Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsiakyta tenkinti atsakovo L. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 428,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia geriamąjį vandenį ir valo nuotekas atsakovui priklausančiame nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu Pušų g. 12-4, Vilniuje. Atsakovas nesilaikė pareigos apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas, todėl susidarė 428,50 Eur skola.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai.

3. Atsakovas L. R. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, t. y. dokumentai nebuvo siųsti nei atsakovo gyvenamosios vietos adresu, nei į darbovietę. Pažymėjo, kad atsakovas nėra davęs sutikimo, kad procesiniai dokumentai jam būtų įteikti per Lietuvos teismų sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemę (toliau – LITEKO VEP posistemė). Nuo 2018 m. liepos 29 d. atsakovas kartu su šeima buvo išvykęs iš Vilniaus atostogų, todėl jis neturėjo galimybės parengti procesinių dokumentų.

4. Pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ prašė atmesti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovas klaidingai teigia, jog jis nebuvo davęs sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Iki ieškinio padavimo civilinėje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko L. R. atžvilgiu. Skolininkas 2018 m. birželio 28 d. pateikė prieštaravimus, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškinys buvo pareikštas toje pačioje civilinėje byloje, todėl teismas vadovavosi atsakovo prieštaravimuose nurodytu pageidavimu ir procesinius dokumentus siuntė per LITEKO VEP posistemę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai teigia neišreiškęs sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Tokį pageidavimą atsakovas išreiškė pateiktuose prieštaravimuose dėl išduoto teismo įsakymo. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo proceso metu neteikė teismui pranešimų dėl pozicijos pakeitimo.

7. Be to, atsakovas visus savo procesinius dokumentus teismui teikė elektroninių ryšių priemonėmis, tokiais veiksmais taip pat patvirtindamas, kad jis naudojasi LITEKO VEP posisteme ir mato jam siunčiamus dokumentus

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovas L. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovas yra fizinis asmuo, man jokie civilinės bylos Nr. e2-29455-600/2018 procesiniai dokumentai nebuvo įteikti nei mano gyvenamosios vietos adresu, nei mano darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje aš buvau. Teisėja nepagrįstai remiasi atsakovo valios išraiška kitoje civilinėje byloje Nr. eL2-22815-600/2018, todėl tokia nutartis pažeidžia atsakovo teisę į teisminę gynybą.

8.2. Darytina išvada, kad ginčijama nutartis prieštarauja Konstitucijos 109 str. 3 d., Civilinio kodekso 29 str. ir Civilinio proceso kodekso 274 str. 4 d. 4 p. bei Teismų įstatymo 33 str., 34 str. 1 d., todėl turi būti naikintina.

9. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Prieštaravimuose atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Kadangi ieškinys buvo pareikštas toje pačioje civilinėje byloje, teismas vadovavosi atsakovo prieštaravimuose nurodytu pageidavimu.

9.2. Atsakovas nepagrindžia bei nepateikia įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).

14. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, kreditorės UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškimo pagrindu, išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje eL2-22815-600/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. R.. Skolininkas 2018 m. birželio 28 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Antrame prieštaravimų blanko lape skolininkas nurodė: „Pageidauju gauti procesinius dokumentus elektroninėmis priemonėmis“. Teismas priėmė skolininko prieštaravimus ir 2018 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė kreditorei terminą pateikti ieškinį CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė 2018 m. liepos 25 d. pateikė ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, kurį teismas priėmė. Atsakovui 2018 m. liepos 27 d. per LITEKO VEP posistemę buvo išsiųsti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). 2018 m. rugsėjo 11 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškimą atsakovas pateikė per LITEKO VEP posistemę.

16. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – apeliantas) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas).

17. Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

18. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotojas. Taip pat, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas išreiškė pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pateiktuose prieštaravimuose dėl išduoto teismo įsakymo. Atkreiptinas dėmesys, jog minėti prieštaravimai yra pateikti nagrinėjamoje byloje. Todėl nesant duomenų, kad apelianto LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi ir esant apelianto išreikštam pageidavimui gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai siuntė atsakovui visus procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį. Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis pasinaudojo Taisyklių 35 punkte numatyta teise atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, apeliantui turint prisijungimą prie EPP, taip pat išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis bei per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

19. Vertindamas antrosios sąlygos sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo atnaujinimui buvimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog galimai buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas už akių. Atsakovas pareiškime nenurodė ir kartu su pareiškimu nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie, atsakovo nuomone, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog yra antroji sąlyga sprendimui už akių panaikinti - atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

20. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.