Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-28 · Administracinė byla Nr. I-4575-281/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-28Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
I-4575-281/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03022-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4575-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03022-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjo S. K. (S. K.) atstovei Eglei Paulauskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. K. 2014-06-09 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-05-22 sprendimą “Dėl paskirtos pensijos nepriemokos sumokėjimo“ Nr. 1D-3915(11) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį - 19 739,52 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-8).

Pareiškėjas paaiškino, kad VRM sprendimu jam nuo 2007-04-26 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėn. jam buvo mokama sumažinta pagal minėto įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu. Remiasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriame pripažinta, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Mano, kad atsakovės atstovė privalo išmokėti nepagrįstai sumažintos pensijos dalį. Skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo 2012-02-06, 2012-12-19 nutarimuose pateiktais išaiškinimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013-03-12 nutartis adm. byloje Nr.A552-519/2013, 2011-11-14 nutartis adm. byloje NR. A575-1831/2011, 2010-06-07 nutartis adm. byloje Nr. A662-1735/2010 ir kt.).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 45-46).

Paaiškino, kad 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu pareiškėjui pensija buvo teisėtai ir pagrįstai mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad pensijos perskaičiavimas dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo jau yra įvykdytas. Vidaus reikalų ministerija veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos, pagal kurią Vidaus reikalų ministerija galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą. Teigia, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą. Pareiškėjas nenurodo objektyvių aplinkybių, dėl kurių savo galimai pažeistas teises pradėjo praėjus daugiau, nei metams laiko nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 priėmimo. Dėl nurodytų priežasčių aplinkybės prašo skundą atmesti arba byla nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 p. pagrindu.

Teismo posėdyje atsakovės nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui buvo paskirta ir nuo 2007-04-26 mokama 1 052, 34 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, tačiau ji, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis, nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 buvo mokama perskaičiuota (b. l. 48, 50).

2012-02-06 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012-09-21.

2014-05-12 pareiškėjas kreipėsi į VRM prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką (b. l. 51-52). VRM 2014-05-22 sprendimu “Dėl paskirtos pensijos nepriemokos sumokėjimo“ Nr. 1D-3915(11) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 49) Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo prašymas paduotas praleidus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą reikalavimui dėl pensijos ribojimo paduoti.

Pareiškėjas S. K., 2014-06-09 skundu kreipdamasis į teismą be kitų skundo reikalavimų prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. 2014-08-12 nutartimi (adm. byla Nr. AS756-885/2014) patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-08-12 nutartyje adm. byloje Nr. AS756-885/2014 pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavo pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo tiesiogiai nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai be kita ko dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas teisinių santykių srityje yra priežastys, kurios sudarė objektyvias kliūtis pareiškėjui laiku paduoti skundą teismui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-08-14 nutartimi priėmė pareiškėjo S. K. 2014-06-09 skundą (b. l. 43).

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas teisėtumo.

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. redakcija, aktuali nuo 2005-07-01 iki 2014-12-31) nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija (...). Minėtos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos redakcijoje, galiojančioje nuo 2015-01-01, numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo paskiausiai tarnavo vidaus reikalų sistemoje (...),pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria Vidaus reikalų ministerija (...), moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).

Nustatyta, kad pareiškėjui VRM 2007-05-14 sprendimu nuo 2007-04-26 buvo paskirta 1 052, 34 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai pareiškėjui buvo mokama perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatomis. Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, ginčo dėl to byloje nėra. Atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydžius nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., pensija šiuo laikotarpiu perskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl to pareiškėjui, taikant šias nuostatas, minėtu laikotarpiu susidarė 5 716, 96 € (19 739, 52 Lt) nepriemoka (b. l. 50).

Neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai sureglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).

VRM 2014-05-22 sprendimas “Dėl paskirtos pensijos nepriemokos sumokėjimo“ Nr. 1D-3915(11), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančia pripažintos Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo, kaip paduotą praleidus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą tokiam reikalavimui pareikšti, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-12 nutartyje adm. byloje Nr. AS756-885/2014 išdėstytais pagrindais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas šių duomenų nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-22 sprendimą “Dėl paskirtos pensijos nepriemokos sumokėjimo“ Nr. 1D-3915(11).

Priteisti S. K. (S. K.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 imtinai - 5 716, 96 € (penkis tūkstančius septynis šimtus šešiolika eurų ir 96 euro centus).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė