- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- II-10-287/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pažeidėjas
- P. B.
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. B. ir institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 5 d. nutarimo dalies panaikinimo, nuobaudos sušvelninimo ar nutarimo pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato VPS Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2015 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 75N-30098146-15, administracinio teisės byloje, P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, ir nubaustas galutine nuobauda - 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2015 m. balandžio 20 d., 8.45 val. R. m., V. g. vairuodamas motociklą YAMAHA YZZF-R6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsisuko prieš sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, po to apsisukęs ir didindamas važiavimo greitį iš chuliganiškų paskatų važiavo ant vieno galinio rato, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, keldamas grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, demonstravo jiems nepagarbą bei kėlė pavojų eismo saugumui, be to vairuodamas motociklą nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti jį iki iš anksto numatomos kliūties, ko pasekmėje stabdydamas motociklą, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo gatvės važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“. Eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklas ir nukreipiamasis kelio ženklas Nr. 407. Tokiais savo veiksmais P. B. pažeidė KET 4, 8, 9, 119, 127 punktų ir KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
P. B. pateiktu skundu prašo teismo pakeisti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato VPS Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2015 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 75N-30098146-15, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį galutine nuobauda - 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių ir bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nutraukti arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje nuobaudą, arba administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti į šio straipsnio 1 dalį. Skunde nurodo, kad su paskirtomis administracinėmis nuobaudomis pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir 127 str. 2 d. sutinka, tačiau su paskirta administracine nuobauda pagal ATPK 124² str. 2 d. nesutinka. Mano, kad ji yra skirta nepagristai, nes asmuo pagal ATPK 124² str. 2 d. administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik tada, kai yra nustatoma: 1) chuliganiškos paskatos; 2) tai, kad vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Be kita ko, atsakomybės konstatavimui yra būtina nustatyti ne tik objektyviąją jo pusę, t. y. atliktus neteisėtus veiksmus, bet ir dar vieną valinį elementą, t. y. subjektyviąją teisės pažeidimo pusę – kaltės forma turi būti tik tyčia. Negalima daryti besąlygiškos išvados, jog jo elgesys buvo chuliganiškas. Mano, kad jo veiksmuose chuliganiškų paskatų išraiškos nematyti. Tai, kad apsisuko prieš žiedinę sankryžą kirsdamas siaurą ištisinę liniją, ir važiavo ant galinio motociklo rato, dar neįrodo, kad tai darė iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį bei demonstruodamas nepagarbą visuomenei. Neneigia, kad atliko prieš tai nurodytus veiksmus, tačiau tai jokiu būdu nebuvo chuliganiškas vairavimas, o paprastas KET punkto pažeidimas. Jo veiksmai sekė vienas paskui kitą, jie buvo padaryti per labai trumpą laiką, todėl tai tegali būti laikoma kelių paeiliui padarytų KET pažeidimų sutaptis, tačiau jokiu būdu negali būti prilyginama chuliganiškam vairavimui. Policijos pareigūnai jo veiksmus įvertino subjektyviai, neturėdami tam jokio objektyvaus pagrindimo. Jo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jis apsisuko prieš žiedinę sankryžą kirsdamas siaurą ištisinę liniją, ir važiavo ant galinio motociklo rato, siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei, tai darė tyčia - iš chuliganiškų paskatų. Vairuodamas motociklą, jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Net jei savo veiksmais galimai galėjo sukelti ir/ar sukėlė pavojų eismo saugumui ir/ar kitiems eismo dalyviams, tai dar nereiškia, kad jis to siekė tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Šiuo atveju jo veiksmus galima vertinti tik kaip elementarių atsargumo priemonių nesiėmimą ir galimą neigiamą pasekmių nenumatymą, kuris vienareikšmiškai traktuojamas kaip neatsargumas ATPK 11 str. prasme, o važiavimas ant galinio rato pats savaime nėra laikytinas chuliganišku vairavimu, kurį galima inkriminuoti tik esant tyčiai. