Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2017-01-23 · Byla Nr. ATP-12-360/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
ATP-12-360/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
V. T.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-12-360/2017Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00456-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. T. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188²⁰ straipsnį 86 eurų bauda už tai, kad 2016 m. birželio 15 d. 14.29 val., skambino pagalbos telefono numeriais ir iškvietė policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad į privačią teritoriją atvyko pašaliniai asmenys tarp kurių buvo ir jai žinomas policijos pareigūnas G. M.; minėti asmenys neprisistatė, o G. M. ją gąsdino, nors garso įrašuose ir pranešimo tyrimo metu surinktoje medžiagoje tokio fakto nenustatyta; dėl pranešime nurodytų aplinkybių nebuvo iškilęs realus pavojus V. T. gyvybei, sveikatai, turtui ar viešajai tvarkai, policijos pagalba nebuvo reikalinga ir taip tik buvo gaišinamas pareigūnų laikas, švaistomos valstybės lėšos ir trukdoma kažkam kitam sulaukti reikiamos realios pagalbos.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. T. apeliaciniu skundu prašo ją išteisinti, nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad tiek (duomenys neskelbtini) darbuotojai, prisidengdami neidentifikuotu anoniminiu skundu, dėl kurio buvimo kyla abejonių, tiek policijos pareigūnai, motyvuodami viešosios tvarkos užtikrinimu, be jokio teisinio pagrindo atvyko į jos privačią valdą. Apeliantė pažymi, kad pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau atvykę asmenys neatsiprašė, neišaiškino jos teisių, vaikščiojo po privačią teritoriją, be sutikimo filmavo privačiu telefonu, varžė čia gyvenančių asmenų laisvę, todėl, jos nuomone, vyko neteisėtas policijos reidas, turintis savavaldžiavimo požymių, ir buvo atliekama krata, suvaržę jos teises ir laisves, padarę neturtinės žalos. Suabejojus pareigūnų veiksmų teisėtumu, nežinant, kaip apsiginti, ir buvo iškviesta policija.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) gavo kokį nors skambutį, be to, šis skambutis neva buvo 2016 m. birželio 3 d., tačiau darbuotojai ir pareigūnai atvyko tik po dviejų savaičių. Į patikrinimą (duomenys neskelbtini) darbuotojai atvyko neturėdami elektros skydinės rakto, taigi patikrinimui nebuvo ruoštasi. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad bendruoju pagalbos telefonu ji skambino nepasitikėdama pareigūnų veiksmais, negavusi jokių rašytinių įrodymų apie atliekamų veiksmų teisėtumą, o kadangi ji yra senyvo amžiaus, sunkiai perneša stresines situacijas, be įspėjimo atvykę asmenys ją išgąsdino, sukėlė neigiamas emocijas.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. T. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad buvo pažeisti Policijos veiklos įstatyme numatyti pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, proporcingumo principai, nes ji, būdama senyvo amžiaus, nebūtų galėjusi savarankiškai pasipriešinti (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Byloje nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) pareiškimą policijai, todėl galima manyti, kad darbuotojai ir pareigūnai sudarė asmeninį, neteisėtą susitarimą, užtikrinusį darbuotojų apsaugą bei netrukdomą patekimą į privačią teritoriją. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad ji ir (duomenys neskelbtini) yra proceso dalyviai civilinėje byloje, įsiveržimas į jos, V. T., privačią valdą, įvyko iškart po to, kai jos atstovas advokato padėjėjas, gavo prieigą susipažinti su civiline byla, todėl jai gali būti siekiama daryti psichologinį spaudimą, o tokie veiksmai jau turi nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo argumentais, vadovaujasi Konstitucijos, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ir kitų tarptautinių dokumentų, Civilinio kodekso nuostatomis, ginančiomis privačią nuosavybę, būsto neliečiamumą, privataus gyvenimo slaptumą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnai, be jokio teisinio pagrindo atvežė žmogų į privačią teritoriją, užtikrino pastarojo saugumą. Be to, pareigūnai be išankstinio sutikimo darė garso ir vaizdo įrašus iš privataus telefono, tačiau nėra duomenų, ar tokie veiksmai buvo teisėti. V. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl galimai neteisėtų pareigūnų bei (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmų jautėsi nesaugi, bei siekdama užtikrinti savo teisių ir nuosavybės apsaugą, kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu, papasakojo realią situaciją, o bendrojo pagalbos centro darbuotojai nusprendė atsiųsti policijos ekipažą, tai rodo, jog skambutis buvo pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal ATPK 188²⁰ straipsnį už tai, kad ji skambino pagalbos telefono numeriais ir iškvietė policijos pareigūnus, nurodydama tam tikras aplinkybes, kurios pranešimo tyrimo metu surinktoje medžiagoje nenustatytos; kadangi nebuvo iškilęs realus pavojus V. T. gyvybei, sveikatai, turtui ar viešajai tvarkai, policijos pagalba nebuvo reikalinga ir taip tik buvo gaišinamas pareigūnų laikas, švaistomos valstybės lėšos ir trukdoma kažkam kitam sulaukti reikiamos realios pagalbos.

