Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-15 · Administracinė byla Nr. I-9714-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-15
Bylos Nr.
I-9714-484/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-6). Skunde paaiškino, kad nuo 2015-01-14 iki 2015-01-31 buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 204 ir kitose kamerose, kurių numerių neprisimena, pažeidžiant teisės aktais nustatytą vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimą. Taip pat nurodė, kad kamerose buvo tamsu, todėl negalėjo rašyti ir skaityti, langas purvinas, jo nuvalyti nebuvo galimybės dėl grotų. Nuo lubų krito tinkas, buvo drėgna ir šalta. Dėl nurodytų sąlygų sukelto drebulio kreipėsi į medikus, kurie skyrė medikamentų. Teigė, kad prašė pareigūnų perkelti jį į kitą kamerą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Po dviejų savaičių buvo perkeltas į kamerą pusrūsyje, kurioje sąlygos buvo dar blogesnės. Čiužiniai nuo drėgmės puvo, drabužiai šlapo, dėl to kilo grėsmė susirgti plaučių ligomis. Be to, neveikė dušai, nebuvo šilto vandens. Laikymas tokiomis sąlygomis, pareiškėjo teigimu, prieštaravo Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatoms. Dėl neteisėtų veiksmų, neužtikrinus teisės aktų reikalavimų atitinkančių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs neigiamus dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą, kas sudaro pagrindą priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-20) nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015-01-14 iki 2015-02-02. Dėl laikymo sąlygų paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Visą skundžiamą laikotarpį, išskyrus 2015-01-23, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko aukščiau nurodytus reikalavimus. Teigė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Metalinės grotos ant langų įrengtus laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Suimtieji vedami į dušą viena kartą per savaitę, jiems suteikiama 15 min. nusiprausti po šiltu dušu, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbia nemokamai, o viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus šią paslaugą. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami sausi. Suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pabrėžė, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodant, jog bausmę atlikinėjo nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Atsakovo atstovas taip pat prašo priteisti 1,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagą, kurią prašė pateikti teismas nutartimi.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl galimai pažeistų jo teisių į Kalėjimų departamentą nesikreipė ir apie jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K administracija informacijos nerinko ir nenagrinėjo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas teismui paduotas tik 2016-10-24, o pareiškėjo nurodomas galimas jo teisių pažeidimo terminas prasidėjo 2015-01-14, tai reiškia, kad nuo galimų teisių pažeidimo iki skundo padavimo praėjo daugiau nei metai laiko. Todėl Kalėjimų departamentas daro prielaidą, kad pareiškėjas realios žalos nepatyrė ir tik nori pasipelnyti iš valstybės (b. l. 10-11).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-01-14 iki 2015-01-31.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Suėmimo vykdymo ir (ar) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų, kurių pareiškėjas neginčija, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-01-14 iki 2016-02-01 (išskyrus 2015-01-15–2015-01-21, kuomet jis buvo išvykęs į Marijampolės AVPK areštinę) buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 107, 112, 284, 379. Skunde nurodytoje kameroje Nr. 204 pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu nebuvo laikomas. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas 2015-01-23–2015-01-30, pareiškėjui teko apytiksliai nuo 2,38 iki 3,58 kv. m. kameros ploto, neatskaičius baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto (b. l. 13). Visą kitą laiką Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimų buvo laikytasi.

Pareiškėjas netinkamas suėmimo sąlygas Lukiškių TI-K siejo ne tik su nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui neužtikrinimu, tačiau taip pat teigė, kad kamerose buvo drėgmė, šalta, tamsu, krito tinkas nuo lubų, nebuvo šilto vandens. Pareiškėjas, skunde nurodydamas Lukiškių TI-K administracijos pažeidimus, susijusius su higienos normų laikymusi, papildomai jų nepagrindė. Kaip matyti, pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis buvo laikomas kameroje Nr. 204, neatitinka tikrovės, o kitų kamerų numerių ar datų, kuomet Lukiškių TI-K buvo galimai pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas apskritai nekonkretizavo. Atsižvelgdamas į tai laikytina, jog proporcingumo principo neatitiktų reikalavimas atsakovui paneigti visus abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius, todėl teismas pareiškėjo laikymo sąlygas vertina pagal atsakovo atstovo surinktus ir į bylą pateiktus įrodymus.

Iki 2015-11-01 galiojusi Higienos norma HN 76:2010 (toliau - HN 76:2010) nustatė, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s. Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (HN 76:2010 22, 23, 26, 28, 56 p.).

Iš pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) 2015-03-02 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 107 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-01-14) pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, tai atitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimus (b. l. 25). VVSC 2015-03-12 patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 107 patikrinimo metu buvo 18,9°C, santykinė oro drėgmė – 47,1 proc., kamera vėdinama per langą, dirbtinė apšvieta kameroje – 217 lx, , naktinė apšvieta – 17 lx, kameroje vizualiai pelėsio požymių nenustatyta, grindų paviršiai tinkami valymui (b. l. 26-28). Tai reiškia, kad sąlygos kameroje atitiko HN 76:2010 22, 23, 26, 28, 56 p. reikalavimus. VVSC 2015-03-19 patikrinimo metu kameroje Nr. 107 higienos normų reikalavimų pažeidimų taip pat nenustatyta (b. l. 36-37).

VVSC 2015-03-25 patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 112 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-01-22) oro temperatūra buvo 18,1°C, santykinė oro drėgmė – 36,3 proc., dirbtinė apšvieta - 354 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 19 lx, kameroje langai atsidaro, vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, tualete tiekiamas šaltas vanduo, sanitarinis mazgas ir praustuvė buvo vizualiai švarūs, kas atitiko HN 76:2010 22, 23, 26, 28, 56 p. reikalavimus (b. l. 39-40).

VVSC 201509-16 patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 284 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2015-01-22 iki 2015-01-30) santykinė oro drėgmė buvo 63,8 proc., oro temperatūra – 22°C, sienų paviršiai buvo lygūs, tinkami lengvam valymui ar dezinfekavimui, kas atitiko HN 76:2010 26, 28 p. reikalavimus (b. l. 41).

Lukiškių TI-K atsiliepime teigiama, kad patalynė ir minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas, švarus ir tvarkingas. VVSC patikrinimų metu taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės) yra dezinfekuojamos dezinfekavimo kameroje. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas gyventojams išvykus. Lukiškių TI-K yra įrengtos patalpos švaraus inventoriaus laikymui. Minkštasis inventorius buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti, kas atitiko HN 76:2010 66 p. reikalavimus.

Pagal LTI-K vidaus tvarką, Lukiškių TI-K laikomų asmenų patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o viršutinių drabužių skalbimas yra apmokamas iš asmeninių Lukiškių TI-K laikomų asmenų lėšų (b. l. 13-20). Išskalbti drabužiai grąžinami sausi. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, jog jo teisė naudotis drabužių skalbimo paslaugomis buvo ribojama.

Bylos rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veiklą Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sausio mėn. vykdo UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 42-45).

Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes dėl higienos normų reikalavimų laikymosi Lukiškių TI-K pareiškėjo kalinimo laikotarpiu, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija iš esmės stengiasi užtikrinti minimalias higienos normas atitinkančias sąlygas kalinamiesiems (suimtiesiems), o visuomenės sveikatos kontrolės metu nustatyti neatitikimai higienos normoms yra šalinami. Be to, byloje duomenų, kad higienos normų reikalavimų pažeidimai būtų nustatyti būtent pareiškėjo kalinimo konkrečioje kameroje laikotarpiu, nėra. Kaip minėta, pareiškėjas nekonkretizavo, kokie pažeidimai ir kokiose konkrečiose kamerose egzistavo jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu. Tokių duomenų neturi galimybės ir teismas, nes nuo pareiškėjo skunde nurodyto laikotarpio praėjo pakankami didelis laiko tarpas. Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu dėl laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 24). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodyti nepatogumai dėl kamerų apšvietos, temperatūros, drėgmės, minkštojo inventoriaus būklės, nėra tokio masto ir intensyvumo, dėl kurių yra pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą, todėl ši skundo dalis atmestina, kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje neturėjo galimybės tinkamai nusiprausti, o duše nebuvo šilto vandens.

HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. VVSC patikrinimų duomenys rodo, kad kamerose veikė šalto vandens sistema, kas atitiko higienos normų reikalavimus.

HN 76:2010 68 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas tvirtino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo sudaryta tokia galimybė. Jokių objektyvių įrodymų, kad Lukiškių TI-K trukdė pareiškėjui šia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiškėju, nėra. Todėl minėti pareiškėjo teiginiai taip pat atmestini kaip neįrodyti.

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad neužtikrindamas pareiškėjui minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, reikalavimo, Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų suėmimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, kad Lukiškių TI administracija neturėjo galimybių suimtojo apgyvendinti patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek EŽTT praktikoje. Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konstatuotas pažeidimas truko 8 paras, iš jų 7 paras gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai, pareiškėjui teko apie 3,58 kv. m. kameros ploto. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad toks pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 600 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016, 2016 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 80 Eur sumos priteisimas.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo 1,56 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijų darymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 1,56 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas.

Aplinkybė, kad atsakovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 1,56 Eur už kopijų parengimą. Pažymėtina, kad ši Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 80 (aštuoniasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina Kirkutienė