Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. patikslintą 2020 m. vasario 21 d. ieškinį atsakovui A. L., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas E. L. prašė patikslintą 2020 m. vasario 21 d. ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad atsisako skundo ir 2019 m. gruodžio 12 d. ieškinio reikalavimų.

Trečiojo asmens AB SEB bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nepateikė.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo atsisakymas nuo 2019 m. lapkričio 18 d. skundo ir 2019 m. gruodžio 12 d. pradinio ieškinio reikalavimų priimtinas ir byla dalyje dėl skundo ir pradinio ieškinio reikalavimų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1652-832/2018, D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityje.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2YT-6594-832/2018, D. L. nustatyta nuolatinė globa. Jos globėju paskirta biudžetinė įstaiga Lavėnų socialinės globos namai, globos vieta nustatyta globos įstaigos vietoje ir A. L. paskirtas D. L. turto administratoriumi.

2019 m. rugpjūčio 5 d. paveldėjimo teisė pagal įstatymą liudijimu Nr. 1L19-3257 A. L. paveldėjo ½ dalį 2019 m. kovo 5 d. mirusiajai mamai D. L. priklausančio turto. 2019 m. rugpjūčio 8 d. paveldėjimo teisė pagal įstatymą liudijimu Nr. 1L19-3363 E. L. paveldėjo ½ dalį 2019 m. kovo 5 d. mirusiajai mamai D. L. priklausančio turto. Tarp paveldimo turto nėra nurodytos lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš AB SEB banko 2019 m. rugsėjo 3 d. pranešimo nustatyta, kad D. L. terminuoto indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždarytos pagal jos turto administratoriaus A. L. AB SEB bankui pateiktus prašymus uždaryti minėtas sąskaitas.

2018 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu, operacijos Nr. 0562220181205009000000014 atsakovas A. L. iš D. L. sąskaitos AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 12 405,32 Eur į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2019 m. birželio 12 d. biudžetinės įstaigos Lavėnų socialinės globos namų pranešimo Nr. 207 nustatyta, kad globėjas biudžetinė įstaiga Lavėnų socialinės globos namai nedisponavo D. L. priklausančiomis lėšomis, buvusiomis sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.

Ieškovas E. L. 2019 m. lapkričio 9 d. reikalavimu pareikalavo iš atsakovo A. L. grąžinti į asmeninę sąskaitą pervestas D. L. priklausančias lėšas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnyje įtvirtinta globėjo ar rūpintojo pareiga neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens interesais (1 dalis), taip pat apribojimai bei sąlygos sudaryti sandorius su neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtu (2–4 dalys). CK 3.244 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Vadovaujantis CK 3.244 straipsnio 3 dalimi, visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Remiantis CK 3.244 straipsnio 4 dalimi, globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globėjui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CK 3.244 straipsnio 4 dalis).

CK 3.238 straipsnyje numatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus ir kad asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. CK 3.243 straipsnyje numatyta, kad globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą. CK 3.278 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad globėjo (rūpintojo) pareigas, susijusias su globotinio (rūpintinio) turto administravimu, nustato šio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios turto administravimą. CK 4.236 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK XIV skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą. CK 4.238 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Jeigu akte, nustatančiame administravimą, atlyginimo dydis nenustatytas, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę. CK 4.239 straipsnis numato, kad skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui (1 dalis). Administravimo rūšis nustatoma administravimą nustatančiame akte. Jeigu administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis administravimas (2 dalis). CK 4.243 straipsnyje įtvirtinta, kad administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams (1 dalis), kad administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas.

Šalys pripažįsta, kad atsakovas, būdamas neveiksnios tam tikrose srityse savo motinos D. L. turto administratoriumi, 2018 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu, operacijos Nr. 0562220181205009000000014 iš D. L. sąskaitos AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 12 405,32 Eur į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas teigia, kad jis atlikdamas turto administratoriaus funkcijas, pinigines lėšas iš neveiksnios motinos banko sąskaitos pervedė į savo sąskaitą, nes baigėsi D. L. sąskaitos galiojimas, o teismas nutartimi jį paskirdamas turto administratoriumi, nenurodė, kaip jis turi administruoti globotinės turtą. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

Teismas 2018 m. lapkričio 21 d. paskirdamas atsakovą A. L. jo motinos D. L. turto administratoriumi, nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškino, kad turto administratoriui yra taikomi civilinio kodekso normų nustatyti globėjo veiksmų apribojimai (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių apribojimų yra nustatytas CK 3.244 straipsnio 4 dalyje, jog globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globėjui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus. Be to, CK 3.244 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis pervedęs iš globotinės banko sąskaitos 12 405,32 Eur sumą nepažeidė jos interesų, kadangi naudodamas šias lėšas mamos interesams neviršijo CK 3.244 straipsnio 2 dalyje nurodytos 1 500 Eur sumos. Klausimas dėl turto administratoriaus patirtų išlaidų administruojant globotinės turtą šioje byloje nesprendžiamas, nes nėra pareikšta tokio reikalavimo ir tai nėra šios bylos dalykas.

