Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2007-02-09 · Civilinė byla Nr. 2-7-338/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-02-09
Bylos Nr.
2-7-338/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimantas Savickas
Ieškovas
D. J., I. J.
Atsakovas
UAB „Aukštaitijos vandenys“
Trečiasis asmuo
N. Š., VSDFV Panevėžio
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-7-338/2007Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Rimantas Savickas, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovų D. J., D. J. ir I. J. atstovui Andriui Beniušiui, atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ atstovams Algimantui Dziegoraičiui ir Edmundui Rusinui, trečiajam asmeniui N. Š., jo atstovei Laimai Svidrienei, trečiojo asmens automobilių sporto klubo „Akimirka“ atstovui Arūnui Jonui Samalioniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J., D. J., I. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“, tretiesiems asmenims VSDFV Panevėžio skyriui, automobilių sporto klubui „Akimirka“, N. Š. dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1. Priteisti iš atsakovo ieškovei I. J. vienkartinę išmoką – 25 000 Lt turtinės žalos ir 60 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 85 000 Lt; 2. Priteisti iš atsakovo ieškovui D. J. vienkartinę išmoką 4375 Lt turtinės žalos ir 60 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 64 375 Lt; 3. Priteisti iš atsakovo ieškovei D. J. 7750 Lt žalos vienkartinę išmoką ir po 250 Lt atlyginimo periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki gyvos galvos, taip pat 60 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovai nurodė, kad 2004-01-15 UAB „Aukštaitijos vandenys“ ekskavatoriaus mašinistas R. J., gavęs tiesioginio savo vadovo – transporto tarnybos viršininko N. Š. žodinį nurodymą, atsakovui priklausančiu traktoriumi valė ledą nuo Nevėžio upės tvenkinio ties AB „Ekranas“. Lūžus valomam ledui įvyko nelaimingas atsitikimas – R. J. žuvo (nuskendo). Nelaimingas atsitikimas nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu pagal 2004-03-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą Nr. N8-2, todėl žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ieškovams privalo atlyginti atsakovas, vadovaujantis CK 6.264, 6.284, 6.250 straipsniais. Ieškovai teigia, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad atsakovo darbuotojas – transporto tarnybos viršininkas N. Š., pažeisdamas eilę darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, siuntė R. J. valyti ledo, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir R. J. žuvo. 2004-02-12 LR valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriui atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą bei 2004-04-27 atlikus papildomą tyrimą, nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užtikrinta žuvusiojo R. J. sauga ir sveikata šiam valant tvenkinio ledą. Jeigu atsakovas būtų užtikrinęs saugos ir sveikatos priemones, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Tai, kad buvo padaryta neteisėta veika (pažeisti darbų saugos reikalavimai) ir tarp padarytos žalos ir kilusių nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys patvirtina ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-591-2005, kur buvo konstatuota, jog atsakovo darbuotojas N. Š. atitinka BPK 176 str. l d. specialiajam subjektui nustatytus požymius (buvo darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbų saugą), N. Š. padarė veiką (pažeidė darbų saugos reikalavimus), dėl ko kilo sunkios pasekmės – R. J. mirtis, tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių nustatytas priežastinis ryšys. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ieškovai – žuvusiojo R. J. sutuoktinė ir vaikai – patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri priteistina iš atsakovo. Atsakovas privalo atlyginti ieškovams mirusiojo R. J. pajamų dalį kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam R. J. esant gyvam (CK 6.284 str. 2d.). Atsakovas privalo atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą (CK 6.250 str., 6.284 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybės atėmimo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Aukštaitijos vandenys“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir triplike atsakovas teigia, kad nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo R. J., privalėjo tirti