- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2-2675/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jusvana“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Wellesley development“, uždarosios akcinės bendrovės „RONER IV“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jusvana“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jusvana“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. B2-1926-390/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Wellesley development“ ir uždarosios akcinės bendrovės „RONER IV“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jusvana“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Wellesley development“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Jusvana“, prašydamas atsakovui iškelti bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Finresta“.
Pareiškime nurodė, kad tarp UAB „Jusvana“ ir UAB „Wellesley development“ 2012 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 01, kurios pagrindu atsakovui buvo perduotos laikinai valdyti ir naudotis negyvenamosios patalpos, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį - 4934,57 Lt per mėnesį, ir komunalinių paslaugų mokesčius. Atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovui 24 760,56 Lt (23 192,31 Lt skola + 1568,28 Lt delspinigiai).
Ieškovas UAB „RONER IV“ pareikštu ieškiniu taip pat prašė iškelti atsakovui UAB „Jusvana“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Ad acta“. Teigė, kad atsakovas skolingas jam 1401,61 Lt už parduotas prekes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi UAB „Jusvana“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“.
Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis UAB „Jusvana“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 43 209,98 Lt, kitiems kreditoriams įmonė skolinga 23 704,83 Lt, o VMI - 7 721,79 Lt. Ieškovai nurodė, kad atsakovas jiems skolingas bendrą 26 162,17 Lt sumą. Todėl teismas sprendė, jog pradelsti atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 100 798,77 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad realaus turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais, UAB „Jusvana“ neturi. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis UAB „Jusvana“ nekilnojamojo turto neturi, didžiąją 2012 m. balanse apskaityto turto dalį sudaro nematerialus turtas, atsakovo atsiliepime nurodyta virtuvės įranga negali būti įtraukta atsakovui priklausančio turto sąrašą, nes priklauso UAB „Metos“, kol bus padengta paskutinė įmoka už įrangą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 251 435 Lt, 2012 m. atsakovas patyrė 276 157 Lt nuostolio, teismas atsakovą pripažino nemokia įmone ir nutarė jai iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „Jusvana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pradelsti UAB „Jusvana“ įsipareigojimai kreditoriams nesiekia pusės į balansą įrašyto turto vertės. UAB „Jusvana“ neneigia, jog skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 43 209,98 Lt, o VM1 – 7721,79 Lt, tačiau kitos skolos nėra pradelstos. Atsakovas kreditoriams skolingas 23 704,83 Lt, tačiau, anot jo, šie kreditoriai yra bendrovės akcininkai, kurie investavo savo lėšas, esant laikiniems bendrovės finansiniams sunkumams ir reikalavimo bendrovei akcininkai nėra pareiškę, todėl ši skola negali būti laikoma pradelsta.Skolą ieškovams atsakovas padengs artimiausiu metu.Ieškovas UAB „Wellesley develompent“ nesąžiningai siekia atsakovo bankroto, nes atskirai nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo ginčo tvarka. Į ieškovui UAB „Wellesley development“ priklausančias patalpas atsakovas investavo daugiau negu 200 000 Lt. Pagal ieškovo paskaičiavimus, nuomos mokesčio įsiskolinimas sudaro 26 162,17 Lt sumą. Tačiau, atsakovo nuomone, subendrinus paminėtas sumas, akivaizdu, jog ieškovas atsakovui yra skolingas žymiai didesnę sumą už patalpų remontą, atitinkamai, nėra pagrindo UAB „Jusvana“ laikyti ieškovo kreditoriumi. Taigi, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovas iš esmės siekia pasisavinti investuotas į patalpas lėšas.Atsakovas vykdo veiklą, grąžina skolas ir yra pajėgus vykdyti finansinius įsipareigojimus, o pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 1/3 dalį atsakovui priklausančio turto, įtraukto į balansą.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovui UAB „Jusvana“ iškėlė bankroto bylą.
Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti trys bankroto bylos iškėlimo pagrindai, pagal kuriuos bankroto byla iškeliama, kai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui iškėlė ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustatęs įmonės nemokumą.
Pažymėtina, kad bankroto bylą dėl įmonės nemokumo teismas iškelia tuo atveju, kai yra objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą teigti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
ĮBĮ 3 straipsnyje yra išvardinti subjektai (kreditoriai), turintys teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, o šio įstatymo 4 straipsnyje išvardintos tokio pareiškimo pateikimo sąlygos.
Nagrinėjamu atveju su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Jusvana“ į teismą kreipėsi kreditoriai UAB „Wellesley development“ ir UAB „RONER IV“, savo ieškinius argumentuodami tuo, kad atsakovas yra jiems skolingas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi (28 b. l., 1 t.) atsakovas UAB „Jusvana“ buvo įpareigotas pateikti įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis. Šioje nutartyje buvo detaliai išvardinta, kokius konkrečius duomenis atsakovas turi pateikti. Atsakovas teismui pateikė tik dalį reikalautų dokumentų (92-129 b. l., 1 t.), todėl teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo atsakovą pateikti dokumentus, būtinus įvertinti atsakovo finansinę būklę (132 b. l., 1 t.). Atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“ (134-135 b. l., 1 t.). Todėl teismas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nutarė spręsti, remdamasis tiek prie ieškinio pridėtais dokumentais, tiek kitais ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais duomenimis apie įmonės ūkinę ir finansinę būklę.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis UAB „Jusvana“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekė 43 209,98 Lt (142 b. l., 1 t.). Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas 2013 m. birželio 1 d. pažymoje pripažino, kad įmonė kreditoriams skolinga 23 704,83 Lt, o VMI - 7721,79 Lt (92-93 b. l., 1 t.).
Atskirajame skunde atsakovas teigia, jog 23 704,83 Lt skola nėra pradelsta ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią sumą įtraukė į pradelstų skolų sumą. Apelianto teigimu, šie kreditoriai yra bendrovės akcininkai, kurie investavo savo lėšas, esant laikiniems bendrovės finansiniams sunkumams, ir reikalavimo bendrovei jie nėra pareiškę, todėl ši skola negali būti laikoma pradelsta. Tačiau toks apelianto teiginys prieštarauja 2013 m. birželio 1 d. pažymos duomenims. Šioje pažymoje pats atsakovas pripažino, jog jis 23 704,83 Lt skolingas šiems kreditoriams: UAB „Nowaco“, UAB „n‘Soft“, UAB „Metos“, UAB „Vireka“ ir LATGA-A (92 b. l., 1 t.), bet nėra pateikęs teismui duomenų, pagrindžiančių, jog šios bendrovės yra akcininkai.
Ieškovai teigė, kad UAB „Wellesley development“ atsakovas skolingas – 24 760,56 Lt, o UAB „RONER IV“ – 1401,61 Lt, iš viso 26 162,17 Lt sumą (6, 49 b. l., 1 t.).
Apelianto teigimu, ieškovas UAB „Wellesley development“ nesąžiningai siekia atsakovo bankroto, nes atskirai nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo ginčo tvarka. Į Ieškovui UAB „Wellesley development“ priklausančias patalpas atsakovas investavęs daugiau negu 200 000 Lt. Pagal ieškovo paskaičiavimus jo nuomos mokesčio įsiskolinimas sudaro 26 162,17 Lt sumą, tačiau, atsakovo nuomone, subendrinus paminėtas sumas, akivaizdu, jog ieškovas jam yra skolingas žymiai didesnę sumą už patalpų remontą, atitinkamai, atsakovo nuomone, nėra pagrindo UAB „Wellesley development“ laikyti ieškovo kreditoriumi. Taigi, anot atsakovo, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis ieškovas iš esmės siekia pasisavinti į patalpas investuotas lėšas.
Pagal ĮBĮ nuostatas, kreditoriumi laikytinas asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 str.). Įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad kreditorius savo reikalavimus pagrįstų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Viešasis interesas reikalauja klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti operatyviai. Kiekvieno konkretaus kreditorinio ar debitorinio reikalavimo dydis gali būti ginčijamas, todėl jų tikslus nustatinėjimas leistų užvilkinti bankroto bylos iškėlimą bei pažeistų kitų kreditorių interesus. Todėl apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nežymūs duomenų netikslumai bankroto bylos iškėlimo metu, nekeičiantys mokumo ar nemokumo fakto, teisinės reikšmės bankroto bylos iškėlimui neturi. Reikšmę turėtų netikslumai, lemiantys bendrovės mokumo ar nemokumo fakto konstatavimą. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-154/2008)
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d.). (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2474/2013).
