- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 1-253-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21317-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- M. G. S.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis (turintis neįgalumą), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis 2019 m. gegužės 22 d. apie 5.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,21 promilių neblaivumas), konflikto metu, tyčia ramentu sudavė nukentėjusiajai M. G. S. į dešinę ranką, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. specialisto išvadą Nr. G 1658/2019 (01) padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje, sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
Tokiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat V. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:
jis 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,43 promilių neblaivumas), konflikto metu, tyčia griebė ranka nukentėjusiajai M. G. S., gulinčiai lovoje, už chalato atlapų ir patraukdamas į save jį suplėšė, po to dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė į pakaušį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl 2019 m. gegužės 22 d. veikos
Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl 2019 m. gegužės 22 d. veikos nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, tačiau atsakydamas į klausimus parodė, kad nežino, iš kur pas nukentėjusiąją M. G. S. atsirado teismo medicinos ekspertų nustatyti sužalojimai, prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, jeigu būtų ją mušęs, būtų policija iškviesta, nukentėjusioji jos nekvietė, iškvietė anūkė. Nesupranta, kodėl jį čia policija atvežė. Jo tėvo butas, o ji (buvusi sutuoktinė M. G. S.) jame gyvena nedeklaravusi gyvenamosios vietos, užima kambarį, už butą nemoka, tegu gyvena pas savo seserį. Įvykio metu jį išvežė, o kažkoks vyriškis miegojo ant sofos. Nukentėjusioji jo ramentus davė kažkokiam A. Tėvo bilietą karinį atidavė. Jis nukentėjusiosios nemušė, tai padarė asmuo, tuo metu buvęs namie, paėmęs ramentus. Su kuo miega, tas ją ir muša. Kaltinamasis su nukentėjusiąja yra seniai išsiskyrę. Gyvena atskiruose kambariuose. Anūkė kartais ateina. Kai žentas gyveno šiame bute, už butą nemokėjo, daiktus išnešė.
Nukentėjusioji M. G. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju V. S. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) m. Jie gyveno visi kartu su vyro tėvu. Jie tą butą išsipirko per pusę. Vyro tėvas numirė. Dabar jiems per pusę priklauso butas, viena dalis jos, kita – kaltinamojo. Gyvena kartu, bet šeiminiai santykiai jų nesieja. Anūkė negyvena, kartais atvažiuoja, nes studijuoja, dirba, todėl kartais pernakvoja. Kai kaltinamasis išgeria, kelia skandalus, daužo daiktus, kėdes. Prieš pat įvykį vakare jis atėjo girtas, rėkė, keikėsi, su juo nėjo susišnekėti. Įvykio metu jis anksti ryte 5 val. pradėjo daužyti indus, kėdes, sulaužė taburetę. Tada jų kaimynė padaužė į radiatorius, jis apsiramino. Paskui vėl pradėjo. Ji atsikėlė ir jam pasakė, kad duotų jai ir kitiems miegoti. Tada kaltinamasis atėjo į jos kambarį, prieš tai sulaužęs durų rankeną, ir su ramentu trenkė jai per petį. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, nes jos aukštas spaudimas, nenorėjo važiuoti. Atvykę pareigūnai kaltinamąjį sulaikė ir jo nebuvo 2 paras. Kai policija atėjo, tada tylu buvo. Įvykio metu sudavė vieną kartą į dešinį žastą. Ji jautė skausmą. Siunčiama pareigūnų nuvyko tik kitą dieną pas medicinos darbuotojus, nes paskambinus jai pasakė, kad kitai dienai ją užrašys apžiūrai. Niekas už jį pensijos negauna. Ateina jo sesuo, paima pensiją, atneša maisto produktus. Už butą duoda pinigus, moka per pusę. Kai girtas, tai jis ne savo prote. Laiptinėje rėkauja, kol kaimynai jo neišveja. Bet tai buvo pirmas kartas, kai jis jai sudavė. Kai gauna pensiją, tai 2-3 dienas geria alkoholį, o paskui kelias savaites negeria. Nukentėjusioji yra pensininkė, niekur nedirba, jos spaudimas aukštas. Kartais anūkus prižiūri, kai sūnus atveda. Ji pati iš namų išeina. Tą naktį, kai įvyko konfliktas, niekam iš šeimos narių nesiskundė. Sūnus ateina, pabara tėvą, o tas iškeikia ir sau eina. Tą naktį, kai įvyko konfliktas, namuose daugiau nieko nebuvo, tik jie du. Liudytojų, kurie būtų matę įvykį, nebuvo. Tuo metu ji labai išsigando ir iškvietė policiją, galvodama, jog jis nusiramins ir taip nebesielgs. Kaltinamasis jai buvo sulaužęs ranką labai seniai, prieš 34 metus. Vieną kartą jis girtas persipjovė venas, tada gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pagulėjo, jam išrašė tabletes, bet jis jų negeria.
