Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-146-891/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
1S-146-891/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-146-891/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – komisija) 2019-02-25 nutarimą Nr. 59-27 Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. B. (toliau ir – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Taip pat G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Taip pat G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-29 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 nuosprendis pakeistas, panaikinant BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo skiriant bausmę už kiekvieną G. B. inkriminuotą nusikaltimą ir paliekant G. B. už kiekvieną nusikaltimą skirtas bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, pagal atskirus straipsnius skirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdais ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

4. Taip pat G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-25 nuosprendžiu pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendžio dalis dėl galutinės bausmės nustatymo nuteistajam G. B.. Panaikintas šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės bendrinimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme, nurodant, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Taip pat panaikintas į galutinės bausmės įskaitymą visiškai išbūtas laisvės atėmimo laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendį.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27, 2015-11-27 (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016-02-29 nuosprendžiu), 2016-01-19 (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016-03-25 nuosprendžiu) nuosprendžiais skirtos bausmės ir skirta galutinės subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Bausmės atlikimo pradžia – 2014-11-06, bausmės pabaiga – 2020-05-05. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2017-08-05. Neatliktos bausmės dalis 2019-02-21 – 1 metai 2 mėnesiai ir 14 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

6. Komisijai 2019-02-25 nutarimu Nr. 59-27 nutarus taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-14 nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Teismo įsitikinimu, nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje G. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad G. B. praeities teistumai rodo, jog nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ir integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo, jokios motyvacijos išvengti nusikalstamo elgesio jis neparodė. Teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos nėra tokie nepriekaištingi, kokie nagrinėjamu atveju turėtų būti, jog teismas galėtų patikėti, kad jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų yra tvirta. Anot teismo, vien faktai, kad G. B. dalyvauja įvairiose užimtumo bei reabilitacijos programose, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Socialinio tyrimo išvada apie nuteistojo mąstymą, būdo savybes neduoda pagrindo neabejotinai manyti, kad nuteistasis yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuteistasis neturi stiprių socialinių ryšių, nuolatinės gyvenamosios vietos, nepaisant įgytų specialybių bei motyvacijos užimtumui, jokios sutartos darbo vietos nėra, tad greito įsidarbinimo galimybės nenusimato, taigi laisvėje nuteistasis susidurs su tais pačiais sunkumais dėl pragyvenimo galimybių, kaip ir po paskutinio bausmės atlikimo, o nuteistojo sprendimai, elgesys praeityje bei psichologų nuteistojo asmenybės įvertinimai kelia pagrįstų abejonių, jog šiuos sunkumus, nepaisant jo paties deklaruojamų nuostatų dėl didelio noro keisti gyvenimą teigiama linkme, jis pajėgs spręsti, lengvabūdiškai nesigriebdamas ankstesnio nusikalstamo gyvenimo būdo.

7. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį G. B. apskundė apygardos teismui, prašydamas ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neobjektyvi, išdėstyta prieštaraujančiais motyvais, joje visapusiškai neatsižvelgta į komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes. Nuteistojo teigimu, teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, kad jis neturi gyvenamosios vietos bei neturi pastovaus darbo, nes tai prieštarauja 2019-03-08 teismui išsiųstoms pažymoms. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad teismo tuščiažodžiavimas apie kažkada buvusius teistumus, socialinius ryšius ir panašūs absurdiški teiginiai yra gryna demagogija, o ne teisinis argumentavimas ir vertinimas, teismas savo nutartį grindė psichologiniais motyvais, kas prieštarauja teisingumo sampratai. Pasak nuteistojo, teismas išdėstė argumentus, pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau visiškai nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą ir taip pažeidė įstatymus. Be to, iš skundžiamos nutarties yra visiškai neaišku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Skundžiamoje nutartyje teismas, pateikdamas faktinį aplinkybių vertinimą, konstatuoja, kad G. B. formaliai atitinka reikalavimus taikyti jam lygtinį paleidimą, bet priima kardinaliai priešingą nutartį, kas rodo teismo neobjektyvumą ir subjektyvų manymą bei faktinės situacijos iškraipymą. Nuteistasis taip pat teigia, kad skundžiamos nutarties teiginys, jog jis anksčiau teistas 19 kartų yra tiek tendencingas, kad yra ties sąmoningo faktų iškraipymo riba, nes jis bausmes už šiuos nusikaltimus yra visiškai atlikęs, teistumui išnykus asmenys laikomi neteistais, todėl teistumo sąvokos vartojimas oficialiuose dokumentuose yra negalimas, taigi buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti privalėjo būti parinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas. Tvirtina, kad teiginys, jog asmuo nusikals, turi būti labai aiškiai ir labai atsakingai argumentuotas, priešingu atveju, tai yra Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimas. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad nuteistasis praeityje yra baustas, yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimas, nes tai yra pakartotinis baudimas už anksčiau padarytą prasižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų (kurias G. B. atitinka), bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo G. B. Socialinio tyrimo išvadoje (teikimo b. l. 7–12) konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 52 balais, kas yra artimesnis žemesnei vidutinės rizikos ribai rezultatas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo ankstesnio vertinimo G. B. nusikalstamo elgesio rizikos balai nepakito. Taip pat pažymėtina, jog didesnę dalį, t. y. net 27 balus, pakartotinio G. B. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje G. B. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti kriminalinė istorija, piktnaudžiavimas narkotikais, gyvenimo sąlygos, socialiniai ryšiai. Išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis turi emocinės gerovės problemų, kurios siejasi su jo nusikalstamu elgesiu – prastas nuteistojo saviveiksmingumas, žemas frustracijos, nesėkmės netoleravimo lygis, nuteistajam kyla sunkumų savivaizdį, savo galios jausmą palaikyti socialiai priimtinais būdais, jis yra linkęs neigti sunkumus bei dėl jų kylančius jausmus, juos išveikti priklausomu (narkotikų vartojimu), neteisėtu, greito tiesioginio atlygio siekiančiu elgesiu. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį pastebima, kad G. B. kyla sunkumų sprendžiant gyvenime kylančias problemas, jo samprotavimai, problemų sprendimo įgūdžiai nelankstūs, pasižymintys impulsyviu siekiu gauti neatidėliotiną atlygį, jam vis dar sunku identifikuoti savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę, numatyti galimą korekciją, tinkamai įvertinti socialines situacijas, numatyti neigiamas pasekmes ir mokytis iš savo patirties. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, keliama prielaida, kad G. B. problemų sprendimo sunkumai, impulsyvumas, neigiamų savo elgesio pasekmių nenumatymas, polinkis į priklausomybes daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Iš komisijos nutarimo, taip pat Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis neneigia narkotinių medžiagų vartojimo problemų, pataisos namuose stengiasi jas spręsti (lankė atitinkamas programas, užsiėmimus), kita vertus, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, praeityje buvusi priklausomybė narkotinėms medžiagoms nuteistojo nėra taip gerai kontroliuojama, kadangi pasitaikius galimybei vartoti narkotines medžiagas, nuteistasis tokios galimybės neatsisako. Tai matyti iš dviejų (2015-08-24 ir 2017-02-15) nuteistajam skirtų nuobaudų už narkotinių medžiagų vartojimą pataisos namuose. Nors paskutinius dvejus metus G. B. narkotinių medžiagų vartojimo faktų neužfiksuota, tačiau nustatyti pažeidimai ir ankstesnis sistemingas narkotinių medžiagų vartojimas teismui kelia pagrįstų abejonių dėl G. B. gebėjimo būnant laisvėje kontroliuoti polinkį psichotropinėms medžiagoms, kurių vartojimas glaudžiai sietinas su jo nusikalstamomis veikomis.

