- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- II-717-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04892-2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Nukentėjusysis
- S. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., jos atstovei advokato padėjėjai I. Š., nukentėjusiajam S. V., vertėjai Irinai Pikčilingienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato specialistės 2019 m. spalio 18 d. priimto nutarimo Nr. 18-ANR_N-1409-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. spalio 18 d. nutarime Nr. 18-ANR_N-1409-2019 konstatuota, kad 2019 m. spalio 11 d., 08.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, A. S. du šunys užpuolė ir sužalojo S. V. (duomenys neskelbtini) veislės šunį. Tikais veiksmais A. S. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 p. ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
A. S. (toliau ir pareiškėja) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato specialistės R. N. 2019 m. spalio 18 d. administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Skunde nurodė, kad iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas A. S. atžvilgiu surašyti vadovaujantis tik S. V. ir jo sutuoktinės pateiktais paaiškinimais, visiškai neatsižvelgus į kitus tyrimo metu surinktus duomenis ir A. S. pateiktus paaiškinimus. Pareiškėjos teigimu, tyrimo metu nebuvo surinkti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys aplinkybę, kad būtent A. S. neužtikrino, kad jos vedžiojami šunys nepadarytų žalos kitiems žmonėms ar gyvūnams, taip pat nebuvo surinkti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad būtent A. S. šunys užpuolė S. V. vedžiotą šunį. Tyrimo metu visiškai nebuvo vertinama aplinkybė, kokie šunys susipjovė, nebuvo apžiūrėti ir užfiksuoti S. V. ir A. S. šunys ir jų būklė (jų dydis, jiems padaryti sužalojimai ir pan., išskyrus pačių šalių pateiktus išrašus iš ligos istorijos). Taip pat visiškai nebuvo vertinama aplinkybė, kad A. S. šunys buvo vedžiojami su pavadėliais ir nuo pavadėlių jie nutrūko ir pabėgo tik po to, kai buvo užpulti S. V. šuns. Pareiškėja nurodo, jog aplinkybę, kad neva A. S. šunis vedžiojo be pavadėlio nurodė tik S. V., o kitų šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra. Taip pat, pareiškėjos nuomone, tyrimo metu visiškai neįvertinta aplinkybė, kad pats S. V., 2019 m. spalio 11 d. vedžiodamas šunį, pažeidė tokio šuns vedžiojimo taisykles. Nebuvo atsižvelgta ir įvertinta, kad S. V. vedžiotas šuo yra pavojingos veislės - (duomenys neskelbtini) veislės, kuri yra įtraukta į kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą. Tai reiškia, kad be bendrų Gyvūnų gerovės įstatyme ir Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse visiems gyvūnų savininkams numatytų pareigų užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, pavojingų šunų savininkai, laikydami ir viešose vietose vedžiodami tokius šunis turi būti žymiai atidesni ir rūpestingesni. Pareiškėja pažymi, kad tyrimo metu nebuvo atsižvelgta ir įvertinta aplinkybė, kad S. V., vedžiodamas pavojingos veislės šunį, nesilaikė tokios veislės šuns vedžiojimui nustatytų reikalavimų, ir tai lėmė žalingų padarinių atsiradimą, kadangi jeigu S. V. šuo būtų vedamas su pavadėliu ir antsnukiu, S. V. turėtų galimybę kontroliuoti savo šunį ir jo elgesį - pamačius A. S. su šunimis vesti šunį į priešingą pusę arba sulaikyti jį nuo kontakto su kitais šunimis ir pan. Pareiškėja pažymi, kad šias jos nurodytas aplinkybes patvirtina papildomai pridedama A. S. 2019 m. spalio 11 d. po įvykio telefonu užfiksuota nuotrauka.