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo fakto, jog jis su UAB „Wellesley development“ yra neatsiskaitęs, tik teigė, kad atsiskaitymai vėluoja dėl to, kad bendrovė laikinai turėjo finansinių sunkumų (92 b. l., 1 t.). Tokias pačias priežastis atsakovas nurodo ir atskirajame skunde, tik papildomai teigia, kad šis kreditorius atsakovui yra skolingas žymiai didesnę sumą už patalpų remontą, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog preliminariai įvertinus UAB „Wellesley develompent“ reikalavimą, yra pagrindas teigti, kad ši bendrovė gali būti laikoma atsakovo kreditoriumi ĮBĮ prasme. Šiuo atveju apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis ketina su ieškovais atsiskaityti artimiausiu metu, nepaneigia fakto, jog šiuo metu skola ieškovams yra nepadengta.
Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 100 798,77 Lt.
Kaip matyti iš byloje pateikto atsakovo 2012 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, per vienerius metus atsakovo mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 251 435 Lt, turto iš viso – 197 081 Lt, iš kurio nematerialus turtas sudarė 175 129 Lt, trumpalaikis turtas – 21 952 Lt, o nuostoliai – 276 157 Lt. (104, 105 b. l., 1 t.). Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013 m. liepos 31 dienai bendrovės balansą, kuriame nurodyta, kad bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 230 987,67 Lt, turto iš viso 197 453,88 Lt, bendrovė veikė nuostolingai (30-32 b. l., 2t.).
Atkreiptinas dėmesys, kad šiame balanse nurodyti atsakovo įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, sudaro 141 986,17. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą, tai sudaro savarankišką pagrindą bendrovę pripažinti nemokia.
Kita vertus, pateikto naujo balanso duomenų teisingumu verčia abejoti ta aplinkybė, jog atsakovas į materialųjį turtą įtraukė patalpų remontą (82 850,86 Lt). Abejotina, kad ši suma gali būti vertinama kaip atsakovui priklausantis materialusis turtas. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis į ieškovui UAB „Wellesley development“ priklausančias patalpas su jo sutikimu investavo daugiau, negu 200 000 Lt. Taigi, jei atsakovas tikrai yra atlikęs ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų remontą, tokie pagerinimai taptų ieškovo nuosavybe, o investuota suma galėtų būti nebent įtraukta į gautinų sumų sąrašą, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog toks remontas iš tiesų buvo atliktas ir kad buvo investuota tokia suma, kad ieškovas pagerinimus pripažino atsakovo nuosavybe ar kad jie susitarė, jog ieškovas atsakovo investicijas atlygins. Be to, 2012 metų balanse buvo nurodyta, kad didžiąją dalį turto sudarė būtent nematerialus turtas (175 129 Lt) (105 b. l., 1 t.).
Atsakovas 2013 m. birželio 1 d. pažymoje nurodė, kad 2013 m. birželio 1 d. įmonė turėjo turto už 162 596,37 Lt, ir šį turtą sudarė: biuro baldai – 14 997,45 Lt (areštuoti), virtuvės įranga – 52 593 Lt, vėdinimo sistema – 10 519,32, patalpų remontas – 84 459,60 Lt, tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš antstolės 2013 m. liepos 2 d. turto aprašo matyti, kad visa virtuvės įranga priklauso UAB „Metos“ kol bus padengta paskutinė įmoka už įrangą (138 b. l., 1 t.), o duomenų, kad už minėtą įrangą yra atsiskaityta, byloje nėra. Šių duomenų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas virtuvės įrangos pagrįstai neįtraukė į atsakovui priklausančio turto sąrašą. Be to, kaip jau minėta, kyla abejonių dėl galimybės į atsakovui priklausančio turto sąrašą įtraukti patalpų remontą. Taigi, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas neturi pakankamai turto atsiskaityti su savo kreditoriais.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas vengė pirmosios instancijos teismui pateikti visus bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui reikalingus duomenis, daro išvadą, byloje surinktų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pripažinti atsakovą nemokiu, o kadangi atsakovas apeliacinės instancijos teisme taip pat neįrodė savo mokumo, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą.