Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Butovič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo A. M., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo A. M. posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Teismo prašė nustatyti vaiko D. M. gyvenamąją vietą su juo. Pažymėjo, kad atsakovė kartais atvažiuoja pabūti su vaiku, tačiau labai retai. Vaiką prižiūrėti padeda vaiko močiutė A. M., kuri gyvena kartu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. K. yra D. M., gim. 2013-12-24, motina, trečiasis asmuo A. M. yra D. M. tėvas (b.l. 22).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

7. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Remiantis CK 3.180 str. 1 d., teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šios kategorijos bylose Lietuvos A. T. yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų, nevykdančių savo pareigų nepilnamečiams vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002, 2005-10-19 nutartis Nr. 3K-3-492/2005, 2008-05-30 nutartis Nr. 3K-3-236/2008, nutartis Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.).

Taigi, asmeninės tėvų teisės nėra absoliučios, jos gali būti ribojamos įstatymų nustatytais atvejais. CK 3.3 straipsnyje taip pat yra užtikrinamas ir prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo kaip tik šis principas yra esminis principas ir visos byloje teisinę reikšmę turinčios aplinkybės visų pirmą turi būti vertinamos atsižvelgiant į vaikų teisių apsaugos principą, o santykyje su vaikų auklėjimo šeimoje principu turi būti įvertinama, ar gyvenimas šeimoje atitinka vaiko interesą. Taigi, šioje byloje turi atsižvelgiama ne tik į tėvų pirmumo teisę auklėti ir auginti savo vaiką, bet ir vaiko teisę augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis. Vadovaudamasis E. Ž. T. T. praktika kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09)-( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės V. K. šeima buvo įrašyta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-09 įsakymu Nr. A27(1)-2801 nutarė V. K. išbraukti iš Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų apskaitos, kadangi V. K. 2015 m. viduryje visiškai nusišalino nuo sūnaus D. M. priežiūros ir išsikraustė iš Vilniaus rajono savivaldybės, palikdama vaiką auginti tėvui A. M. (b.l. 25, 26-27). Remiantis 2016-10-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos moralinių - buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, A. M. šeima nuo 2016-11-16 įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, jam teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, ugdomi tėvo socialiniai įgūdžiai, vaiką padeda auginti A. M. motina A. M.. (b.l. 24, 26-27).

9. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos 2017-07-13 ir 2017-07-12 raštuose nurodyta, kad V. K. nuo 2015-05-25 kartu su šeima negyvena, motina yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, juo nesirūpina, tik kartais atvyksta aplankyti vaiko (b.l. 19, 20). V. K. jau yra neterminuotai apribota motinos valdžia dviejų vaikų atžvilgiu, 2015-02-26 atsakovė pagimdė kūdikį, kurio atsisakė (b.l. 28). A. V. K. daug kartų bausta administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, vertimąsi prostitucija ir kt. (b.l. 5-18). Atsakovės gyvenamoji vieta iki 2017-05-18 buvo nakvynės namai (b.l. 38). Atsakovė, žinodama apie bylos nagrinėjimą, prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių nepateikė, jokių įrodymų apie atliktus aktyvius veiksmus, įrodančius jos ketinimą rūpintis sūnumi, byloje negauta ((duomenys neskelbtini) str.).

10. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, kad atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigų, sūnumi Dariumi nesirūpina, nesidomi, jo neprižiūri, neišlaiko, nededa pastangų ir nerodo noro atlikti savo kaip mamos pareigas, nesistengia keisti gyvenimo būdo siekiant užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos atsakovė atliko kokius nors aktyvius veiksmus, stengdamasi pakeisti esamą situaciją. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad artimiausiu metu padėtis galėtų pasikeisti, t.y. kad atsakovė pradėtų rūpintis savo sūnumi, nes ji gan ilgą laiką jokių veiksmų, įrodančių siekį keisti esamą padėtį, neatliko. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neparodė iniciatyvos dėl sūnaus susigrąžinimo, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima manyti, kad artimiausiu metu situacija iš esmės gali pasikeisti, tai yra, kad ji sugebės pasirūpinti vaiku, užtikrins jam saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas taip, kad tai atitiktų vaiko interesus (CK 3.3 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dėl jos pačios kaltės - aplaidumo bei abejingumo savo kaip motinos pareigoms, pasirinkto gyvenimo būdo yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros. Aukščiau išvardintos aplinkybės nesudaro jokios pagrįstos prielaidos išvadai, jog ateityje padėtis iš esmės gali pasikeisti, tai yra, jog atsakovė sugebės tinkamai atlikti motinos pareigas bei įgyvendinti motinos valdžią, kaip tai numatyta CK 3.155 str.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, jo išlaikymo, įvertinus tai, kad nuo sužinojimo apie iškeltą bylą dienos atsakovei neįrodžius, kad ji nori keisti gyvenimo būdą ir užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, nenustačius byloje jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrįstą pagrindą manyti, jog ateityje padėtis gali iš esmės pasikeisti, ieškovo reikalavimas apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu neterminuotai kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas (CK 3.3 str., CK 3.180 str.), nustatant, kad sustabdomos atsakovės asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovei išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

12. Atsakovei išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė turės teisę pakeitusi savo požiūrį į gyvenimą ir vaiko auklėjimą, kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą vaiko atžvilgiu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

13. Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą su tėvu A. M.. Šiam reikalavimui prieštaravimų byloje nepareikšta. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo metu vaikas gyvena su tėvu A. M. vaiko senelei A. M. priklausančiame bute. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos 2017-07-07 problemų registravimo akte Nr.21-36-(6.26) nurodyta, kad A. M. nedirba, jo šeimai trūksta socialinių įgūdžių, socialinis darbas su šeima bus tęsiamas (b.l. 28-31). Posėdžio metu A. M. išreiškė norą ir toliau auginti vaiką, juo rūpintis. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pažymėjo, kad duomenų, jog A. M. netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu sūnumi, neturi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tenkintinas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su A. M. (CK 3.183 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

14. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

15. Įvertinus atsakovės V. K. amžių, nesant duomenų, kad atsakovei yra apribotas darbingumas, iš V. K. priteistinas išlaikymas mažamečiui sūnui D. M. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2017-07-31 (t. y. nuo ieškinio padavimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės, pavedant nepilnamečio vaiko tėvui A. M. tvarkyti išlaikymo lėšas uzufrukto teise (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

16. Teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, atsižvelgė į byloje dalyvaujančių asmenų išsakytas nuomones, vaiko poreikius, į tai, kad vaiko motina yra darbingo amžiaus, todėl atsakovė gali ir turi imtis aktyvių veiksmų, kad įsidarbintų ir materialiai išlaikytų savo nepilnametį vaiką, be to, į aplinkybę, kad atsakovė neprieštaravo dėl išlaikymo dydžio (CK 3.192 str. 2 d., 3.198 str.).

17. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 82,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo valstybės naudai iš atsakovės priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis. Už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovės priteistina 8,52 Eur, iš viso valstybės naudai priteistina 144,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 82 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p ir 10 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, 400 - 407 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nepilnamečio D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2017-07-31 iki vaiko pilnametystės pavedant A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 144,52 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.