Pareiškėja teigia, jog S. V. šuns sužalojimus lėmė ne A. S., o S. V. veiksmai, o būtent tai, kad jis vedžiodamas pavojingos veislės šunį, vedžiojo jį be pavadėlio ir be antsnukio, nors tai yra privaloma. Aplinkybę, kad būtent S. V. šuo užpuolė A. S. šunis, o ne atvirkščiai, netiesiogiai patvirtina ir šunų sužalojimų pobūdis ir mechanizmas. A. S. šunys yra vyresnio amžiaus, jie nebe tokie aktyvūs, mažiau linkę ir sunkiai pajėgūs konfliktuoti. Tuo tarpu S. V. šuo yra pakankamai jauno amžiaus, pavojingos veislės. Iš tyrime esančio išrašo iš ligos istorijos dėl S. V. šuns matyti, kad jo šuo patyrė minimalius sužalojimus, kurie iš esmės pasireiškė daugiausia nubrozdinimais. Tuo tarpu A. S. šunys buvo stipriai apkandžioti S. V. šuns, jiems padaryti žymiai rimtesni sužalojimai (vienam perkastas kairės pusės žąstas, kitam krūtinė (oda tarp priekinių letenų), ausis ir pan.). Pareiškėjos teigimu, skundžiamas nutarimas priimtas formaliai, vadovaujantis tik nukentėjusiojo pateiktais paaiškinimais, nedetalizuojant konkrečių A. S. neteisėtų veiksmų, Nutarime nėra nurodyta kokiais duomenimis pagrįstas atsakomybės taikymas A. S. atžvilgiu. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b.l. 5-16).
Atsiliepimas
Institucijos atstovė R. N. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Pažymėjo, jog pareiškėjos skunde nurodomi teiginiai prieštarauja tyrimo metu surinktiems įrodymams, o A. S. pateiktos nuotraukos kokybė yra prasta, nesimato, neįžiūrima ar S. V. vedžioja šunį be pavadėlio. Atkreipa dėmesį į aplinkybę, kad A. S. ne iš karto po įvykio (kaip tai padarė S. V.), o tik praėjus 5 dienom kartu su šunimis kreipėsi į veterinarijos kliniką, šunys nebuvo apžiūrėti iš karto po įvykio bei nenustatyti jų sužalojimai. Dėl šių aplinkybių nutarimas administracinėje byloje yra teisiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl, atstovės teigimu, A. S. skundas, vertintinas tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir yra nepagrįstas ir netenkintinas (b. l. 2-4).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. pateiktą skundą palaikė ir prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais. Nurodė, jog 2019 m. spalio 11 d. ryte išėjo į lauką pavedžioti šunų prie (duomenys neskelbtini), ten yra didelis laukas. Abu šunis vedžiojo su pavadėliu, bet be antsnukių. V. šuo priėjo prie jos mažo šuns ir pradėjo kandžioti, ji paleido antrą savo šunį, kad pagautų pirmą šunį. V. šuo jos šunį užpuolė agresyviai, šuniukui buvo suplėšyta krūtinė, o antrą šunį ji paleido, kad galėtų pribėgti prie pirmo šuns, tuo metu V. nieko nedarė. Kai jos pirmas šuniukas išsilaisvino iš V. šuns, jis užpuolė antrą šunį, ir tik kai buvo apkandžiotas antras šuo, tada priėjo V., atitraukė savo šunį, tuo momentu jo žmona pradėjo šaukti. Įvykio metu užpuolęs šuo nurovė jos šuniui antkaklį ir pavadėlius, jos šunys buvo su antkakliais.
Teismo posėdyje nukentėjusysis S. V. paaiškino, kad aptariamu laiku jis su žmona ir šunimi vaikščiojo (duomenys neskelbtini) gatve, ten žvyrkelis, šuo buvo su pavadėliu. Ėjo keliu, tolumoje pamatė lakstant du šunis. Mažesnis šuo juos pamatė ir lojo ant jo (S. V.), o ne ant šuns, nes jo nematė, jis buvo žolėje. Mažas šuo pribėgo ir pamatė jų šunį. Jų šuo pakilęs amtelėjo ant to šuniuko. Tas šuniukas mažas pabėgo. Po to pribėgo didelis šuo, didesnis ir stambesnis už jų šunį. Savo mase parvertė jį ir įkando porą kartų į koją. Po to šunys susivijo į kamuolį, pradėjo pjautis. Jų šuo įsikando tam šuniui į gerklę. Nė vienas iš tų dviejų šunų neturėjo antkaklio. Ji (S. V.) atitraukė savo šunį už pavadėlio, jo ilgis buvo 5 metrai. Jų šunį sužalojo pareiškėjos A. S. didysis šuo.