Liudytoja apklausta G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra mačiusi kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, šiuos žmones atsimena, nes buvo šiame įvykyje su kolega (M. U.), atlikdami policijos pareigūnų pareigas. Gavo iškvietimą paryčiais, ryte, dėl smurto artimoje aplinkoje. Moteris skundėsi, kad vyras prieš ją smurtavo, labai verkė, prašė jį išvežti, sakė, kad ją ramentais mušė, į ranką buvo trenkęs. Dienos neatsimena, bet tai buvo vasara 2019 metų, mėnesio neatsimena. Ji buvo užėjusi į butą. Gaudami tokį pranešimą, pareigūnai privalo nufilmuoti, kas vyksta, kad suprastų situaciją. Nepamena, ar ji, ar kolega filmavo, tačiau atvažiavo pirmieji į įvykio vietą. Nukentėjusioji verkdama juos pasitiko, skundėsi vyro veiksmais. Ji verkė, buvo susijaudinusi. Pareigūnai bendravo su kaltinamuoju. Jis pareigūnams pasakė, kad įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios. Pareigūnai daugiau bendravo su moterimi. Nepamena, ar nukentėjusioji nurodė konkrečiai, į kurią kūno vietą, kur jai buvo smogta. Ji nepamena, ar matė smurto panaudojimo pėdsakus.
Liudytoju apklaustas M. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra matęs kaltinamąjį ir nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini) Pareigūnas pamena, kad nukentėjusioji kvietėsi pagalbos, jie gyvena viename bute su buvusiu sutuoktiniu, tik atskiruose kambariuose. Tą dieną jis jai trenkė su ramentu. Jie dviese buvo tame bute įvykio metu. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, skundėsi, kad gavo smūgį į ranką. Buvo gautas pranešimas, kad smurtas artimoje aplinkoje, bet į komisariatą pristatinėjo ne jie su kolege, o paprašė pagalbos, kad atvažiuotų ekipažas, kadangi patys liko viduje pildyti dokumentų. Dokumentus pildė porininkė (G. K.). Jis (pareigūnas) filmavo, turėtų būti vaizdo įrašas, nuotraukos. Pareigūnai bendravo su kaltinamuoju, bet nepamena apie ką, taip pat nepamena, ką sakė nukentėjusioji. Protokole turėtų būti išdėstytos pretenzijos. Vaizdo įraše girdimas balsas yra jo. Jis su pareigūne G. K. apklausinėjo. Kitų pareigūnų nebuvo tuo metu.
Liudytoju apklaustas K. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena, ar yra matęs kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Vykdydamas tarnybines pareigas atvyko tarnybiniu automobiliu, pristatė sulaikytą asmenį į Operatyvaus valdymo skyrių (toliau – ir OVS). Detalių pasakyti negali. Tai buvo seniai ir jis nepamena. Bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negali, nes nepamena. Asmeniškai įvykyje nedalyvavo.
Kaltinamasis V. S. 2019 m. gegužės 22 d. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmė yra aiški, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažįsta. Gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui (duomenys neskelbtini), ir vieną kartą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), su savo buvusia žmona M. G., išsiskyrė su ja labai seniai. Butas priklauso jiems per pusę. Bendro ūkio neveda, kiekvienas sau perka maistą, už butą moka abu. Gyvena atskiruose kambariuose. Dar su jais trečiame kambaryje gyvena anūkė D., bet ji būna retai. 2019 m. gegužės 22 d. ryte bute tarp jo ir M. kilo konfliktas, dėl ko jis įvyko, neprisimena. Jis M. nemušė ir nežino, dėl ko ji iškvietė policiją. Jie su M. kartais pykstasi, bet jos nemuša. Negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių M. iškvietė policiją. Kai į jų butą atvažiavo policijos pareigūnai, jis buvo savo kambaryje. Jis apsirengė ir policijos pareigūnai jį išvežė į komisariatą (1 t., b. l. 109–110).
Kaltinamasis V. S. 2019 m. rugsėjo 5 d. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu dėl įtarimo, kuris jam yra pareikštas dėl 2019 m. gegužės 22 d. įvykio, parodė, kad ramentais savo buvusios sutuoktinės nemušė. Su buvusia žmona M. G. S. nekonfliktuoja, gyvena skirtinguose kambariuose ir net nesipyksta žodžiu. Kodėl buvusi sutuoktinė kviečia policiją ir rašo pareiškimus, nežino, mano, kad iš kvailumo (1 t., b. l. 124–126).
Liudytoja 2019 m. gegužės 22 d. apklausta M. G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini), ją ramentu sumušė buvęs sutuoktinis V. S. Smūgius sudavė į dešinės rankos sritį, taip pat sulaužė jos kambario durų rankeną. Su buvusiu sutuoktiniu gyvena viename bute, nors išsiskyrę. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Vaikų namie nėra. Su buvusiu sutuoktiniu neįmanoma sugyventi, kadangi dažnai vartoja alkoholį ir konfliktuoja (1 t., b. l. 1–3).
