Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininke, vidurinio išsilavinimo, našlė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventiniu A. P. metu, mažamečių A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, vieną kartą sudavė kumščiu A. P. į veidą, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

Dėl A. G. veiklos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Kaltinamoji A. G. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. grįžo namo apsvaigusi nuo alkoholio, tarp jos ir sugyventinio A. P. įvyko žodinis konfliktas. Jis nedavė jai raktų, užspaudė jai rankas. Ji supyko ir, atsitraukdama, trenkė A. P. į veidą. Gailisi dėl to ką padarė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. G. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su vaikais: V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) Apie 19.20 val. į namus atėjo neblaivi sugyventinė A. G., kuri nepilnamečių vaikų akivaizdoje pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir jį įžeidinėti. Jis paprašė, kad ji išeitų iš namų, bet ji to padaryti nenorėjo, prašė, kad jis jai duotų raktus nuo namų. Jis paėmė ją už rankos ir nuvedė prie durų. Jiems priėjus prie buto išėjimo durų, A. G., dar jam ją laikant už vienos rankos, kita ranka sudavė jam kumščiu į kairę veido pusę. Nuo šio smūgio jam skaudėjo, ji sukėlė jam fizinį skausmą, į medikus jis nesikreipė (2 t., b. l. 6-7, 26-28, 34-36).

Liudytojas O. G. (O. G.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate vyresniuoju tyrėju. 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.37 val., jam patruliuojant su kolege J. P. Zarasų mieste, gavo pranešimą, kad Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), neblaivi sugyventinė konfliktuoja, trenkė pranešėjui per veidą, yra du vaikai. Jiems atvykus į įvykio vietą, namo laiptinėje, pirmame aukšte, sutiko A. G., kuri išeidinėjo iš namo. Kadangi jam buvo žinoma, kad nurodytu adresu gyvena A. P. su A. G., ji buvo paprašyta grįžti atgal į butą. Namuose buvo A. P. bei dvi mažametės mergaitės. A. P. jiems paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.30 val., namuose, žodinio konflikto metu, jo neblaivi sugyventinė A. G. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. A. P. nuo medikų pagalbos atsisakė, sakė, kad jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Pokalbio metu buvo matyti, kad A. P. kairė veido pusė yra paraudusi. A. G. šio įvykio nekomentavo, jai buvo nustatytas girtumas, koks neatsimena. Ji buvo sulaikyta (2 t., b. l. 70-72).

Utenos AVPK Zarasų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės J. P. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.37 val., jai patruliuojant kartu su Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju O. G., iš Utenos apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi sugyventinė konfliktuoja, trenkė pranešėjui per veidą, yra du vaikai, Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad žodinio konflikto metu sugyventinė A. G., kuriai nustatytas 2,26 promilių girtumas, kumščiu vieną kartą sudavė A. P. į veidą, taip sukeldama jam fizinį skausmą (2 t., b. l. 16-17).

Alkoholio kiekio matuoklio patikros žurnalo išraše užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., 20.09 val., A. G. nustatytas girtumas – 2,26 promiles etilo alkoholio (2 t., b. l. 75).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą matomas kambarys, kuriame A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas. Kambaryje bendra tvarka nepažeista. Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (2 t., b. l. 18-23).

Teismas laiko, jos kaltinamosios A. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, be jos visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais: pačios kaltinamosios A. G., nukentėjusiojo A. P., liudytojo O. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu, girtumo patikrinimo testu. Šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, žodinio konflikto su sugyventiniu A. P. metu, vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Jos veika šiame epizode pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl A. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

A. G. taip pat kaltinama pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 16.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su sugyventiniu A. P. metu, metė kėdę ir taburetę į sugyventinio pusę, po to grasino susprogdinti ir padegti butą, kuriame kartu gyvena.

Kaltinamoji A. G. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018-04-27 buvo apsvaigusi, žodinio konflikto metu susipyko su A. P. ir jam pagrasino, kad padegs ir susprogdins butą, tačiau taip nebūtų pasielgusi.

Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine A. G. ir vaikais. 2018 m., balandžio 27 d., paskambino A. ir paprašė nusileisti, padėti nešti tašę. Atėjus namo ji pradėjo kabinėtis prie žodžių, nekontroliavo savo elgesio, metė kėdę į jį, bet nepataikė. Nuėjusi į kitą kambarį spyrė į sieną iš išmušė skylę. Jam pasakius, kad iškvies policiją, ji išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir pagrasino, kad susprogdins ir padegs namus. Jis tuo metu išsigando, nors ji neturėjo nei sprogmenų, nei degtukų, barnio metu jai išsprūdo tokie žodžiai. Šiuo metu jie susitaikę, gyvena kartu.