Teismo posėdyje liudytoja M. V. paaiškino, kad aptariamo įvykio metu su vyru ir šunimi vaikščiojo žvyrkeliu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su dviem šunimis ėjo A. S.. Jų šuo buvo su pavadėliu gal 6 metrų ilgio, buvo be antsnukio. Tie du šunys pradėjo loti, paskui pradėjo kariauti. Pirmi pribėgo tie du šunys prie jų šuns, jie lojo, mažesnis šuniukas griebė už letenos jų šuniui, S. V. bandė atitraukti jų šunį. Nepastebėjo, kad A. S. šunys buvo su antkakliais.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. S. paaiškino, kad jos dukra A. S. vedžiojo šunis su pavadėliais, Šunų pabėgioti jos nepaleidžia, jie visą laiką būna su pavadėliais. Vėliau ji rado nuplėštus šunų antkaklius.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2019 m. spalio 11 d., 18.41 val., buvo gautas pranešimas, jog 2019 m. spalio 11 d., 8.30 val., S. V. ir jo sutuoktinei vedžiojant šunį, du šunys jų šunį užpuolė, o juos vedžiojusi moteris minėtus šunis vedžiojo be pavadėlių (b.l. 19).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo komisariato tyrėjos R. R. 2019 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog susisiekus su S. V., pastarasis paaiškino, kad 2019 m. spalio 11 d. vedžiojant šunį, prie jo pribėgo kiti du šunys - mišrūnai, kurie buvo be pavadėlių bei pradėjo pulti jo augintinį. Kadangi minėti šunys staiga užpuolėjų augintinį, jis nebuvo pajėgus apsiginti bei išvengti dviejų šunų užpuolimo ir pabėgti. Vienas šuo buvo užlipęs ant jo šuns viršutinės kūno dalies, kitas - prie apatinės. Minėtų šunų savininkė užpuolimo metu stovėjo ir žiūrėjo, nesiėmė jokių veiksmų sutramdyti savo šunis. Po šio įvykio tarp S. V. ir nepažįstamos moters įvyko žodinis konfliktas, nes S. V. buvo šoko būsenoje dėl savo gyvūno patirto sužalojimo. Vėliau sužalotas šuo buvo pristatytas į veterinarijos kliniką (b.l. 21).
UAB „Greitoji Žirafa“ 2019 m. spalio 11 d. išraše iš ligos istorijos nurodyta pirminė diagnozė – trauma (b.l. 22).
Pateiktos minėto šuns nuotraukos, kuriose užfiksuoti sužalojimai (b. l.23-25).
Lietuvos kinologų draugijos narės G. K. pateiktame 2019 m. lapkričio 13 d. rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), vardu R., lanko individualias ir grupines šunų paklusnumo bei triukų pamokas jau beveik du metus. R. grupinėse pamokose dirba be pavadėlio, yra draugiškas kitų šunų atžvilgiu ir nė karto mokykloje nebuvo sukėlęs konflikto, pats vengia nedraugiškų šunų ir puikiai klauso šeimininko duodamų komandų, yra švelnaus ir minkšto temperamento patinas (b.l. 26).
2019 m. spalio 14 d. nutarimu S. V. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 27).