Papildomai liudytoja 2019 m. birželio 19 d. apklausta M. G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų su V. yra oficialiai išsiskyrę, tačiau gyvena viename bute, kadangi butas priklauso lygiomis dalimis jiems abiems. Už komunalines paslaugas moka per pusę, tačiau maistą ir kitus būtinus reikmenis perka kiekvienas sau. Tik tiek, kad gyvena viename bute, tačiau bendro šeimyninio ūkio jau seniai nebeveda kartu. V. įvykio dieną visą dieną girtuokliavo, grįžęs namo triukšmavo. Ji paprašė, kad jis šiek tiek nusiramintų, kadangi trukdo jai ilsėtis ir po šių žodžių nuėjo į savo kambarį, uždarė kambario duris. V. tai nepatiko ir jis atėjo į jos kambarį. Atidarinėdamas duris jis nulaužė kambario durų rankeną, tačiau dėl to, jam jokių pretenzijų neturi. O ir sūnus jau sutvarkė rankeną. Atėjęs į jos kambarį, jis ramentu sudavė jai vieną kartą į dešinę ranką, vis reiškė įvairiausias pretenzijas ir vėliau išėjo iš kambario, po ko ji išsikvietė pagalbą. Dėl patirtų sužalojimų civilinio ieškinio nereikš. Toks įvykis per tiek gyvenimo metų įvyko pirmą kartą. Aišku, ir ankščiau būdavo konfliktų, kurioje šeimoje jų nebūna, tačiau, kad prieš ją pakeltų ranką, tai buvo pirmas kartas. Ji jam neatleis ir su juo tikrai nesitaikys. Gavus užduotį, kreipėsi į ekspertus ir daugiau į jokius kitus medikus nesikreipė. Konfliktai kyla, kai V. grįžta išgėręs, tiksliau ne konfliktai, o pradeda dėl ko nors priekaištauti, tačiau ji į tai nekreipia dėmesio, kadangi yra oficialiai išsiskyrę, ji stengiasi kuo mažiau kreipti į jį dėmesį ir gyventi savo gyvenimą (1 t., b. l. 45).
Papildomai 2019 m. rugsėjo 5 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji M. G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį V. ramentų pagalba užėjo į jos kambarį, būdamas girtas, priekaištaudamas ir šūkaudamas, jai stovinčiai ramentu stipriai sudavė į dešinę ranką, jai labai skaudėjo. Tada jai buvo išduotas siuntimas sužalojimo mastui nustatyti. Ji telefonu paskambino teismo medikams dėl apžiūros, ją užregistravo ir pasakė į apžiūrą atvykti tik kitą dieną, ji tą ir padarė (1 t., b. l. 50–52).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. gegužės 22 d. 05.36 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją G. S. muša buvęs sugyventinis. Greitosios medicinos pagalbos atsisako (1 t., b. l. 15–17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. I. 2019 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gegužės 22 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. Š., apie 06.40 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme lauks KPR V1861 ekipažas, kuriam reikia padėti pristatyti sulaikytąjį į Vilniaus miesto 1 policijos komisariato OVS. Atvykus nurodytu adresu apie 06.55 val. V1861 ekipažas perdavė sulaikytąjį V. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris apie 07.15 val. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 policijos komisariato OVS. Specialios priemonės nebuvo panaudotos (1 t., b. l. 18).
Iš 2019 m. gegužės 22 d. atliktos įvykio vietos – buto, apžiūros matyti, kad apžiūra atlikta Vilniuje, Tujų g. 7-11. Įvykio vieta – buto koridorius. Aplinka tvarkinga, švari (1 t., b. l. 2)
Iš 2019 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas pavadinimu ,,download_10.102.186.22_2019-05-22_05-34-21_25.02“. Paskambinusi moteris, prisistačiusi M. S. kviečia policiją adresu: (duomenys neskelbtini), nes buvęs vyras skandalija, mušasi, greitosios nereikia. Atliktas garso įrašo vertimas į lietuvių kalba (1 t., b. l. 64–66).
Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu ,,VID_20190522_055846“. Vaizdo įrašo apžiūros protokolo vertimas į lietuvių kalbą. Vaizdo įrašas filmuojamas virtuvėje, šalia stovinčios spintelės stovi moteris. Prašoma jos parodyti ranką. Moteris pareigūnui paaiškino, kad jai ryte sudavė su ramentu, tarp alkūnės ir peties. Rodomoje vietoje jokių sumušimo žymių, paraudimų nesimato. Moteris paaiškino, jog visą naktį jis skandalijo, mėtėsi avalyne ir ryte sudavė jai ramentu per ranką. Girdisi vyriškas balsas, tačiau toliau nuo filmuojančio pareigūno, todėl nėra galimybės išgirsti kas konkrečiai yra sakoma, todėl pareigūnas išeina iš virtuvės, pereina koridorių ir nueina į kambarį. Policijos pareigūnas paklausia sėdinčio vyro ant lovos, koks jo vardas. Vyras prisistato: V. Jis sėdėdamas ant lovos šiek tiek pasikelia ir kaire ranka paėmęs ramentą, padeda jį šiek tiek toliau. Vyras pareigūnui nurodo, kad moteriai nesudavė su ramentu, taip pat teigia, kad jį nukentėjusioji siunčia po velnių. Prašo pareigūnų jį išgelbėti. Moteris atsakydama nurodo, kad ją V. žadino ir mušė. Taip pat prideda, kad V. jau kartą yra buvęs sulaužęs jai ranką (1 t., b. l. 78–80).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. specialisto išvados Nr. G 1658/2019(01) matyti, kad M. G. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje rankoje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 48).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-223/2019 matyti, kad V. S. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Išvadoje nurodoma, jog V. S. 4 kartus gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje po impulsyvaus, autoagresyvaus elgesio epizodų, paskutinis stacionarinis gydymas 2017 m. spalio 15 d. – 2017 m. spalio 27 d., diagnozuota: (duomenys neskelbtini) tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, buvęs savęs žalojimas. Pateikta išvada, jog nėra duomenų, kad V. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos (1 t., b. l. 102).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d. 07.15 val. kaltinamajam V. S. nustatytas 1,21 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 114).
Dėl 2019 m. rugsėjo 4 d. veikos
Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl 2019 m. rugsėjo 4 d. veikos taip pat nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, tačiau atsakydamas į klausimus parodė, kad prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, kaimynas kvietė policiją, nes du kartus iš jo yra gavęs pinigų ir negrąžino jų. Toliau teigė, jog nukentėjusioji priiminėja gyventi, ką nori. Ji neturi teisės atiduoti jo daiktų. Tegu ji visus savo gimines patraukia iš jo namų. Gyvena, kas papuola. Jam nervai kyla. Visi naudojasi, o tai jo turtas. Jis gyvena savo tėvo bute, jam užtenka pensijos. Jis neturi kitos gyvenamosios vietos. Kai jis turi pinigų, geria. Kažkada seniai gydėsi nuo priklausomybės. (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo vieną kartą 4 dienas, pastatė lašalines ir paleido. Rankas pjaustėsi. Nes buvo išgėręs. Alkoholį vartoja saikingai. Kiek reikia, tiek ir išgeria. Išgeria ir eina miegoti.
Nukentėjusioji M. G. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą kaltinamasis atėjo girtas, prikibo dėl žento prie jos. Nesupranta, kodėl jis jam užkliuvo, žentas geras, turi šeimą, negeria. Kaltinamasis rėkė, nukentėjusiajai pasidarė silpna, nes turi aukštą spaudimą, išgėrė vaistų, atsigulė pagulėti, o kaltinamasis atėjo, griebė už chalato, suplėšė jį, ir pradėjo ją mušti per galvą, du kartus trenkė su kumščiu į pakaušį. Ir vėl kažkokių kavalierių ieškojo jos kambaryje. Tada ji taip pat iškvietė policijos pareigūnus. Ji tada išsigando, nesitikėjo, kad jis ateis. Dėl šio įvykio taip pat parašė pareiškimą. Ją siuntė pas gydytojus nustatyti sužalojimo mastą, bet nukentėjusioji atsisakė, nes jos sūnui darė operaciją ir anūkas pas ją turėjo būti paliktas kitą dieną, taigi negalėjo dėl objektyvių priežasčių nuvykti. Įvykio dieną ir vakarą niekur nebuvo išėjus. Jų konflikto niekas nematė, tą vakarą taip pat nebuvo anūkų. Jų kaimynė, kuri gyvena viršuje, padaužo į radiatorius, nes girdi, kaip kaltinamasis triukšmauja. Nukentėjusioji nurodė, kad jie kartu gyvena, nes kaltinamasis nenori išsikeisti buto, kad gyventų atskirai. Be to, anksčiau nebuvo taip. Jis anksčiau girtas ateidavo, pakalbėdavo ir miegodavo sau. Nukentėjusioji tiksliai nežino, kodėl kaltinamasis penkis kartus gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jos mama buvo ligota, todėl ji daug laiko praleisdavo pas ją kaime. Žino, kad jis yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje vieną kartą. Taip pat vieną kartą, kai ji gulėjo ligoninėje, jis anūkę pradėjo vyti. Kaimynė iškvietė policiją, išvežė jį trims paroms. Kaltinamasis turbūt turi priklausomybę nuo alkoholio, bet gali ir mėnesį negerti. Kai geria, geria 2-3 dienas. Nežino, ar dėl priklausomybės nuo alkoholio jis gydėsi. Nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis neturi galimybės gyventi kitur. Buvo kaime namas, bet pardavė.
Liudytoju apklaustas T. (T.) S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartą yra matęs kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, atlikdamas savo tarnybines pareigas, bendravo su šiais asmenimis. Tą dieną dirbo su porininku V. B. Gavo iškvietimą, kad namuose (bute) smurtaujama. Adreso nepamena, taip pat neatsimena, koks buvo laikas ar diena, tačiau galėjo būti rugsėjo mėnuo. Buvo tamsu, todėl galėjo būti nakties metas. Atvykę pagal iškvietimą, užėjo į butą, duris atidarė nukentėjusioji, ji atrodė susijaudinusi, išsigandusi, bet elgėsi ramiai. Ji pareigūnams pasakė, kad jos buvęs vyras ją sumušė be jokios priežasties. Užėję į butą pamatė, kad vyras savo kambaryje, guli girtas. Užėjus pas nukentėjusiąją, ji pasakojo, kad jos buvęs vyras atėjo į kambarį, kai ji buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių, ir be jokios priežasties trenkė jai kelis kartus kumščiu į galvą. Kiek kartų ir kur, jis neatsimena. Taip pat nukentėjusioji pasakė, kas suplėšė jai chalatą. Nepamena, ar matė smūgiavimo pėdsakus. Vyriškis apklausiamas nebuvo, jam tik buvo užduota keletas klausimų, o jis neigė mušęs buvusią žmoną. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių, kadangi nukentėjusioji norėjo rašyti pareiškimą. Pristačius į OVS, taip pat jis surašė tarnybinį pranešimą, vyriškiui neblaivumo nenustatinėjo, tai nebent galėjo padaryti OVS.
Liudytoju apklaustas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra matęs kaltinamąjį, bet jo nepažįsta, įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje. Atsimena, kad tai buvo praeitų metų vakaras, tačiau laiko ir datos neatsimena. Gavo iškvietimą, adreso neatsimena, kad įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Vyriškis sudavė savo buvusiai žmonai. Kai atvyko, pareigūnus įleido moteris, kuri buvo susijaudinusi, išsigandusi, nurodė, kas prieš ją smurtavo, kad sudavė kelis kartus, suplėšė chalatą. Ji buvo nusiteikusi rašyti pareiškimą. Ji buvo išsigandusi, sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai prieš ją smurtaujama. Nepamena, koks buvo gautas pranešimas. Pareigūnai bandė klausinėti vyriškį, bet jis rėkavo, grasino pareigūnams, kad juos atleis iš darbo, gąsdino kažkokiais majorais, generolais, buvo nenusiteikęs bendrauti. Jis atrodė apsvaigęs, neblaivus. Kaip suprato, ten buvo sutuoktiniai, jie gyvena skirtinguose kambariuose, tame kambaryje, kuriame gyvena vyriškis, buvo labai netvarkinga. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS. Nukentėjusioji pareigūnams pasakojo, kad jos buvęs vyras atėjo pas ją į kambarį, griebė ją ir sudavė, suplėšė rūbus. Kur sudavė, negali pasakyti. Sakė, kad kelis kartus sudavė. Pareigūnas matė smarkiai suplėšytus nukentėjusiosios drabužius.
Liudytoju apklaustas K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta, bet yra matęs. Kartą kvietė policiją, tačiau nepamena kada, bet tai galėjo būti 2019 metų ruduo, arba žiemos pradžia, nes girdėjo įtartinus garsus kaimynystėje, t. y. agresyvaus vyro balsą ir labai išsigandusios moters balsą. Jis tą dieną po darbo grįžo namo ir sutiko kaimynę, kuri vedžiojo šunį. Ji pasakė, kad girdėjo labai baisius garsus pro kaimynų langą ir pasakė, kad reikia kviesti policiją, bet ji neturi telefono su savimi ir paprašė jo, kad jis iškviestų policiją. Jis grįžo namo ir iš tikrųjų iš 11 buto (pats gyvena Tujų g. 7-12) sklido didelis triukšmas. Girdėjosi agresyvus vyro balsas ir išsigandęs moters balsas, net klyksmas. Todėl jis iškvietė policiją. Ką jie šaukė nesuprato, nes jie kalba rusiškai, o jis nesupranta šios kalbos. Tai buvo popietė arba link vakaro. Jis (liudytojas) gyvena ten pusę metų, giminaičių bute. Iš greta esančio buto (11 buto) nuolat girdi sklindantį triukšmą, barnius, šūkavimus. Dažniausiai ne taip blogai, bet vis kažkas pykstasi. Bet tą kartą kvietė policiją, nes tikrai buvo išskirtinis atvejis, sklido didelis triukšmas. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja neturi jokių santykių, kelis kartus yra matęs, tik pasisveikino laiptinėje. Jokių pykčių ar nesutarimų su jais nėra turėjęs. Kaltinamasis dažniausiai būna neblaivus. Kai blaivus, pakankamai draugiškas, kai išgėręs – kabinėjasi prie kitų. Ką jis sako, nežino, nes kaltinamasis kalba rusiškai, o jis (liudytojas) nesupranta šios kalbos, bet jo veiksmus supranta kaip kabinėjimąsi. Prie jo (liudytojo) asmeniškai nėra kabinėjęsis.
