Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

gynėjams advokatams Aušrai Žukienei, Algirdui Zakrasui, Edmundui Jankaičiui, Mindaugui Jonaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Telšių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo K. P. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. (dėl 2005-10-03 20 val. 30 min. viešosios tvarkos pažeidimo) ir nubaustas areštu 30 parų.

K. P., A. K., T. S. ir A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. (dėl 2005-10-03 20 val. viešosios tvarkos pažeidimo) išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. J. civilinis ieškinys dalyje dėl 1463,12 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

I. J. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš nuteistojo K. P. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

E. J. ieškinys dėl 500 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

E. J. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš nuteistojo K. P. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 3 d. apie 20 val. 30 min. viešoje vietoje, t. y. Užgirių kaime, Luokės seniūnijoje, Telšių rajone, kelio Luokė-Upyna 2 km, važiuojamojoje dalyje, įžūliais ir vandališkais veiksmais bei grasinimais, t. y. necenzūriniais žodžiais iškeikdamas I. J. ir E. J., grasindamas jas padegti ir užmušti bei tyčia suduodamas rankos kumščiu apie 5 kartus į I. J. priklausančio automobilio „Ford Sierra“, (duomenys neskelbtini), priekinių kairės pusės dūrelių stiklą, apie 3 kartus į priekinių dešinės pusės dūrelių stiklą bei apie 3 kartus į galinį stiklą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

K. P., A. R., T. S., A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinami tuo, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, 2005 m. spalio 3 d. apie 20 val. viešoje vietoje, t. y. Užgirių kaime, Luokės seniūnijoje, Telšių rajone, kelio Luokė-Upyna 2 km, vandališkais veiksmais – tyčia suduodami rankomis ir kojomis daugybinius smūgius į I. J. priklausančio automobilio „Ford Sierra“, (duomenys neskelbtini), kėbulą ir sugadindami šio automobilio galinį buferį už 40 Lt, galinį dešinės pusės žibintą už 220,34 Lt, galinės kairės pusės dureles už 120 Lt, galinį sparną už 100 Lt, viso sugadino I. J. priklausantį turtą už 480,34 Lt ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu Telšių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendį dalyje dėl K. P., A. R., T. S. ir A. K. išteisinimo panaikinti dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl 2005-10-03 20 val. viešosios tvarkos pažeidimo:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. l d., ir paskirti jam areštą 35 paroms; vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d. bausmes subendrinus prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, paskirtą pagal LR BK 284 str. l d. dėl 2005-10-03 20 val. 30 min. viešosios tvarkos pažeidimo, ir galutinę bausmę paskirti areštą 45 paroms;

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. l d. (dėl 2005-10-03-20 val. viešosios tvarkos pažeidimo) ir paskirti jam viešuosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui;

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. l d., ir paskirti jam viešuosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui;

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. l d., ir paskirti jam viešuosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui;

I. J. civilinį ieškinį dėl 1463,12 Lt turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti jos naudai iš K. P., A. R., T. S. ir A. K. solidariai 1463,12 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Prokuroro skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nesirėmė nuosekliais ir vienodais nukentėjusiųjų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kai I. J. ir E. J. parodė, kad matė, kaip keturi vyrai, kuriuos atpažino, kojomis ir kumščiais daužė šalikelėje paliktą automobilį ir sugadino jį, ką patvirtina transporto priemonės apžiūros protokolas. Skunde taip pat teigiama, jog nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusiosios negalėjo nurodyti, kuris iš kaltinamųjų kokius veiksmus atliko, nes jos aiškiai nurodė, kad visi keturi kaltinamieji, apstoję aplink, automobilį spardė ir daužė. Be to, skunde nurodoma, kad kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi tarpusavyje, prieštarauja liudytojo D. P. ir nukentėjusiųjų parodymams, nes T. S. ir A. K. teigė nematę konflikto tarp K. P. ir D. P., nors būdami šalia turėjo matyti, o K. P., pirmą kartą apklausiamas liudytoju 2006-05-18, apie jokį sutiktą asmenį, su kuriuo įvyko konfliktas, neminėjo ir, kaip pats pripažino, D. P. surado pats. Apelianto teigimu, nėra aišku, kas apgadino automobilio galines kairės pusės dureles, galinį sparną bei galinį buferį, nes D. P. nurodė, jog K. P. pastumtas jis atsitrenkė ties priekinėmis durelėmis nestipriai. Taip pat skunde teigiama, kad D. P. parodymai yra neteisingi, neatitinkantys kaltinamųjų parodymų, kad T. S. nuėjo pirmas, A. R. buvo krūmuose, o A. K. atėjo nuo jų atsilikęs, nes D. P. parodė, kad pamatęs iš miško ateinant dar du vyrus pabėgo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. P. prašo panaikinti 2008 m. sausio 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį, nes nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, neatitinkantis faktinių įvykio aplinkybių.

Skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios I. J. protokole-pareiškime, kuriuo rėmėsi teismas, nenurodyta, kas ir prie kokių aplinkybių sugadino jos automobilį, taip pat nenurodyta, kad nukentėjusios būtų patyrusios įžeidinėjimus bei grasinimus, o automobilis buvo apžiūrėtas beveik po metų, todėl nėra aišku – kada, kur, prie kokių aplinkybių jis buvo sugadintas.

Nuteistojo K. P. teigimu, jo kaltė galėjo būti tik tame, jog dėl neatsargumo, pastumiant D. P., pastarajam atsitrenkus į automobilį, galėjo įlinkti automobilio šonas.

Skunde taip pat teigiama, kad byloje nėra jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, jog nukentėjusiosios būtų iškeiktos necenzūriniais žodžiais, kumščiu daužomi automobilio langai, grasinama susidoroti – to nepatvirtino liudytojai. Be to vieta, kurioje buvo susitikęs su nukentėjusiomis, apelianto nuomone, negali būti vieša vieta, o ir nepagarbos nukentėjusioms jis nerodė, nesutrikdė visuomenės rimties, todėl nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sudėties ir civilinis ieškinys negalimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. J. ir E. J. prašė Telšių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis K. P. ir jo gynėja prašė K. P. apeliacinį skundą tenkinti, o Telšių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Išteisintieji A. K., T. S. ir A. R. bei jų gynėjai prašė Telšių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas tenkinamas, o Telšių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl K. P., A. R., T. S. ir A. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl veikos, padarytos 2005-10-03 20 val., iš esmės remiasi vien nukentėjusiųjų parodymais ir sugadinto automobilio apžiūros aktu, teikdamas, kad K. P., A. R., T. S., A. K. ir liudytojo D. P. parodymai yra prieštaringi tarpusavyje ir neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo vienodi ir nuoseklūs, tačiau toks teiginys iš esmės neatitinka byloje užfiksuotų I. J. ir E. J. parodymų. I. J. į policiją dėl jos sugadinto automobilio kreipėsi praėjus 2 dienoms po įvykio, nurodydama, kad grįžusi prie automobilio pastebėjo įlenktas kairiąsias vairuotojo dureles ir kairės pusės galinį sparną (t. 1; b. l. 9). Tą pačią dieną apklausiama liudytoja I. J. jau parodė, kad buvo sulenktos automobilio vairuotojo durelės ir kairės pusės galinės durelės (t. 1; b. l. 12-13). Praėjus po įvykio 7 dienoms nukentėjusioji E. J. patvirtino I. J. parodymus, kad buvo sulenktos automobilio vairuotojo pusės durelės bei galinis sparnas (t. 1; b. l. 61). Transporto priemonės techninės apžiūros akte (t. 1; b. l. 56) ir apžiūros protokole (t. 1; b. l. 58-59), kurie dėl nenustatytų priežasčių buvo surašyti praėjus beveik metams po įvykio, nurodyta, kad įlenktos I. J. automobilio kairės pusės galinės durys, kairės pusės galinis sparnas, įskeltas dešinės pusės galinis žibintas. Apklausiama pirmosios instancijos teisme, I. J., be viso to, nurodė, kad dar buvo suskaldytas ir automobilio buferis (t. 2; b. l. 132-133).

Aptarta rašytinė bylos medžiaga ir nukentėjusiųjų parodymai patvirtina tik tai, kad nukentėjusiosios I. J. automobilis buvo sugadintas, tačiau aiškiai konstatuoti, kada ir būtent kokie sugadinimai buvo padaryti įvykio dieną, nėra galimybės.

Abejonių kelia ir nukentėjusiųjų parodymai atpasakojant įvykio aplinkybes. Tiek I. J., tiek E. J., apklausiamos praėjus trumpam laikui po įvykio, išreiškė savo manymą, kad automobilį galėjo sugadinti pastebėti 4 iš matymo pažįstami vyrai, kuriuos matė nueinančius nuo automobilio. Tuo tarpu, praėjus beveik metams po įvykio (2006-08-03), nukentėjusioji I. J. parodė, kad keturi vyrai – A. K., T. S., K. P. ir A. R. stovėjo aplink jos automobilį, ji girdėjo garsus kaip automobilį daužė rankomis ir kojomis, tačiau tuo pačiu vėl išreiškė spėjimą, manymą, kad automobilį daužė K. (K. P.), nes pastarasis buvo agresyviausias (t. 1; b. l. 18-20). Apie matytus tuos pačius keturis vyrus prie I. J. automobilio taip pat parodė ir E. J. (t. 1; b. l. 62-64).

Taigi, aptarti nukentėjusiųjų parodymai byloja apie girdėtus garsus, apie susidarytą subjektyvią nuomonę, kad automobilis buvo daužomas rankomis ir spardomas kojomis, ir to pasėkoje padarytą išvadą, kad automobilį sugadino būtent minėti keturi asmenys. Tačiau apklausiamos dar vėliau pas ikiteisminio tyrimo teisėją I. J. (t. 1; b. l. 25-26) ir E. J. (t. 73-74), o po to apklausiamos pirmosios instancijos teisme (t. 2; b. l. 132-133) teigė mačiusios, kaip visi keturi vyrai – A. K., T. S., K. P. ir A. R. – rankomis ir kojomis daužė I. J. automobilį.

Tokiu būdu matyti, kad nukentėjusiosios baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo procese nevienodai atpasakoja įvykio aplinkybes. Vertinant tokius jų parodymus būtina kreipti dėmesį ir į galimą subjektyvių veiksnių įtaką gebėjimui aiškiai ir išsamiai atpasakoti įvykio aplinkybes. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad abi nukentėjusiosios yra susijusios artimais giminystės ryšiais, abi yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertintini ne atskirai, o visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Nukentėjusiosios I. J. parodymai pirmosios instancijos teisme apie tai, kad būdama 60 metrų atstumu nuo savo automobilio ji matė visus keturis vyriškius, daužančius jos automobilį, kelia abejonių dar ir dėl to, kad tokiu metų ir paros laiku (spalio 3 d. apie 20 val.) neapšviestoje teritorijoje yra tamsu (saulė leidžiasi 18 val. 49 min.).

K. P., A. R., T. S. ir A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė tyčia daužę ar spardę nukentėjusiosios I. J. automobilį.

Apeliaciniame skunde prokuroras, motyvuodamas tuo, kad pirmojoje apklausoje K. P. neužsiminė apie konfliktą su D. P. prie nukentėjusiosios I. J. automobilio, nepagrįstai teigia, kad A. K., T. S., K. P. ir A. R. parodymai prieštaringi, kad prieštarauja D. P. parodymams. Tai, kad T. S. nematė konflikto tarp K. P. ir D. P., yra logiška, nes viso proceso metu jis pats nurodė, kad į namus išėjo pirmas, savo draugų nebelaukė (t. 1; b. l. 97; t. 2; b. l. 134). T. S. parodymus patvirtino A. K. (t. 1; b. l. 67-68; t. 2; b. l. 134), kuris ėjo atsilikęs nuo K. P. ir A. R., ką, beje, patvirtino ir nukentėjusiosios, teikdamos, kad prie automobilio jos sutiko tik A. K., kuris dar prašė pavežti. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir A. R., teikdamas, kad ėjo dviese su K. P., kad nuėjo į krūmus ir matė, jog K. P. kalbėjosi su kažkokiu vaikinu ant kelio, tačiau kas vyko tarp jų, nematė (t. 2; b. l. 133-134), nors ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs, kad K. P. susistumdė su nepažįstamu vaikinu, kuris atsitrenkė į I. J. automobilį (t. 1; b. l. 129-130; 135-136; 141). Iš aptartų parodymų matyti, kad konfliktas tarp K. P. ir liudytojo D. P. dėl cigaretės kilo tuo metu, kai jie prie nukentėjusiosios I. J. automobilio buvo dviese – taip tvirtino ir K. P., ir D. P. pirmosios instancijos teisme (t. 2; b. l. 133; 156). Jų aiškinimu, K. P. pastūmė D. P., kuris atsitrenkė į I. J. automobilio priekinę dalį ir pamatęs iš miško ateinančius dar tris asmenis, išsigandęs pabėgo. K. P. teigimu, D. P. išsigando iš krūmų išėjusio A. R. Tačiau iš nukentėjusiųjų parodymų, paties K. P. parodymų ne tik teisiamajame posėdyje, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1; b. l. 169-170), yra aišku, kad tuo pat metu I. J. ir E. J. iš miško ėjo link savo automobilio (t. 2; b. l. 132-133). Tokiu būdu, D. P. galėjo matyti ne tik iš krūmų išeinantį A. R., bet ir I. J. su E. J., nes byloje nustatyta, kad T. S. ir A. K. ėjo keliu, bet ne iš miško.

K. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, dėl ko parodymus apie D. P. davė ne pirmos apklausos metu, teikdamas, kad jį pažinojo tik iš matymo ir negalėjo jo įvardinti, o po to susiradęs pats atvežė į policiją (t. 1; b. l. 175-176). Ta aplinkybė, kad K. P. pats surado liudytoją D. P. ir jį pristatė į policiją, negali būti pagrindu atmesti liudytojo D. P. parodymus, nes juos patvirtina kiti skundžiamame nuosprendyje išdėstyti ir aptarti įrodymai.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nusikaltimą, kuris padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką, kurio metu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir tuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, kad buvo nutrauktas žmonių darbas, poilsis ar žmonėms skirtas renginys, kad buvo padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir pan.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusiosios I. J. automobilis buvo apgadintas tarpusavio konflikto metu tarp K. P. ir D. P., tačiau tai buvo padaryta ne tyčia. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir aptartais įrodymais nėra galimybės pašalinti abejones dėl A. K., T. S., K. P. ir A. R. nusikalstamų veiksmų turinio, kad pastarieji savo bendrais veiksmais 2005-10-03 20 val. būtų siekę sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kad būtų padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino K. P., A. K., T. S. ir A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. dėl 2005-10-03 20 val. viešosios tvarkos pažeidimo, nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nepripažindamas savo kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2005-10-03 20 val. 30 min. apeliantas K. P. nurodo, kad nukentėjusioji I. J. savo protokole-pareiškime, nenurodė, kad ji ar nukentėjusioji E. J. būtų patyrusios įžeidinėjimus bei grasinimus, kad būtų iškeiktos necenzūriniais žodžiais, kad kumščiu būtų buvę daužomi automobilio langai, grasinama susidoroti. Kolegija sutinka su tokiais apelianto K. P. teiginiais ir pažymi, kad nukentėjusiosios apie minėtas aplinkybės užsiminė ikiteisminio tyrimo metu tik praėjus beveik metams po įvykio – 2006-08-03 (t. 1; b. l. 18-20; 62-64), nors I. J. buvo apklausta dar tą pačią dieną, kai kreipėsi į policiją su pareiškimu (t. 1; b. l. 12-13), o E. J. dar vėliau – 2005-10-10 (t. t. 1; b. l. 61).

Nukentėjusioji I. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su motina E. J. savo automobiliu prisivijo K. P. bei kitus išteisintuosius ir paklausė, kuris įlenkė mašiną. Nukentėjusiosios teigimu, K. P. pradėjo pulti ant jos, šaukdamas ir keikdamasis kumščiu daužė automobilio stiklus. Pasak nukentėjusiosios I. J., K. P. taip elgėsi dėl to, kad ji išdrįso atvažiuoti ir kreiptis į policiją, nors tuo pačiu nukentėjusioji tvirtino, kad K. P. nesakė, jog pranešė policijai (t. 2; b. l. 133). Nukentėjusiosios I. J. teigimu, visa tai turėjo matyti kaimynai A. V. ir jo motina A. V. Tačiau tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje minėti liudytojai tvirtino, kad jokio konflikto tarp K. P. ir I. J. nematė, negirdėjo nei šaukiant, nei jokių garsų, ir tik paaiškino, kad I. J. su mama savo automobiliu buvo atvažiavusi ir sakė, kad kažkas apspardė jos mašiną (t. 1; b. l. 93-94; 95-96; t. 2; b. l. 156).

Iš esmės tokias pat aplinkybes skundžiamame nuosprendyje nurodė ir apylinkės teismas, kartu konstatuodamas, jog liudytojai A. V. ir A. V. bei išteisintasis A. R. patvirtino nukentėjusiųjų parodymus dėl K. P. elgesio ir padarė išvadą, kad K. P. viešoje vietoje elgėsi įžūliai ir vandališkais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.

Tokios pirmosios instancijos teismo išvados, kolegijos nuomone, yra neteisingos, neatitinkančios paties pirmosios instancijos teismo nustatytų ir anksčiau jau aptartų aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinime nurodytu laiku – 2005-10-03 20 val. 30 min., nei I. J. ir E. J., nei jų automobiliui jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Tai, kad E. J. 2006-02-13 ir 2006-03-21 kreipėsi į medikus dėl sveikatos sutrikimo, nepatvirtina to, jog jos sveikata pablogėjo dėl neteisėtų K. P. veiksmų 2005-10-03, nors dėl K. P. pasakytų žodžių nukentėjusiosios galėjo supykti (K. P. vadino ,,senmerge“). Tačiau nenustatyta, kad dėl jo veiksmų žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis bei atsirado kitos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą. Tokiu atveju kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą I. J. ir E. J. apie jokius įžeidimus, grasinimus, gąsdinimus jų atžvilgiu neminėjo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad 2008 m. sausio 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl 2005-10-03 20 val. 30 min. viešosios tvarkos pažeidimo, laikytina nepagrįsta ir naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo K. P. išteisintinas dėl 2005-10-03 20 val. 30 min. viešosios tvarkos pažeidimo jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad jei asmuo išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o civilinis ieškovas, konkrečiu atveju I. J. ir E. J., turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį, kuria K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2005-10-03 20 val. 30 min. viešosios tvarkos pažeidimo) panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2005-10-03 20 val. 30 min. viešosios tvarkos pažeidimo) išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. J. ir E. J. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiosioms iš nuteistojo K. P. po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

I. J. ir E. J. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtus.

Telšių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.