2019 m. spalio 16 d. A. S. paaiškinime nurodoma, jog įvykio metu abu jos šunys buvo vedami su pavadėliais. Taip pat tame pačiame lauke vaikščiojo vyresnio amžiaus pora, kurių šuo buvo palaidas ir be antsnukio. Nurodytas šuo pribėgo prie jos šunų ir agresyviai juos užpuolė. Ji paleido pavadėlius, kad jos šunys galėtų pabėgti, tačiau nespėjo ir buvo sužaloti. Vienam jos šuniui įkando į krūtinę ir pakratė, po ko toje vietoje atsirado žaizda ir pradėjo bėgti kraujas, o kitam šuniui įkando į sprandą ir suėmęs už sprando pakratė, po ko irgi atsirado žaizda ir bėgo kraujas. Nuo jo šunų buvo nuplėšti antkakliai, kuriuos paskui lauke rado jos mama. Ji bandė išskirti šunis, tačiau svetimas šuo jų nepaleido ir turbūt bandė griebti jai už dešinės rankos, nes ant jos striukės liko kito šuns seilių. Kito šuns šeimininkai matė kaip vyksta jos šunų užpuolimas ir žalojimas, tačiau neskubėjo nieko daryti ir tik po kurio laiko priėjo ir pradėjo tramdyti savo šunį. Jos šunys dėl išgąsčio pabėgo link namų. Jis taip pat buvo išgąsdinta, nes bijojo, kad kitas šuo gali ir ją užpulti, nes jis buvo agresyvus. Po to kai kito šuns šeimininkas sutramdė savo šunį, ji labai susijaudinusi pradėjo jam sakyti, kodėl jis neprižiūri savo šuns, kodėl jis laksto palaidas ir be antsnukio, po ko kito šuns šeimininkas trenkė jai pavadėliu per veidą ir jau tada prisirišęs savo šunį bandė pasišalinti. Po šio įvykio ji iškvietė policiją. Atvykus policijai, šuns šeimininkas nenorėjo pateikti savo asmens duomenų. Į veterinarijos gydyklą telefonu kreipėsi pasikonsultuoti dėl šunų gydymo, tačiau šunų būklei negerėjant nuveš į gydyklą, kad juos apžiūrėtų specialistas ir paskirtų gydymą (b.l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 5.4 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo, be kita ko, ir užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Iš A. S. skundo bei duotų paaiškinimų matyti, kad ji nepripažįsta padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, nurodo, kad tai S. V. šuo užpuolė ir sužalojo jos du vedžiojamus šunis. A. S. tiek savo skunde, tiek apklausiama teismo posėdyje tvirtino, kad savo šunis ji vedžiojo su pavadėliais. S. V. savo šunį vedžiojo be pavadėlio ir be antsnukio, jo šuo priėjo prie jos mažo šuns ir pradėjo kandžioti, tada ji paleido antrą savo šunį, kad galėtų pribėgti prie pirmo šuns. Kai pirmas šuniukas išsilaisvino iš S. V. šuns, šis užpuolė antrą šunį, ir tik kai buvo apkandžiotas antras šuo, tada priėjo S. V., atitraukė savo šunį. Aplinkybę, kad A. S. šunis vedžiojo su pavadėliais patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta jos motina G. S., kuri nurodė, kad vėliau rado suplėšytus šunų antkaklius. Tuo tarpu nukentėjusysis S. V. teismo posėdyje nurodė, kad aptariamu laiku jis su žmona vedžiojo savo (duomenys neskelbtini) veislės šunį su pavadėliu. A. S. šunys lakstė be pavadėlio. Mažas šuo pribėgo, jų šuo sulojo ir tas šuniukas pabėgo. Tada pribėgo A. S. didelis šuo savo mase parvertė jų šunį ir įkando į koją. Po to šunys susivijo į kamuolį, pradėjo pjautis. Aplinkybę, kad S. V. šuo buvo vedžiojamas su pavadėliu patvirtino ir teismo posėdyje apklausta jo sutuoktinė M. V.. Taigi, A. S. ir S. V. parodymai dėl šunų vedžiojimo ir sužalojimų atsiradimo iš esmės skiriasi. Teismo posėdyje apklausti liudytojai – G. S. ir M. V. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo šeimos nariai, todėl jų parodymai turi būti vertinami atsižvelgiantį turimą suinteresuotumą bylos baigtimi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sutinka su skundo argumentais, kad skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis tik S. V. ir jo sutuoktinės pateiktais paaiškinimais, neįvertinus A. S. paaiškinimų ir kitų turimo metu surinktų duomenų. Tokią išvadą leidžia daryti ir Institucijos atsiliepime nurodyti teiginiai, kad A. S. paaiškinimai prieštarauja tyrimo metu surinktiems įrodymams, nes S. V. nurodė, kad jo šuo buvo vedžiojamas su pavadėliu, o A. S. abu šunys buvo be pavadėlių. Tuo tarpu A. S. nurodoma aplinkybė, kad jos šunys buvo vedžiojami su pavadėliais ir nuo pavadėlių nutrūko bei pabėgo tik po to, kai buvo užpulti S. V. šuns, nebuvo vertinama ir paneigta kitais byloje surinktais duomenimis.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad bylos tyrimo metu nebuvo surinkti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad A. S. neužtikrino, jog jos vedžiojami šunys nepadarytų žalos kitiems žmonėms ar gyvūnams, taip pat, kad būtent A. S. šunys užpuolė S. V. vedžiotą šunį. Kaip minėta, A. S. ir S. V. parodymai yra prieštaringi, todėl darant išvadas dėl A. S. atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, vien nukentėjusiojo parodymais vadovautis negalima. Be to pažymėtina, kad nebuvo įvertina ir ta aplinkybė, kad S. V. vedžiotas šuo yra pavojingos veislės - (duomenys neskelbtini), kuri yra įtraukta į kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, patvirtintą 2013 m. sausio 9 d. Valstybinės maisto ir veternarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. Bl-5. Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. balandžio 15 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. Bl-290, 31 p. numato, kad viešose vietose ir bendro naudojimo patalpose pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Teismo posėdyje S. V., nors ir tvirtindamas, kad savo šunį vedžiojo su pavadėliu, pripažino, kad šuo buvo be antsnukio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad sužalojimai buvo padaryti tiek S. V., tiek A. S. šunims. Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad A. S. ne iš karto po įvykio (kaip tai padarė S. V.), o tik praėjus 5 dienoms kartu su šunimis kreipėsi į veterinarijos kliniką (2019-10-16 UAB “Ex toto” išrašas iš ligos istorijos) savaime nepaneigia, kad A. S. šunys patyrė sužalojimus būtent aptariamo įvykio metu.
Taigi, esant tokioms aplinkybėms bylą tiriantys pareigūnai turėjo pareigą surinkti papildomus įrodymus (išnaudoti visas procesines galimybes tokiems įrodymams surinkti), kurie patvirtintų arba paneigtų A. S. ar S. V. nurodomas aplinkybes, ir leistų spręsti kuris iš šių asmenų (ar jie abu) pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles bei padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl A. S. atžvilgiu priimto nutarimo, dėl S. V. kaltės pasisakyti negali, nes būtų pažeistos skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos.
Administracinio nusiengimo bylos tyrimo metu nebuvo tiriami S. V. ir A. S. šunims padaryti sužalojimai, nebuvo vertinama, ar tokie sužalojimai galėjo atsirasti minėtų asmenų nurodytomis aplinkybėmis, nebuvo apklausti pirmieji į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, nenustatyti kiti įvykį galėję matyti, ar apie jį žinių turintys liudytojai (duomenų apie šiuos liudytojus teismas neturi).
Teismas pažymi, kad administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai yra nustatyti ANK 593 straipsnyje, t. y. apklausti liudytojus, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus, atlikti parodymų patikrinimą vietoje, gauti specialisto paaiškinimus ir kita. Tačiau iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad jokie papildomi tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą“.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog šioje byloje 2019 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. 18-ANR_N-1409-2019 A. S. atžvilgiu buvo priimtas nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, byloje yra esminių įrodymų trūkumų, dėl ko reikia atlikti papildomą tyrimą. Todėl, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato specialistės 2019 m. spalio 18 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina šį nutarimą priėmusiai institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato specialistės 2019 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-1409-2019, kuriuo A. S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalį, ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajam policijos komisariatui atlikti papildomą administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.