Kaltinamasis V. S. 2019 m. rugsėjo 5 d. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su jam pareikštais įtarimais susipažino, jie aiškūs ir suprantami, neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas. Parodė, kad galvos traumų yra turėjęs vaikystėje, į psichiatro ar narkologo įskaitą nėra įtrauktas, (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo gydytas penkias dienas prieš metus laiko. Dėl įtarimo, kuris jam yra pareikštas dėl 2019 m. rugsėjo 4 d. įvykio, parodė, kad nemušė savo buvusios sutuoktinės M. G. S. nei kumščiais, nei kaip nors kitaip. Tarp jų su buvusia žmona buvo kilęs konfliktas dėl to, kad ji atidavusi baldus žentui, dėl to supykęs, tačiau jos nelietė, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Kodėl buvusi sutuoktinė jam iškvietė policiją, nežino (1 t., b. l. 124–126).
Liudytoja 2019 m. rugsėjo 4 d. apklausta M. G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su buvusiu vyru V. S. gyvena tame pačiame bute, skirtinguose kambariuose. Jie išsiskyrę (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 20:30 val. jis, būdamas neblaivus, atėjo į jos kambarį ir be jokios priežasties trenkė jai su ranka du kartus į galvą, tampė ją laikydamas už chalato ir suplėšė chalatą, taip jis sukėlė fizinį skausmą. V. S. smurtauja prieš ją nebe pirmą kartą, šiuo metu net vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kol V. S. būna blaivus, viskas būna gerai. Kai jis išgeria, prasideda problemos, jis pradeda ją kaltinti visokiais nebūtais dalykais, kelia prieš ją ranką. Prašo policijos apsaugoti ją nuo V. S. smurto (1 t. b. l. 19–20).
Papildomai 2019 m. rugsėjo 5 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji M. G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. S. yra išsiskyrę nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau gyvena viename bute, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jiems abiems lygiomis dalimis. Nurodė, kad bendro ūkio neveda, viską perka sau atskirai, už komunalines paslaugas moka per pusę (kiekvienas už save). 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 20.00 val. ji gulėjo lovoje savo kambaryje, kadangi buvo sukilęs spaudimas, žiūrėjo televizorių. Staiga į jos kambarį ant sėdmenų atšliaužė V., kadangi jis neturi kairės galūnės, girtas, pradėjo priekaištauti, šūkavo. Ji nieko jam nesakė, taip ir gulėjo lovoje. Tada, pamatęs, kad ji nereaguoja į jo riksmus, prisiartino prie jos, dešine ranka sugriebė jai už chalato atlapų, stipriai patraukė į save, išplėšdamas dalį audinio, o kaire ranka du kartus stipriai sudavė į pakaušį, tuo metu labai skaudėjo, nes nesitikėjo tokio jo elgesio, bet nespėjo atsitraukti. Po suduotų smūgių V. dar kurį laiką sėdėjo šalia jos lovos ir šūkavo. Ji gulėdama lovoje paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Išgirdęs, kad kviečiama policija, V. dar kurį laiką buvo jos kambaryje, po to nušliaužė atgal į savo kambarį, o ji iki atvykstant pareigūnams buvo savo kambaryje. Gavusi siuntimą kreiptis į teismo medikus dėl sužalojimo masto nustatymo, nesikreipė, kadangi sužalojimai padaryti nežymūs, į medikus taip pat nesikreipė. Buvusiam vyrui pretenzijų dėl chalato neturi, nes jis buvo senas. Jokio ieškinio dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nereikš. Nori, kad asmuo būtų nubaustas už sukeltą fizinį skausmą (1 t., b. l. 50–52).