Atsakovas atlikdamas neveiksnaus asmens turto administratoriaus funkcijas privalėjo būti sąžiningas ir vadovautis CK 3.244 straipsnyje įtvirtintais imperatyviais apribojimais, kuriuose nėra numatyta išimčių, leidžiančių išvengti nustatytų imperatyvių apribojimų sudarant sandorius su globotinio turtu. Atsakovas, būdamas neveiksnios tam tikrose srityse savo motinos turto administratoriumi, turėjo teisę valdyti ir tvarkyti motinos D. L. asmenines lėšas, tame tarpe ir jai priklausančias lėšas, esančias AB SEB banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažeisdamas CK 3.244 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą, jog tik gavus išankstinį teismo leidimą, galima sudaryti sandorį, kurio suma didesnė kaip 1 500 Eur, pervedė D. L. priklausančias lėšas, esančias AB SEB banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Konstituciškai pagrįstas asmenų laisvės sudaryti sandorius ribojimas siekiant apsaugoti kito asmens teises, laisves ar interesus, visuomenės ar valstybės interesus įgyvendinamas taikant konkrečius reikalavimus sandorių šalims, turiniui, objektui, tikslui ir atskirais atvejais sandorių formai, jų registracijai. Sandoris galioja, jei atitinka jo galiojimui privalomus teisės reikalavimus, tačiau yra neteisėtas ir negalioja, kai nėra privalomų jo galiojimui elementų, pvz., neteisėtas jo objektas, ydinga išreikšta sandorio šalių valia ir kt. Sudarydamos sandorius, šalys privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CK 1.5, 6.158 straipsniai). Šis reikalavimas reiškia pareigą turto administratoriui globotinio vardu nesudaryti sandorių, kuriais būtų pažeistos globotinio teisės ir teisėti interesai.

Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai arba daugiašaliai (CPK 1.63 straipsnio. 2 dalis). Pagal CPK 1.63 straipsnio 3 dalį, vienašaliu sandoriu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimo įstatymo 2 straipsnį, mokėjimas apibrėžiamas kaip mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas. Minėtoje įstatymo straipsnio dalyje taip pat nurodyta, kad pervedant lėšas, mokėtojas ir gavėjas gali būti tas pats asmuo, lėšos apima tiek grynuosius, tiek negrynuosius pinigus. Taigi, pagal minėtas Mokėjimo įstatymo nuostatas darytina išvada, kad mokėjimas – tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas. Todėl ginčijamas mokėjimas yra vienašalis sandoris, kurį galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas savo mamos, kuriais nustatyta globa, turto administratorius neturėjo teisės globotinei priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitoje, pervesti į savo asmeninę sąskaitą, taip pažeisdamas CK 3.244 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą reikalavimą, nes atsakovas sudarydamas globotinės vardu vienašalį sandorį dėl šio sandorio sumažino globotinės, t. y. savo mamos D. L., turtą 12 405,32 Eur suma, neturėdamas teismo išankstinio leidimo.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi, sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).

Kaip jau minėta CK 3.244 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas be išankstinio teismo leidimo sudaryti sandorius, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, todėl atsakovui atliekant globotinės turto administratoriaus pareigas sudarant globotinės vardu vienašalį sandorį, pažeidus CK 3.244 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą, 2018 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu, operacijos Nr. 0562220181205009000000014, sudarytas sandoris yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Dėl šios priežasties ginčijamas mokėjimas (vienašalis sandoris) yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Turto gavimo neteisėtumas pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas teismo konstatuojamas ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų pagal ginčijamą mokėjimą pervestą sumą.

Dėl restitucijos taikymo

Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas.

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Atsakovas globotinės vardu sudarytu vienašaliu sandoriu, pervesdamas globotinei priklausančias lėšas į savo banko sąskaitą, pažeidė CK 3.244 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą be išankstinio teismo leidimo draudžiantį sudaryti sandorį, kurio suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, todėl restitucijos natūra netaikymas pažeistų ieškovo teisę paveldėti jam tenkančią mirusios motinos D. L. turto dalį.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 12 405,32 Eur sumą, kurią iš globotinės sąskaitos atsakovas pervedė į savo sąskaitą. Atsakovas neginčija, kad būtent tokią sumą mokėjimo nurodymu pervedė iš motinos D. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke. Taikant vienašalę restituciją atsakovas įpareigotinas 12 405,32 Eur sumą, kuri yra D. L., mirusiosios 2019 m. kovo 5 d., palikimas, pervesti į paveldėjimo bylą Nr. 106/2019 tvarkančios Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Reginos Lemežienės depozitinę sąskaitą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas teikdama ieškinį už turtinį reikalavimą turėjo sumokėti 372 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo žyminio mokesčio 186 Eur, todėl teismui patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 186 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 186 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovui priteistinas iš atsakovo 186 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas E. L. pateikė į bylą įrodymus, jog jis patyrė 650 Eur išlaidas už advokato paslaugas rengiant ieškinį, ruošiantis bylai ir atstovavimą teisme. Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų dydžių, todėl šios ieškovo patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 836,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais

nusprendžia:

priimti ieškovo E. L. atsisakymą nuo 2019 m. lapkričio 18 d. skundo ir 2019 m. gruodžio 12 d. pradinio ieškinio reikalavimų ir byla dalyje dėl skundo ir pradinio ieškinio reikalavimų nutraukti.

Patikslintą ieškinį patenkint visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu, operacijos Nr. 0562220181205009000000014, sudarytą sandorį, kuriuo atsakovas A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. 0562220181205009000000014 į savo asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. L. sąskaitos AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12 405,32 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų penkių eurų 32 ct) sumą.

Taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 405,32 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų penkių eurų 32 ct) sumą, kuri yra D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiosios 2019 m. kovo 5 d., palikimas, ir įpareigoti A. L. šiuos pinigus pervesti į paveldėjimo bylą Nr. 106/2019 tvarkančios Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Reginos Lemežienės depozitinę sąskaitą.

Priteisti ieškovui E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 836,00 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 186,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.