ne Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI), o VPK VP Eismo priežiūros tarnyba, nes Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai) 31 punkte nustatyta, kad „Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus (išskyrus šių nuostatų 40 punkte nurodytus atvejus) tiria darbo inspektorius“. Nuostatų 40 punkte nustatyta, kad „Kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta ne įmonės teritorijoje dėl geležinkelio, vandens, oro transporto, automobilių, traktorių ir kitų savaeigių mašinų eismo saugumo taisyklių, kurių laikymosi kontrolė nepriskiriama Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai, pažeidimo, N-1 arba N-2 formų aktai surašomi vadovaujantis kelių policijos ar specialiųjų komisijų išvadomis“. Atsižvelgiant į tai, kokiu punktu – 31 ar 40 remiamasi tiriant nelaimingą atsitikimą, jį turėtų atlikti skirtingi subjektai. Nuostatų 59 p. nustatyta, kad „Atlikus papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (kas buvo atlikta 2004-04-27 dieną surašius Mirtino nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2004-01-15 UAB „Aukštaitijos vandenys“ su ekskavatoriaus mašinistu R. J. papildomo tyrimo medžiagą), gali būti paliekamas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas aktas (padaryta išvada) arba papildytas jo turinys, arba surašomas naujas atitinkamos formos aktas, arba tyrimas nutraukiamas, kaip nurodyta šių nuostatų 12 punkte.“ Tų pačių Nuostatų 60 p. nurodyta, kad „Papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiaga nagrinėjama Valstybinėje darbo inspekcijoje ir su Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ar jo pavaduotojo pasirašytu lydraščiu išsiunčiama šių nuostatų 53 punkte nustatyta tvarka, nurodant sprendimą dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo“. Analogiška procedūrinė norma yra įtvirtinta ir LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 6 d. Tačiau LR vyriausiojo darbo inspektoriaus pavaduotojas J. N. 2004-05-14 dienos raštu Nr. 04-10-717 nepasisakė dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo, ką privalėjo padaryti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigia, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas, kaip atliktas ne tam įgaliotos institucijos bei nesurašius baigiamojo tyrimo akto, yra atliktas nevisapusiškai, neobjektyviai, pažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų reikalavimus, netinkamai įvertinus bylos konkrečias faktines ir juridines aplinkybes bei nesilaikant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų, yra niekinis ir turi būti vertinamas kritiškai. Atsakovas atsiliepime ir triplike tvirtina, kad žuvusysis R. J. jokio rašytinio nurodymo nuvalyti ledą nuo tvenkinio, pagal bendrovėje nustatytą tvarką, negavo. Išvyka ant ledo su traktoriumi buvo sąlygota ne tiesioginio žuvusiojo R. J. viršininko N. Š. įsakymo, bet individualaus ir savavališko paties žuvusiojo sprendimo (be to, esant neblaiviam). Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 12 p. nustatyta, kad „kai nelaimingo tyrimo metu nustatyta, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu arba nustatyta, kad darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, t. y. nukentėjusysis dirbo sau (savo interesais) be darbdavio ar padalinio vadovo rašytinio leidimo, N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas, o įvykio tyrimas nutraukiamas“. Savo reikalavimus ieškovai grindžia CK 6.284 str. bei 6.250 str. Tačiau CK 6.280 str. 4 d. nustatyta, kad analizuojamas straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymu nustatyta tvarka. Žuvusysis R. J. dirbo pagal darbo sutartį UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir už jį buvo mokamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. CK 6.284 str. yra bendroji norma, kuri taikoma tik tada, kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių žalos, padarytos gyvybės atėmimu, atlyginimą (CK 6.284 str. 4 d.). Be to, esant paties nukentėjusiojo dėl nelaimingo atsitikimo kaltei, ką leidžia tvirtinti surinktos tyrimo medžiagos analizė, nei turtinė, nei neturtinė žala negali būti priteisiama.

Tretysis asmuo N. Š. prašė ieškinį atmesti, kadangi nurodymo valyti ledą jis R. J. nedavė, atsakomybė atlyginti žalą tenka automobilių sporto klubui „Akimirka“. R. J. buvo supažindintas su visomis instrukcijomis pasirašytinai, dėl nelaimingo atsitikimo jis pats kaltas, nes buvo neblaivus.

Trečiojo asmens automobilių sporto klubo „Akimirka“ atstovas A. J. S. prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad sporto klubas kaltės nejaučia, o dėl žmogaus mirties jis jaučia kaltę. Prieš pateikdami prašymą matavo ledo storį, ledo storis buvo 22 – 25 centimetrų storio ir traktorius galėjo saugiai važinėti ant ledo. Tai kad ledas įlūžo, buvo traktorininko klaida, kadangi greitai važiavo pakėlęs sniego valymo įrenginį.

Tretysis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2004-01-15 UAB „Aukštaitijos vandenys“ ekskavatoriaus mašinistas R. J., gavęs tiesioginio savo vadovo – transporto tarnybos viršininko N. Š. žodinį nurodymą, atsakovui priklausančiu traktoriumi valė ledą nuo Nevėžio upės tvenkinio ties AB „Ekranas“. Lūžus valomam ledui įvyko nelaimingas atsitikimas – R. J. žuvo (nuskendo). Nelaimingas atsitikimas nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu pagal 2004-03-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą Nr. N8-2, todėl žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ieškovams privalo atlyginti atsakovas vadovaujantis CK 6.264, 6.284, 6.250 straipsniais. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad atsakovo darbuotojas – transporto tarnybos viršininkas N. Š., pažeisdamas eilę darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, siuntė R. J. valyti ledo, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir R. J. žuvo. 2004-02-12 LR valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą, bei 2004-04-27 atliko papildomą tyrimą ir nustatė, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užtikrinta žuvusiojo R. J. sauga ir sveikata šiam valant tvenkinio ledą. Jeigu atsakovas būtų užtikrinęs saugos ir sveikatos priemones, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Tai, kad buvo padaryta neteisėta veika (pažeisti darbų saugos reikalavimai) ir tarp padarytos žalos ir kilusių nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys patvirtina ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-591-2005, kuriame konstatuota, jog atsakovo darbuotojas N. Š. atitinka BPK 176 str. l d. specialiajam subjektui nustatytus požymius (buvo darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbų saugą), N. Š. padarė veiką (pažeidė darbų saugos reikalavimus), dėl ko kilo sunkios pasekmės – R. J. mirtis, tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių nustatytas priežastinis ryšys. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ieškovai – žuvusiojo R. J. vaikai – patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri priteistina iš atsakovo. Atsakovas privalo atlyginti ieškovams mirusiojo R. J. pajamų dalį kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam R. J. esant gyvam (CK 6.284 str. 2d.). Atsakovas privalo atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą (CK 6.250 str., 6.284 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybės atėmimo. CK 6.264 str. 1 d. yra numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas kaltės. Byloje nustatyta, kad R. J., žuvo dėl to, kad atsakovo darbuotojas – transporto tarnybos viršininkas N. Š., pažeisdamas eilę darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, siuntė R. J. valyti ledo, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas. Atsakovas yra atsakingas už savo darbuotojo N. Š. veiksmus, trečiojo asmens kaltės įrodinėti šioje byloje nereikia, kadangi asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 3p.). Trečiųjų asmenų atsakovo pusėje kaltės laipsnio teismas nenustatinėja, kadangi kaip jau minėta remiasi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovų atstovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad tretieji asmenys būtų patraukti atsakovais šioje byloje. Bylos nagrinėjimas trunka pernelyg ilgai, todėl siekiant nustatyti kiekvieno asmens kaltės laipsnį atskirai, jos nagrinėjimas gali užtrukti, todėl atsakovas savo iniciatyva gali šį klausimą kelti atskiroje byloje. Nors tretieji asmenys su ieškiniu nesutinka, tačiau keldami klausimą dėl kiekvieno iš jų kaltės laipsnio nustatymo netiesiogiai pripažįsta, kad jie yra kalti dėl R. J. žūties. Pagal CK 6.288 str. 1 d. žala turi būti atlyginama nuo jos padarymo dienos. R. J. iš savo gaunamų pajamų išlaikė nepilnametę dukrą I. J. ir sūnų D. J. Iki nelaimingo atsitikimo R. J. vidutinės mėnesinės pajamos buvo 1000 Lt, todėl D. J. pagrįstai reikalauja priteisti jam atitinkamą dalį pajamų, kurią jis gavo ar turėjo teisę gauti esant R. J. gyvam. D. J. reikalavimas priteisti jam po 250 Lt kas mėnesi už laikotarpį nuo 2004-01-15 iki 2005-06-30 4375,00 Lt tenkintinas iš dalies, kadangi jam VSDFV Panevėžio skyrius už laikotarpį nuo 2004-01-15 iki 2005-06-30 išmokėjo 2134,24 Lt valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos už mirusį tėvą. I. J. prašoma priteisti po 250 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2004-01-15 iki jos pilnametystės 2012-05-10 – 25 000 Lt, tačiau jai, taip pat VSDFV Panevėžio skyrius moka valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensiją, kurios dydis bylos nagrinėjimo metu yra 171,86 Lt ir už laikotarpį nuo 2004-01-15 iki 2006-12-31 jai išmokėta 5095,92 Lt. D. J. reikalavimas priteisti jai kas mėnesį po 250 Lt nuo 2004-01-15 iki gyvos galvos taip pat tenkintinas iš dalies, kadangi jai mokama valstybinio socialinio draudimo našlių pensija ir už laikotarpį nuo 2004-01-15 iki 2006-12-31 išmokėta 2740,31 Lt. Bylos nagrinėjimo metu jos gaunama našlių pensija 77,73 Lt. Pagal CK 6.290 str. 1 d. socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, todėl visiems ieškovams VSDFV Panevėžio skyriaus socialinės draudimo išmokos, mokamos gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Dėl atsakovo darbuotojo kaltės kilo itin sunkios pasekmės, vaikai prarado tėvą, kuris buvo ne tik šeimos maitintojas, bet ir rūpestingas tėvas, o žmona – vyrą. Ieškovai patyrė didelį dvasinį skausmą ir išgyvenimus, kadangi po nelaimingo atsitikimo ne kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl patiriamų galvos skausmų, galvos svaigimo, sumažėjusio apetito, atsiradusios nemigos, kitų sveikatos sutrikimų, kuriuos sąlygojo patirtas stresas dėl įvykusios nelaimės. Visi šie asmenų dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija yra neturtinė žala, teismo įvertinta pinigais. Ieškovų prašoma priteisti jiems po 60 000 Lt neturtinė žala tik iš dalies gali kompensuoti tą netektį, kurią teko patirti ieškovams. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, atsakovų atstovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad bendrovė vykdo normalią ūkinę veiklą, o ieškovo pateiktos UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2004 ir 2005 finansinių metų balansų kopijos patvirtina tai, kad ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Tai, kad R. J. nustatytas girtumo laipsnis nagrinėjamoje byloje jo žūties dieną, žalos atlyginimo dydžiui neturi reikšmės ir girtumo negalima traktuoti kaip didelio neatsargumo paties nukentėjusiojo, kadangi atsakovas nekontroliavo savo darbuotojo, pasiuntė valyti ledo neįsitikinęs, kad tai bus saugu. R. J. girtumas nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB „Aukštaitijos vandenys“, į. k. 147104754, D. J. 2240,76 Lt turtinės ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, I. J. – 7814 Lt turtinės ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. D. J. – 6134,69 Lt turtinės žalos už laikotarpį nuo 2004-01-15 iki 2006-12-31 ir po 172,27 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos, 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ 4923,79 Lt žyminio mokesčio ir 72,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Rimantas Savickas