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būtį pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Be to, nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti - aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007). Šiuo atveju nėra nustatyta būtino subjektyviojo ATPK 124² str. 2 d. sudėties elemento - chuliganiškų paskatų. Taip pat nėra nustatytas ir antrasis būtinasis ATPK 124² str. 2 d. sudėties elementas - tyčia. Taigi nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ginčijamu nutarimu jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d., todėl 2015-05-05 Šiaulių A VPK Pakruojo r. PK nutarimo Nr. 75N-30098146-15 dalis dėl minėto pažeidimo turėtų būti naikintina. Jeigu išnagrinėjus skundą, teismas nustatytų, kad administracinė nuobauda už ATPK 124² str. 2 d. pažeidimą vis dėlto jam yra paskirta pagrįstai ir teisėtai, teismo prašo paskirti mažesnę negu numato įstatymas sankciją arba jos išvis neskirti, kaip tai numato ATPK 30¹ str. nuostatos. Tokį savo prašymą grindžia jame nurodytomis aplinkybėmis. Visų pirma, jis nuoširdžiai apgailestauja dėl padarytų KET pažeidimų, pripažįsta, kad pasielgė neprotingai ir neapdairiai, tinkamai neįvertindamas galimo pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, jo padaryti pažeidimai jokiu būdu nereiškia, kad jis vengia laikytis įstatymo numatytų reikalavimų, ir kad vengia atsakomybės už įstatymo numatytų reikalavimų pažeidimu, jis jaučia atsakomybę, pasimokė iš šios situacijos, todėl dės visas pastangas, kad jo elgesys būtų tiktai teisėtas eismo saugumo ir jo dalyvių atžvilgiu. Darbovietės ir gyvenamosios vietos seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, atsakingas ir ramaus būdo žmogus, turi 10 metų vairavimo stažą, per kurį nėra padaręs itin rimtų administracinės teisės pažeidimų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, analogiškų (124² str. 2 d.) teisės pažeidimų nėra padaręs, vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas kasdieninėje veikloje, nes gyvena Pakruojyje, o dirba (duomenys neskelbtini), tad į darbą R. turi važiuoti automobiliu, darbo metu jam taip pat yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes yra ugniagesys - gelbėtojas ir tarnybiniu automobiliu turi vykti į iškvietimus, o netekęs teisės vairuoti automobilį, prarastų darbą, kuris yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Be to, turi du mažamečius vaikus, kuriuos turi ne tik išlaikyti, bet ir juos lankyti, nes jie kartu su motina gyvena Š. Praradus teisę vairuoti, žymiai pasunkėtų jo galimybės ne tik išlaikyti vaikus, suteikti jiems materialinį gerbūvį, bet ir palaikyti artimus ir glaudžius ryšius su jais, nes negalėtų nuvykti pas juos taip dažnai, kaip tą galėtų padaryti pats vairuodamas automobilį. Be kita ko, gyvena su senyvo amžiaus tėvais, kuriems taip pat reikalinga jo pagalba: nuvežti į parduotuvę, į kolektyvinį sodą, į gydymo įstaigas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatas nurodė, kad 2015 m. gegužės 5 d. P. B., gim. 1986-10-08, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d., 124² str. 2 d., ir 127 str. 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno nutarimu paskirta 289 € bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. P. B. nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 20 d., 8.45 val. R. m., V. g. vairuodamas motociklą YAMAHA YZZF-R6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisuko prieš sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, po to apsisukęs ir didindamas važiavimo greitį iš chuliganiškų paskatų važiavo ant vieno galinio rato, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, keldamas grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, demonstravo jiems nepagarbą bei kėlė pavojų eismo saugumui, be to vairuodamas motociklą nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti jį iki iš anksto numatomos kliūties, dėl ko stabdydamas jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo gatvės važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į kelio ženklą, kurį apgadino. Surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus P. B. pripažino pažeidimus, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei skirtas sankcijoje numatytos baudos minimumas. Šiaulių aps. VPK Pakruojo r. PK nuomone, P. B. padaryti teisės pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, būtent R. mieste, judrioje V. gatvėje, ryto metu, kada ypač didelis transporto ir pėsčiųjų eismas. Vairuotojas, prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai. Prašo teismo skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK pareigūno nutarimą.
P. B. skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų.
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), o ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šias pareigas apeliantas savo veiksmais ignoravo. Kelių eismo taisyklių paskirtis – nustatyti eismo keliais tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas) bei reglamentuoti eismo dalyvių teises ir pareigas. Šiam tikslui ir yra nustatomos elgesio taisyklės, draudimai ir apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą, apsaugoti eismo dalyvių, aplinkinių sveikatą, turtą, saugią, patikimą aplinką, eismo įvykių prevenciją. Įstatymais reglamentuotas elgesys nesuteikia diskrecijos teisės rinktis laikytis nustatytų reikalavimų ar ne, priešingu atveju, Kelių eismo taisyklėmis siekiami tikslai – tvarka keliuose - nebūtų užtikrinta, eismas taptų chaotiškas ir pavojingas, būtų pažeista visuomenės teisė į saugų eismą ir aplinką.
Kaip pripažįsta pats apeliantas, jis apsisuko prieš žiedinę sankryžą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, važiavo ant galinio motociklo rato, tačiau nesugebėjo sustabdyti motociklo, užvažiavo ant saugumo salelės prieš žiedinę sankryžą, kurioje tuo metu buvo dvi pėsčiosios, kliudė kelio ženklą ir apvirto, bet savo elgesio nevertina kaip chuliganiško.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju P. B. padaryti KET pažeidimai, įvertinus jų pobūdį, atitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinį.
