- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- I1-352-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01816-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2019 m. balandžio 20 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. buvo gydomas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro patalpose (toliau – Stacionaro patalpos). Viso gydymo metu stacionaro patalpose kiti besigydantys asmenys rūkydavo tabako gaminius gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Ištisą parą visose patalpose oras buvo stipriai užterštas tabako dūmais. Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru neigiamai atsiliepė pareiškėjo sveikatai, nes pareiškėjas serga astma ir ypač alergiškai reaguoja į užterštą orą – iš karto prasideda kvėpavimo takų spazmai, pasireiškiantys labai dideliu dusuliu. Patalpose niekur nebuvo draudžiančių rūkyti ženklų, nebuvo įrengta patalpos rūkymui, besigydantiems asmenims leidžiama laisvai įsigyti rūkalų parduotuvėje. Besigydantys stacionare nėra išleidžiami į lauką pasivaikščioti, patalpos pastoviai užrakintos, todėl rūko gyvenamosiose patalpose. Kalinamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas jautė orumo pažeminimą, dvasinę kančią, fizinį skausmą, pastovų dusulį – astmos paūmėjimą.
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 12–15) nurodė, kad pareiškėjas Stacionaro patalpose buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Pažymėjo, kad Stacionaro patalpose apgyvendinti nuteistieji prižiūrimi, kontroliuojami, kad patalpose būtų nerūkoma. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjas sirgtų astma. Taip pat įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos rengtoje pažymoje nurodoma, jog pareiškėjas yra rūkantis. Darytina išvada, jog pats pareiškėjas savo valiniais veiksmais kenkė savo sveikatai. Pareiškėjas atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl orumo pažeminimo, dvasinės kančios ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK Stacionaro patalpose laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. Atsižvelgiant į atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo buvimą Stacionaro patalpose, šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (b. l. 16).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjo teigimu, Stacionaro patalpose neįrengtos vietos rūkymui, kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, todėl pareiškėjui teko kvėpuoti tabako dūmais.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistieji yra prižiūrimi, kontroliuojama, kad patalpose būtų nerūkoma.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte. Pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 28 d. skundu dėl kitų asmenų rūkymo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose kreipėsi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (b. l. 5). Tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų skundęsis Pravieniškių PN-AK administracijai dėl kitų asmenų rūkymo ar būtų prašęs jį atskirti nuo galimai rūkančių asmenų.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareigūnams daug kartų žodžiu išsakydavo pretenzijas, kad rūkoma patalpose, savo teiginius grindžia kitų nuteistųjų rašytiniais paaiškinimais (b. l. 6–8). Tačiau pažymėtina, jog šie pareiškėjo skunde ir pateiktuose paaiškinimuose nurodyti teiginiai nekonkretūs – nenurodoma kada konkrečiai pareiškėjas kreipėsi į kokius pataisos įstaigos pareigūnus kreipėsi. Be to, prašymus pateikę asmenys atlieka kartu su pareiškėju laisvės atėmimo bausmę, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų A. K. ir K. V. paaiškinimų (b. l. 7–8) tekstas identiškas, į paaiškinimų šviesokopijų tekstą įrašyta pareiškėjo pavardė, todėl kelia abejonių paaiškinimų tikrumas, kadangi tikėtina, jog tekstas buvo pažodžiui nusirašytas ar padiktuotas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo pateikti paaiškinimai vertintini kritiškai ir teismas jais nesiremia.
Akcentuotina ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos Medicininis pažymėjimas Nr. 428 (b. l. 16) patvirtina, kad pareiškėjas yra rūkantis. Taip pat minėtas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad duomenų, jog pareiškėjas serga astma nėra, kas paneigia pareiškėjo skundo teiginius dėl jam kilusių neigiamų pasekmių. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus dėl kitų asmenų rūkymo sukelto sveikatos pablogėjimo (dusulio, astmos paūmėjimo) byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti į bylą atsakovo pateiktais oficialiais duomenimis, pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą šių duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. P. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.