ATPK 188²⁰ straipsnis numato administracinę atsakomybę už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Apygardos teismas nemano, jog V. T. veiksmai atitinka būtent ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojai, lydimi pareigūnų, į V. T. sodybą atvyko dėl gauto anoniminio skundo apie galimą neteisėtą elektros energijos vartojimą. Nors V. T. apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei pareigūnų veiksmus vadina nusikalstamais, tačiau įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra aiškiai pripažinta, jog nusikalstamų veikų požymių nei pareigūnų, nei įmonės darbuotojų veiksmuose dėl atlikto patikrinimo nėra. Nuoseklūs liudytojų (N. S., G. M., V. M.) parodymai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu leidžia spręsti, kad pareigūnai atvyko uniformuoti, (duomenys neskelbtini) darbuotojai vilkėjo darbo rūbus, išskyrus N. S., kaip nurodo ir pati administracinėn atsakomybėn patraukta V. T., buvo patikrinti elektros dėžutė, už ūkinio pastato esantys elektros stulpai, užsiminta ir apie anoniminį pranešimą, taigi jokių kitų veiksmų, nesusijusių su elektros naudojimo patikra, nebuvo atlikta. Nepaisant to, išvykus policijos pareigūnams bei įmonės darbuotojams, V. T. paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Apylinkės teismo nutarime konstatuojama, kad V. T. iškvietė policijos pareigūnus, nors nebuvo realaus pavojaus jos gyvybei, sveikatai, turtui ar viešajai tvarkai. Su tokiu V. T. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui vertinimu apygardos teismas nesutinka.

Garso įraše, kuriame užfiksuotas V. T. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis, girdima, kaip apeliantė dėsto, jog į privačią valdą įsiveržė jos pažįstamas policininkas, su „kažkokiais“ elektrikais, šiuo metu jie jau išvykę, niekas neprisistatė, be teismo leidimo dėl „tipo“ anoniminio skundo tikrino, ar vagiama elektra, nieko nesurašė, o vėliau meluojantys, jog ji neleidžianti tikrinti, jaučiasi apšmeižta ir nori rašyti pareiškimą. Operatorei pasidomėjus, ar moteris negalinti nuvykti pati į policijos komisariatą, V. T. atsakė, kad negali, nes neturi mašinos, yra susinervinusi, o paskui sakys, kur ji anksčiau buvusi, tada operatorė pasitikslino adresą ir pasiūlė moteriai laukti pareigūnų. Taigi, nors, skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, V. T. ir neteisingai nurodė kai kuriuos faktus, savaip aiškino įvykių eigą, tačiau paminėjo tam tikras svarbias aplinkybes, kurios tiek specialiai pasirengusiam Bendrojo pagalbos centro operatoriui, tiek pareigūnams, gavusiems pranešimą, leidžia identifikuoti, kokiu tikslu žmogus skambino, kokios pagalbos jam gali prireikti ir kaip ją organizuoti. Šiuo konkrečiu atveju, pokalbio metu V. T. nurodė, jog pas ją buvo atvykę pareigūnai ir elektrikai (akcentavo, jog neprisistatė, todėl ji nežinanti), kurie neturėjo jokio teismo sprendimo, tikrino dėl anoniminio skundo, moteris ne kartą užsiminė, kad nori parašyti pareiškimą dėl tokio įsiveržimo ir šmeižto, be to, ji žino ir vieno pareigūno vardą ir pavardę. Taigi išdėsčiusi įvykio eigą, apeliantė ne kvietėsi skubią pagalbą, juolab, jog operatorei buvo paminėta, kad asmenys jau išvažiavę, o siekė pateikti skundą dėl jos netenkinusio patikrinimo, negautų rašytinių dokumentų apie tikrinimo rezultatus, operatorė paklausė, kodėl moteris negalinti vykti to padaryti į komisariatą, o apeliantė atsakė, jog šiuo metu tiesiog negali, po ko operatorė, patikslinusi gyvenamąją vietą, liepė laukti pareigūnų. Bendrasis pagalbos centras pranešime policijai išdėstė esmines V. T. paminėtas aplinkybes: neprisistatę asmenys, tarp kurių ir pareigūnas G. M., be leidimo tikrino, ar vagiama elektra, ji nori parašyti pareiškimą dėl šmeižto, svetimų asmenų patekimo į privačią teritoriją, o pati nuvykti į komisariatą negali (b. l. 8-9). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, atvykusiems kitiems pareigūnams, V. T. parašė pareiškimą (tokį tikslą ji ir nurodė skambinama bendruoju pagalbos numeriu) dėl įvykio, kuris iš tikrųjų buvo (patikrinimas kaip procedūra buvo atliktas), prašydama ištirti jai nemalonų vizitą ir, ar asmenys turėjo teisę patekti į privačią valdą be teismo leidimo, buvo pradėta administracinė procedūra, tiriamos V. T. nurodytos aplinkybės bei priimtas sprendimas (b. l. 21-23). Tai, kad tam tikros V. T. pareiškime nurodytos aplinkybės nebuvo nustatytos arba nepasitvirtino, nesuponuoja jos administracinės atsakomybės pagal ATPK 188²⁰ straipsnį.

Esant paminėtų aplinkybių visumai, V. T. veiksmuose nėra ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyto pažeidimo požymių, apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo teisena V. T. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. T. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188²⁰ straipsnyje, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Savinijus Katauskas