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y suvoktas sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2014 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–347/2014, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-303/2017 it kt.)

Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą ar bauginimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), bei kad nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų (kad jie gali būti įgyvendinti) ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi.

Pažymėtina, kad A. G. pareikštame kaltinime nenurodyta, kurią iš alternatyvių veikų ji padarė: ar terorizavo A. P. grasindama susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, ar sistemingai ji baugino naudodama psichinę prievartą. Dėl to teismas laiko, kad pats kaltinimas yra ydingas.

Kaltinamoji neigia realiai grasinusi nukentėjusiajam, nurodo, kad sugyventinio nebaugino. Ji patvirtino, kad 2018 metais tarp jos ir sugyventinio buvo konfliktiniai santykiai, kad, būdama neblaivi, tarpusavio konflikto metu galėjo pasakyti tokius žodžius, tačiau psichinės prievartos jo atžvilgiu nevartojo ir jo nebaugino. Tai iš dalies patvirtino ir nukentėjusysis, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad barnio metu kaltinamajai tokie žodžiai paprasčiausiai išsprūdo. Terorizavimo ar bauginimo nebuvimą parodo į ta aplinkybė, jog nukentėjusysis ir toliau gyvena kartu su A. G..

Įvertinus A. G. padarytus veiksmus, jų aplinkybes, dažnumą, teismas pažymi, kad toks kaltinamosios elgesys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad ji savo elgesiu sąmoningai ir sistemingai baugino nukentėjusįjį, vertė jį nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Vertinant kaltinamosios išsakytą grasinimą negalima daryti išvados, kad jis buvo realūs ir kad buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajam manyti, kad jis gali būti įgyvendinami. Negalima daryti neabejotinos išvados buvus būtent tokiam A. G. tyčios kryptingumui (kryptingam ir sistemingam baimės nukentėjusiajam kėlimui). Teismo vertinimu, bylos aplinkybių analizė nesuteikia pagrindo A. G. išsakytus grasinimus A. P. laikyti realiais grasinimais BK 145 straipsnio 2 dalies prasme.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad A. G. išsakytas grasinimas susprogdinti ir padegti butą buvo tik spontaniškai išsprūdę žodžiai, bet nebuvo sąmoningas grasinimas, kurį ji ketino įgyvendinti, ji nesiekė įbauginti nukentėjusįjį ir nesiekė, kad jis patikėtų jos grasinimais. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų dariusį pavojingą tyčinį poveikį A. P. psichikai, verčiant jį bijoti, ir kad būtų norėjusi taip elgtis. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog A. G. veikoje nėra įrodyti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti esant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Dėl nurodyto kaltinamoji pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau neteista, šiuo nuosprendžiu teisiama už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, dirba, nukentėjusysis jai pretenzijų neturi, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, buvo bausta administracine tvarka, seniūnijos charakterizuojama neigiamai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), mažesnę nei įstatymo numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).

Byloje dėl veikos, dėl kurios kaltinamoji pripažintina kalta, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas A. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-04-27 16.45 val. iki 2018-04-29 13.09 val. (dvi dienos), ir nuo 2018-08-23 20.00 val. iki 2018-08-24 14.57 val. (viena diena) (1 t., b. l. 85-87, 113-114, 2 t., b. l. 95-96, 127-128).

BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, kurie yra numatyti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Byloje nustatyta, kad A. G. nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, veiką, dėl kurios išteisinama, taip pat padarė apsvaigusi nuo alkoholio. Iš Zarasų rajono socialinių paslaugų centro informacijos matyti, kad kaltinamosios šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau kaltinamoji nesistengia keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl nurodyto ir siekiant padaryti teigiamą taisomą poveikį kaltinamajai, jai skirtinas įpareigojimas nevartoti alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji smurtą pavartojo šeimoje, t. y. artimoje aplinkoje, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. pripažinti kalta pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką nevartoti alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką nevartoti alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-04-27 16.45 val. iki 2018-04-29 13.09 val. (dvi dienas), ir nuo 2018-08-23 20.00 val. iki 2018-08-24 14.57 val. (vieną dieną), ir A. G. laikyti atlikusia 6 dienų laisvės apribojimo bausmės dalį.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.