10. Priešingai nei nuteistasis teigia skunde, apylinkės teismas visapusiškai atsižvelgė į komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, akcentavo ne tik G. B. nusikalstamą praeitį, bet ir įvertino jo elgesį (tiek teigiamą, tiek neigiamą) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kitas aplinkybes. Nuteistojo teiginys, kad skundžiamoje nutartyje teismas, pateikdamas faktinį aplinkybių vertinimą, konstatuoja, jog G. B. formaliai atitinka reikalavimus taikyti jam lygtinį paleidimą, bet priima kardinaliai priešingą nutartį, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, ką skundžiamoje nutartyje akcentavo ir apylinkės teismas, kad formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neužtenka, teismas turi įvertinti ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – ar nuteistasis, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas, atsižvelgęs ne tik į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias atliekama bausmė, pobūdį bei pavojingumą, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje išsamiai ir motyvuotai įvertino materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą ir tik įvertinęs visas aplinkybes konstatavo, kad negalima padaryti išvados, jog būdamas laisvėje G. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nuteistasis skunde teigia, kad skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, jog jis neturi gyvenamosios vietos bei neturi pastovaus darbo. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su minėtais nuteistojo išsakytais teiginiais. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, joje teigiama, kad G. B. neturi ne gyvenamosios, bet neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis ketina gyventi pas draugą, kuris sutinka jį priimti, taigi, nors jis ir turės kurį laiką kur gyventi, tačiau G. B. tai nėra nuolatinė gyvenamoji vieta, o artimųjų, su kuriais palaikytų tamprius socialinius ryšius ir pas kuriuos jis galėtų gyventi, G. B. neturi. Taip pat, kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties, joje nurodyta, kad jokios sutartos darbo vietos nėra. Sutiktina su pareiškėju, kad į teikimo bylą yra pateikta 2019-02-06 pažyma, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ G. B. suteiks darbo vietą, kai jis bus išleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau tai neprieštarauja apylinkės teismo išvadai, jog jokios sutartos darbo vietos nėra, kadangi pateikta pažyma nėra konkretus susitarimas dėl konkretaus darbo. Kita vertus, net ir tokios pažymos buvimas bei nuteistojo pataisos namuose įgytos specialybės ir įžvelgiama motyvacija užimtumui nagrinėjamu atveju neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad laisvėje nuteistasis iš tikrųjų dirbs ir nesusidurs su tais pačiais sunkumais dėl pragyvenimo galimybių, kaip ir po paskutinio bausmės atlikimo, kadangi nuteistojo elgesys praeityje rodo, jog išėjęs į laisvę jis nebandė net minimaliai keisti gyvenimo būdo, teisėtų pragyvenimo šaltinių neieškojo, iš karto pradėdavo daryti naujas nusikalstamas veikas nuosavybei. Išvadas apie tai, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo elgesio ir laikytis įstatymų leidžia daryti ne tik tai, kad tiek po lygtinio paleidimo taikymo, tiek po atliktų bausmių ir jų atlikimo metu taikytų reabilitacijos ir integracijos į visuomenę priemonių jis pakartotinai darė nusikalstamas veikas, bet ir tai, kad, kaip pažymėta komisijos nutarime, G. B. su dabartinės priežiūros sąlygomis taikosi apsunkintai – jo baudimus lydi skatinimai. Nors visos trys G. B. skirtos nuobaudos šiuo metu jau negalioja, tačiau bausmės atlikimo metu padaryti trys šiurkštūs drausmės pažeidimai rodo, jog net ir kontrolės sąlygomis nuteistajam sunku laikytis nustatytų elgesio taisyklių.

11. Aptartos Socialinio tyrimo išvados ir asmens byloje esančių duomenų kontekste apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. B. yra visiškai suprantamas ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nebuvo vieninga spręsdama dėl G. B. taikytino lygtinio paleidimo. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad G. B. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, kad pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Juolab, kai jo atžvilgiu jau net šešis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, G. B. vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė, du kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos, šešis kartus taikytas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas. Taigi, G. B. jau buvo suteikta ne viena galimybė pasitaisyti, ne kartą parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos integruotis į visuomenę, gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

12. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad G. B. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys