- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-327-282-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Bronius Zalaga, Zigmas Kavaliauskas
- Nukentėjusysis
- B. L. G.
- Nuteistasis
- T. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-282/2009
1.2.14.1.2.2., 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. spalio 9 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteista pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str., prie paskirtos bausmės pridėta 2007-03-30 Šiaulių apygardos teismo, kuriuo iš dalies buvo pakeistas 2007-01-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.
Civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. B. priteista B. L. G. 2500 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. nuteista už tai, kad 2008-08-19 (duomenys neskelbtini), apgaule įsibrovusi į patalpą – B. L. G. priklausantį butą, pagrobė svetimą turtą – B. L. G. priklausančius 2500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji T. B. prašo jos veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., sušvelninti bausmę ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Nurodo, kad apsimetusi socialine darbuotoja paprašė nukentėjusiosios tik 60 litų už mirusio vyro dokumentų sutvarkymą, o pasisavinti nukentėjusiosios pinigus mintis jai kilo tik vėliau, jau esant nukentėjusiosios bute, kai pamatė pinigus. Dėl to prašo suteikti jai galimybę įvykio vietoje duoti parodymus, kad jos veika būtų teisingai perkvalifikuota. Skunde nuteistoji taip pat nurodo, kad teismo posėdyje pateiks kvitą, patvirtinantį, kad ji sumokėjo dalį nukentėjusiajai priteistos sumos, bei pažymas apie savo sveikatos būklę. Be to, nuteistoji teigia, kad nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, kad niekada nebenusikals, viena augina 4 nepilnamečius vaikus bei pilnametį sūnų su stipria psichine negalia.
Nuteistosios T. B. gynėja prašo patenkinti apeliacinį skundą.
Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl T. B. kaltės ir pagrįstai nustatė, kad apeliantė, įsibraudama į patalpą, pagrobė svetimą turtą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Savo skundu T. B. nesutinka su jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija argumentuodama tuo, kad apsimesdama socialine darbuotoja ji nukentėjusiosios paprašė tik 60 Lt, o mintis pagrobti daugiau pinigų kilo jai bebūnat nukentėjusiosios bute. Taigi, iš esmės apeliantė neneigia, kad apgaulės būdu – prisistačiusi nukentėjusiajai B. L. G. socialine darbuotoja, taip suklaidindama pastarąją, pateko į nukentėjusiosios butą. Apeliantė neneigia, kad būdama nukentėjusiosios bute, slapta iš stalčiaus pagrobė 2500 Lt, tačiau teigia, jog pradedant nusikalstamai veikti, jos tyčia buvo nukreipta į 60 Lt užvaldymą.
Vienas iš BK 178 str. 2 d. dispozicijoje numatytų vagystę kvalifikuojančių požymių yra tas, kad svetimas turtas pagrobiamas įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Bet koks neteisėtas patekimas į paminėtus objektus yra traktuojamas kaip įsibrovimas. Konkrečiu atveju T. B., kad patektų į nukentėjusiosios butą, prisistatydama B. L. G. tuo, kas iš tikrųjų nėra (socialine darbuotoja), pastarąją apgavo – nukentėjusioji įsileido ją į savo butą. Taigi, apeliantė į nukentėjusiosios butą pateko panaudodama neteisėtas priemones, o tai atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto objektyvaus požymio – įsibrovimo turinį. Nuteistoji, teisindama save, teigia, jog jos nusikalstamas sumanymas buvo nukreiptas į 60 Lt užvaldymą, o mintis pasisavinti ir kitus nukentėjusiosios pinigus jai kilo, jau būnat bute. Konkrečiu atveju, kada nuteistoji sumanė pagrobti nukentėjusiosios pinigus (2500 Lt) – planuojant nusikaltimą, prieš patenkant į butą ar jau esant bute, jos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 str. 2 d. reikšmės neturi, nes byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog T. B., grobdama nukentėjusiosios pinigus (2500 Lt), suvokė, kad į butą pateko neteisėtai, grobdama svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.
Apeliantės veikoje yra nustatyti visi būtini, BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kvalifikuoti jos nusikalstamą veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą (BK 178 str. 1 d.), kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.
Savo skundu apeliantė taip pat prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes viena augina 4 nepilnamečius vaikus bei pilnametį sūnų su psichine negalia, teikdama, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, žadėdama niekada nebenusikalsti.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei bausmę, atsižvelgė į tai, jog T. B. tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė būdama recidyvistė (BK 27 str. 1 d.), todėl paskyrė jai BK 178 str. 2 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Apylinkės teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau, įvertinęs tai, jog T. B. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, sistemingai vykdydama nusikaltimas veikas nepaiso visuomenės elgesio normų, paskyrė jai laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista jau 22 kartą, neišnykus teistumams pagal 20 nuosprendžių (b. l. 56-61), iš ko akivaizdu, kad apeliantės padaryta nusikalstama veika, už kurią pastaroji yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, yra ne atsitiktinis neigiamas poelgis, susiklosčius nepalankioms aplinkybės – tai dėsninga viso jos ankstesnio elgesio tąsa. Nuteistoji, prašydama sušvelninti jai paskirtą bausmę ir atidėti bausmės vykdymą, apeliuoja į tai, kad ji augina 4 nepilnamečius vaikus. Iš tikrųjų, byloje yra duomenų, kad T. B. šeimoje, kuri įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, auga 4 nepilnamečiai vaikai (b. l. 83; 85), tai įvertino ir apylinkės teismas, skirdamas bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. B. niekur nedirba, jos šeima gyvena iš socialinių išmokų (b. l. 83), vien 1999 metais apeliantės atžvilgiu buvo priimti 9 apkaltinamieji teismų nuosprendžiai, ji realiai atlikinėjo paskirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes, todėl akivaizdu, kad T. B. požiūris į šeimos vertybes, į pačios, kaip motinos, pareigas – visiškai priešingas visuotinai priimtinam suvokimui. Praeityje T. B., dėsningai pažeidinėdama baudžiamuosius įstatymus, atlikdama už tai laisvės atėmimo, arešto bausmes, niekur nedirbdama, negalėjo nei tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų, nei teikti vaikų poreikiams bei vystymosi sąlygoms reikalingą materialinį išlaikymą, negalėjo tinkamai rūpintis vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visgi ir toliau T. B. jokių išvadų nedarė, pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus ir nusikalstamą veiką, už kurią apeliantė nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdama lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos, pilnai neatlikusi 1 metų 8 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmės (b. l. 56).
Tokiu būdu, teisėjų kolegija, įvertinusi T. B. asmenį apibūdinančius duomenis, jos nusikalstamo elgesio dinamiką, daro išvadą, kad apeliantės skunde reiškiamas rūpinimasis savo vaikais, apgailestavimas dėl padaryto nusikaltimo ir pažadas daugiau nenusikalsti, yra tik niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs nuteistosios T. B. pareiškimai – siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantei atsižvelgė tiek į apeliaciniame skunde nurodytas, tiek į kitas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK VIII skyrius). Kolegijos nuomone, už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 4 mėnesiams, kuri yra nežymiai didesnė už BK 178 str. 2 d. sankcijoje nustatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pripažinus, kad T. B. už tyčinį apysunkį nusikaltimą apylinkės teismo paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir teisingumo principą (BK 41 str.), nėra pagrindo svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pagal BK 75 str., nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikytas asmeniui, kuris už tyčinį apysunkį nusikaltimą yra nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau nei 3 metams. Kita vertus, ankščiau aptartos aplinkybės ir tai, kad naują nusikalstamą veiką apeliantė padarė neatlikusi ankstesniu teismo nuosprendžiu (b. l. 70-76) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios dalį apylinkės teismas, nepažeisdamas BK 64 str. nuostatų, pagrįstai pridėjo prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai T. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai yra dar viena priežastis, dėl ko nėra pagrindo, kaip prašo apeliantė, atidėti jai paskirtos bausmės vykdymą.
Kolegija, įvertinusi visas išdėstytas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. B. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė ir reali galutinė subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams) yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai pergriežta, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios T. B. apeliacinį skundą atmesti.