaigoje yra patvirtintas ir visuose stenduose viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas. Jame nustatyta, kad nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę. Dušinės plotas – 67,48 kv. m, joje įrengta 15 dušo čiaupų. Pareiškėjas su skundais dėl bendros dušinės inventoriaus trūkumo į Ūkio skyrių nesikreipė. 2013 m. birželio 28 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-216 patvirtintas Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas, kuriuo nustatyta nuteistiesiems sutuoktinių, sugyventinių arba artimųjų giminaičių perduotos patalynės gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarka. Įstaigos 2-me sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti ir džiovinti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Įstaigos būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas, todėl nuteistieji savo asmeninius rūbus turėjo galimybę išsiskalbti kiekvieną dieną. Pataisos namų 2-me sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos būrio kieme.
Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga yra sudariusi sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Uodai ir musės specialiai nėra naikinami.
Nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Įstaigos 2-me sektoriuje evakuaciniai išėjimai numatyti ir paskelbti visuose būriuose. Siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, įstaiga parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Pataisos namai yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Įstaigoje nėra įrengtų dūmų detektorių.
Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis į Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus specialistus būtų kreipęsis dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl to, kad gyveno fizinę ir psichinę sveikatą žalojančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, dėl nepasitikėjimo savimi, depresijos, baimės, panikos, sukrėtimų, orumo pažeminimo, privatumo neužtikrinimo, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. (skundo padavimo teismui diena, b. l. 14).
Atsakovo atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 2 d. (b. l. 14), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. pareikšti (ABTĮ 56 str.).
Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. (ABTĮ 56 str.).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018).
Bylos duomenimis (b. l. 16–17, 28, 30–32) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. sausio 6 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 22 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 62,50 kv. m, įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. pareiškėjas gyveno 17 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 65,22 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 7,78 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 20 d. pareiškėjas gyveno 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 66,25 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 20 d. pareiškėjas gyveno 20 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 53,28 kv. m, joje įrengta 17 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,14 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas gyveno 20 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 50,05 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas gyveno 15 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 30,04 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,21 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjas gyveno 9 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 60,05 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas gyveno 9 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 32,34 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,24 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas skunde nurodė didesnį gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių, tačiau nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą ir prie jo pateiktus dokumentus, jų neginčijo. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose nebuvo įrengta batų ir drabužių džiovykla, laisvalaikio kambarys.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, taip pat batų ir drabužių džiovykla (5.9. p).
Atsakovo atstovas patvirtino, kad poilsio kambariai būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas neįrengti, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šių aplinkybių (poilsio kambario neįrengimo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes ir visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl poilsio kambario neįrengimo negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti, todėl atmetami.
Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme (b. l. 30–32). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu gyvenamosios patalpos aprūpinimu baldais. Tačiau pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo aprūpinimo baldais vertintini kaip deklaratyvūs, pareiškėjas skunde tik nurodė, jog baldų skaičius neatitiko aprūpinimo normų reikalavimų, tačiau nedetalizavo jokių su šiuo jo teiginiu susijusių aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kuriuose miegamuosiuose) ir kokių baldų trūko, ar pareiškėjas dėl to kreipėsi i Pravieniškių PN-AK administraciją, todėl neaišku, kokias konkrečiai aplinkybes teismas turi aiškintis ir vertinti. Pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisiu pažeidimu susijusiu aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus.
Pareiškėjas skunde tvirtino, jog 12, 9 ir 20 būriuose dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu (trūko įrenginių), dušo patalpoje buvo 15 dušo sietelių.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, dušo patalpoje – dušo sietelį penkiolikai asmenų. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, dušo patalpoje – vienas dušo čiaupas vienam besiprausiančiam asmeniui.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 12 būryje gyveno laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. vasario 4 d. Kadangi pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 9 iki 2015 m. lapkričio 2 d. atmetamas pritaikius ieškinio senatį, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių trūkumo 12 būryje neanalizuotini.
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 30–32) matyti, kad 9 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės. Minėtame būryje buvo laikoma nuo 38 iki 58 asmenų. Įvertinęs 9 būryje buvusių asmenų skaičių, teismas sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko Aprūpinimo normų reikalavimus. 20 būrio sanitariniame mazge įrengti 4 unitazai ir 2 pisuarai, 5 praustuvės, 2 kojų plautuvės. 20 Būryje buvo laikomi 68 asmenys. Įvertinęs 20 būryje buvusių asmenų skaičių, teismas sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko Aprūpinimo normų reikalavimus. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog 2-o sektoriaus dušinėje įrengta 15 dušo čiaupų. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar dušine.
Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog laiku, skirtu maudytis duše reikėjo spėti apsipirkti kirpykloje, apsilankyti bibliotekoje ir apsipirkti parduotuvėje. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nenurodė, kada ir kokiomis paslaugomis nespėjo pasinaudoti, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas nurodė, jog dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, nebuvo įmanoma reguliuoti vandens temperatūros, nebuvo prausiklio dozatorių, guminių kilimėlių, taburečių.
Aprūpinimo normose (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, jog dušinėje, be kita ko, turi būti guminiai kilimėliai. Naujoje Aprūpinimo normų redakcijoje numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės po 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.
Atsakovo atstovo pažymoje (b. l. 30–32) nurodyta, kad įstaigos 2-o sektoriaus būriuose įrengtos patalpos baldais ir inventoriumi aprūpintos laikantis Aprūpinimo normų reikalavimų. Teismas pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl neveikiančių maišytuvų, prausiklio trūkumo ar nesančių kilimėlių ir taburečių. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.
Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo atstovo argumentus, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ar deratizacijos darbus (b. l. 49–52). Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose atliktus kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbus (b. l. 57–64), paneigia pareiškėjo argumentus, jog gyvenamosiose patalpose kenkėjai nenaikinami. Byloje nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai, tame tarpe ir būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, nebūtų naikinami. Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį Nr. A-1374-624/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl kenkėjų plitimo ir nepakankamo jų naikinimo vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmetami.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl iš netoliese esančių valymo įrenginių bei kanalizacijos šulinių sklindančio blogo kvapo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti. Pažymėtina, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl sklindančio blogo kvapo atmestini kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas nurodė, kad jo judėjimo laisvė apribota, kadangi laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 6.30 val. yra užrakinamas.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, šios aplinkybės pats pareiškėjas neginčija.
Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnis, kuriame nurodoma, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti tris valandas.
Pagal BVK 70 straipsnio 7 dalį, pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nurodoma, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73² punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.
Taigi, pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais gali būti rakinami gyvenamosiose patalpoje, ir tai neprieštarauja BVK 70 straipsnio 7 daliai, tačiau turi būti išpildytos Vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nurodytos sąlygos (galimybė pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens, iškviesti pataisos pareigūnus). Pareiškėjas skunde neginčija aplinkybių, kad neturėjo galimybės pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens, tačiau nurodo, kad nebuvo pagalbos iškvietimo mygtuko.
Byloje nėra objektyvių duomenų apie įrengtą pareigūnų iškvietimo sistemą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas aiškiai nedetalizavo ir nenurodė, kada konkrečiai pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu dėl neturėjimo galimybės išsikviesti pareigūnus, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Pareiškėjas nepateikė argumentų dėl konkrečiu atveju jam padarytos žalos, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti (LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. spalio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2069-525/2018).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo evakuacinių išėjimų, gesintuvų.
Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo evakuacinių išėjimų, gesintuvų, kas būtų sukėlę pavojų gaisro metu, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, šias aplinkybes pagrindė tik subjektyvaus pobūdžio teoriniais samprotavimais, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas, kaip jau ir minėta, jam nesuteikė. Be to, atsakovo atstovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad įstaiga yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Parengta įstaigoje evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėto, jos yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete (b. l. 30– 2). Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje neįrodė neturtines žalos padarymo fakto.
Byloje nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.