Teismo vertinimu, P. B. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paties P. B. paaiškinimas, duotas ikiteisminiu bylos tyrimo metu, nepilnamečių liudytojų K. Š. ir G. M. paaiškinimai, duoti ikiteisminiu bylos tyrimo metu, eismo įvykio vietos schema su foto lentele, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, išrašas iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio P. B. paaiškinimo, jis nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo sutinka, dėl jo labai gailisi. Iš byloje esančio, miesto stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad 2015 m. balandžio 20 d., 07 val. 44 min. 56 s. (vaizdo įrašo laikas atsilieka 1 val.) iš priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) teritorijos (V. g. 2) išvažiuoja motociklininkas, kuris pasuka į kairę, ir, pavažiavęs apie 40 m. (atstumai nustatyti juos išmatavus internetiniame tinklapyje maps.lt), apsisuka, sukdamasis į kairę ir kirsdamas siaurą ištisinę liniją prieš pat žiedinę sankryžą, bei nuvažiuoja V. gatve. Pavažiavęs apie 400 m., 45 min. 35 s., ties V. gimnazija (V. g. 29) gatvėje apsisuka bei grįžta atgal, pravažiavęs apie 370 m., ir važiuodamas pro (duomenys neskelbtini) pastatą (kur yra apelianto darbovietė) 45 min. 57 s., pakelia motociklo priekinį ratą, taip važiuoja virš 40 m. (toliau motociklininkas išvažiuoja iš vaizdo stebėjimo kameros matymo lauko), o 46 min. 02 s. nuo pėsčiųjų saugumo salelės, esančios prieš žiedinę sankryžą, į kitą gatvės pusę, link S. D. ir S. G. g. 62 pastato, perbėga pėsčioji.
Teismas, vadovaudamasis aptartais įrodymais, neturi pagrindo abejoti, kad P. B. 2015 m. balandžio 20 d., 8.45 val. R. m., V. g. vairuodamas motociklą YAMAHA YZZF-R6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsisuko prieš sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, po to apsisukęs ir didindamas važiavimo greitį iš chuliganiškų paskatų važiavo ant vieno galinio rato, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, keldamas grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, demonstravo jiems nepagarbą bei kėlė pavojų eismo saugumui, ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 119, 127 punktų ir KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad priešingai apelianto argumentams, toks apelianto elgesys pagrįstai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, keliantis pavojų tiek pačiam apeliantui, tiek kitiems eismo dalyviams, todėl atmetami kaip deklaratyvūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis niekam nekėlė grėsmės, nepateisina jo priešingo teisės aktais nustatytam elgesiui. Tai, kad dėl apelianto padarytų pažeidimų nekilo itin sunkių padarinių, nepaneigia elgesio chuliganiškumo. Teismas pažymi, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl pažeidėjo skunde nurodyti teiginiai, kad toks jo vairavimas nesukėlė pavojaus nei eismo, nei žmonių saugumui, nustačius pažeidėjo chuliganiško vairavimo faktą, įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi.
Byloje nustatytos objektyviosios P. B. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį (chuliganiškas paskatas), nes jis savo vairavimu sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems žmonėms be jokios realios priežasties, dėl pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamos ir logiškai nepaaiškinamos dingsties, važiuojant pro savo darbovietės - (duomenys neskelbtini) pastatą, esantį V. g. 2, R. Dėl to teismas konstatuoja, kad P. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, ar aplinkybių rodančių, kad paskirta nuobauda būtų neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad P. B. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Tai, kad P. B. praeityje daug kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuo 2005 m. baustas net 14 kartų, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, nors visos šios nuobaudos šio pažeidimo padarymo metu nebegaliojo, tačiau tai rodo P. B. absoliučiai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą, galinčias kilti neatstatomas pasekmes, todėl daroma išvada, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė realų ir itin didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, dėl ko galėjo kilti itin skaudžių padarinių, ir tai leidžia teigti, jog pagal savo pobūdį P. B. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas. Teismas įvertinęs tai, kad P. B. praeityje už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 14 kartų, kad pažeidimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to kai pasibaigė nuobaudos galiojimas, daro išvadą, kad P. B. yra nedrausmingas vairuotojas, kad jam skirtos nuobaudos turi tik trumpalaikį poveikį, todėl iš esmės nepasiekia joms keliamų tikslų. Tai, kad P. B. yra (duomenys neskelbtini), kad teisė vairuoti transporto priemones yra itin svarbi profesinei veiklai vykdyti, nelaikytinos ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Tai, kad P. B. rūpinasi sūnumis, jų aplankymu, laisvalaikiu ir pan. taip pat nelaikytina ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis, kadangi tokiomis aplinkybėmis teismų praktikoje nepripažįstami nepatogumai patiriami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2015 m. gegužės 5 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, kurį pakeisti P. B. skundo motyvais nėra pagrindo. Kartu teismas pažymi, kad iš skundžiamo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimo matyti, jog P. B. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, skirtos minimalios administracinės nuobaudos, t. y. jos skirtos sankcijos ribose ir nepažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos, atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę lengvinančias aplinkybes ir nesant jo kaltę sunkinančių aplinkybių (ATPK 30, 30², 31, 32 str.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, P. B. skundas atmestinas ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2015 m. gegužės 5 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas
nutaria:
P. B. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2015 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 75N-30098146-15 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.