Liudytoju 2019 m. rugsėjo 13 d. apklaustas T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 20.00 val., dirbdamas pagal iš anksto numatytą grafiką Vilniaus apskrities VPK Rinktinės ,,Vytis“ vyriausiojo patrulio pareigose, gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Pranešime buvo nurodyta, kad minėtu adresu pranešėjos sutuoktinis muša ją. Pranešime nurodyta, kad namuose vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, kurios pavardės apklausos metu neatsiminė, moteris atrodė šiek tiek išsigandusi, tačiau akivaizdžių smurto požymių ant jos nebuvo matyti, taip pat elgėsi gana ramiai. Moteris jiems paaiškino, kad gyvena dviejų kambarių bute su savo buvusiu sutuoktiniu, viename iš buto kambarių gyvena ji, kitame gyvena jos buvęs vyras. Pranešėja jiems nurodė, kad jai būnant savo kambaryje, į jį užėjo jos buvęs vyras ir be jokios priežasties, nekilus jokiam konfliktui, puolė ją sugriebdamas už chalato, kurį ji tuo metu vilkėjo, bei du kartus ranka trenkė į galvą. Jis neatsimena ir negali pasakyti, ar trenkė kumščiu, ar delnu. Pranešėjos buvęs vyras neigė smurtavęs prieš buvusią sutuoktinę, tačiau nuolatos kartojo, kad butas, kuriame jie gyvena, priklauso jam. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, vėliau, pristačius asmenį į komisariatą, jam buvo nustatytas neblaivumas. Pranešėja įvykio vietoje surašė pareiškimą, kuriuo vadovaujantis sulaikė asmenį ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS (1 t., b. l. 58–61).
Iš M. G. S. 2019 m. rugsėjo 4 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), ji gulėjo lovoje. Atėjo buvęs vyras V. S. ir be jokios priežasties griebė jai už chalato ir pradėjo mušti su ranka ir suplėšė chalatą. Ranka trenkė du kartus į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą V. S. (1 t., b. l. 37).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. rugsėjo 4 d. 20.06 val. Bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją M. G. S. muša sutuoktinis V. S., vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos nereikia (1 t., b. l. 32–34).
Vilniaus apskrities VPK rinktinės ,,Vytis“ vyriausiojo patrulio T. S. 2019 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vyriausieji patruliai T. S. ir V. B. gavo pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, atvykus į įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), M. G. S. paaiškino, kad buvęs vyras V. S. užėjo pas ją į kambarį ir be jokios priežasties griebė už chalato ir su ranka du kartus smogė į galvą. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą. V. S. neigė, kad smurtavo. Įvykio vieta tvarkinga (1 t., b. l. 35–36).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. atlikta įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas yra kambarys, esantis trijų kambarių bute, aukščiau nurodytu adresu. Kambario durys medinės. Priešais duris, prie sienos stovi sofa. Kambario dešinėje, prie sienos stovi sofa. Apžiūros metu grumtynių pėdsakų nepastebėta. Vaizdo stebėjimo kameros įvykio vietoje neįrengtos (1 t., b. l. 19–20).
Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu ,,download_10.102.186.21_2019-09-04_20-04-26_25.00, 37060096998“, kurio trukmė 55 sekundės. Moteris, prisistačiusi M. S., kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini) (kalba isteriškai, neįmanoma suprasti teksto), nes vyras suplėšė chalatą, muša. Greitosios nereikia. Protokolas išverstas į lietuvių kalbą (1 t. b. l. 69–73).
Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu ,,download_10.102.186.21_2019-09-04_20-10-06_25.14, 37067138800“, kurio trukmė 34 sekundės. Skambina vyras, kuris praneša, kad gretimame bute, (duomenys neskelbtini), girdi konfliktą: „Girdisi, kad labai gėrė, labai daug šaukė, labai keikėsi, girdi, kaip moteris kažkokia verkia, kažkokius trenksmus.“ (1 t., b. l. 74–77).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. 21.24 val. V. S. nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 131).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta.
Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo padarytas nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiosios M. G. S., liudytojų G. K., M. U., T. S., V. B., K. R. parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad 2019 m. gegužės 22 d. anksti ryte, apie 5 val., jos buvęs sutuoktinis V. S., su kuriuo ji jau apie 40 metų išsiskyrusi, tačiau gyvena tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus po jos pastabų dėl keliamo triukšmo užėjo į jos kambarį ir trenkė jai ramentu į dešinę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir iškvietė policijos pareigūnus. Šiuos jos parodymus patvirtina į įvykio vietą atvykę iškviesti policijos pareigūnai G. K. bei M. U. Šie abu liudytojai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gavus iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko verkdama ir susijaudinusi nukentėjusioji, kuri skundėsi, jog jos buvęs sutuoktinis, gyvenantis tame pačiame bute, tik kitame kambaryje, smurtavo prieš ją, trenkė ramentu jai į ranką. Šie policijos pareigūnai taip pat užfiksavo įvykį dokumentuose bei vaizdo įraše. Iš vaizdo įrašo bei jo apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d. nukentėjusioji, susijaudinusi, šluostydama prakaitą nuo kaktos, įvykio vietoje (bute) pareigūnams rodydama paaiškino, jog jai ryte sudavė su ramentu, tarp alkūnės ir peties tuo metu bute kartu buvęs ir skandalus visą naktį kėlęs vyriškis, prisistatęs Vasilijus, kuris apklausiamas neigė sudavęs nukentėjusiajai ramentu per ranką. Tai, kad nukentėjusioji įvykio metu kvietė policijos pareigūnus, patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai bei policijos įvykių registracijos duomenys, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji, prisistačiusi M. S., kviečia policiją adresu: (duomenys neskelbtini), nes buvęs vyras skandalija, mušasi. Galiausiai nukentėjusiosios M. G. S. patirtą fizinį skausmą ir sužalojimą 2019 m. gegužės 22 d. įvykio metu patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. specialisto išvada Nr. G 1658/2019 (01), kurioje konstatuota, jog jai nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje rankoje, šis sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir jis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, alkotesterio kvito duomenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 22 d. 07.15 val. kaltinamajam V. S. nustatytas 1,21 promilių neblaivumas.
Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis nemušė savo buvusios sutuoktinės (nukentėjusiosios), nežino, iš kur pas ją atsirado teismo medicinos ekspertų nustatyti sužalojimai, tai galimai padarė kitas bute buvęs žmogus, kuris miegojo ant sofos, kai jį išvežė policijos pareigūnai, neva A., kuriam nukentėjusioji atidavė jo (kaltinamojo) ramentus, tačiau šiuos jo teiginius paneigia ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, kad įvykio metu jų bute buvo tik ji ir kaltinamasis, tačiau ir policijos pareigūnų G. K. bei M. U. parodymai, kuriais jie patvirtino, jog nukentėjusioji ir kaltinamasis dviese buvo tame bute įvykio metu, vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog iš tiesų bute be pareigūnų buvo tik nukentėjusioji ir kaltinamasis. Be to, nukentėjusioji patvirtino, kad yra pensininkė, niekur nedirba, prastos sveikatos (spaudimas aukštas), kartais namie prižiūri anūkus, taigi ir iki įvykio negalėjo kitur susižaloti.
Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nuosekliai teigė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. vakare apie 20 val. jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos buvęs sutuoktinis kaltinamasis V. S. vėl neblaivus kibdamas prie jos užėjo į jos kambarį, griebė už chalato, suplėšė jį, ir du kartus trenkė kumščiu į galvą (pakaušį), taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl ko ji išsigandusi ir iškvietusi policijos pareigūnus. Šiuos jos parodymus patvirtina policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, t. y. liudytojų T. S. bei V. B., parodymai, kad gavus iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir atvykus į įvykio vietą, duris atidarė nukentėjusioji, ji atrodė susijaudinusi, išsigandusi ir paaiškino, kad jos buvęs vyras atėjo į jos kambarį, trenkė jai kelis kartus kumščiu į galvą, suplėšė jai chalatą, pareigūnai patys matė suplėšytus drabužius, o vyriškis tuo metu buvo savo kambaryje neblaivus ir neigė mušęs buvusią žmoną, nebuvo nusiteikęs bendrauti, rėkavo. Tokios pat aplinkybės nurodytos ir patrulio T. S. bei V. B. surašytame 2019 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje. Taip pat ir liudytoju teisme apklaustas nukentėjusiosios bei kaltinamojo kaimynas K. R., 2019 m. rugsėjo 4 d. įvykio metu skambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešęs, jog gretimame bute, (duomenys neskelbtini), girdi šauksmus, keiksmus, trenksmus, kad moteris verkia, parodė, jog tą dieną po darbo grįžo namo ir sutiko kaimynę, kuri pasakė, kad girdėjo labai baisius garsus pro kaimynų langą ir paprašė jo iškviesti policiją, kadangi neturėjo telefono su savimi, o jis grįžęs namo iš tikrųjų iš 11 buto išgirdęs sklindantį didelį triukšmą, agresyvų vyro balsą, moters klyksmą, iškvietė policiją. Tai, kad ir nukentėjusioji įvykio metu kvietė policijos pareigūnus, patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai bei policijos įvykių registracijos duomenys, iš kurių matyti, jog 2019 m. rugsėjo 4 d. 20.06 val. Bendruoju pagalbos telefonu moteris, prisistačiusi M. S., kviečia policiją ir praneša, kad (duomenys neskelbtini), ją muša sutuoktinis V. S., suplėšė chalatą, ji kalba isteriškai. Kaltinamojo neblaivumą ir 2019 m. rugsėjo 4 d. įvykio metu patvirtina alkotesterio kvito duomenys, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. 21.24 val. V. S. nustatytas 1,43 promilių neblaivumas. Nors šiuo atveju nukentėjusioji, gavusi siuntimą nuvykti pas teismo medicinos ekspertus sužalojimo mastui nustatyti, to nepadarė, kaip teigė, dėl objektyvių priežasčių (turėjo prižiūrėti anūką), tačiau jos patirtą fizinį skausmą patvirtina jos pačios teiginiai apie savijautą 2019 m. rugsėjo 4 d. įvykio metu, t. y. kad jautė fizinį skausmą, policijos pareigūnų T. S. bei V. B. parodymai, kad nukentėjusioji jiems atvykus buvo susijaudinus, išsigandusi, matė smarkiai suplėšytus jos drabužius (chalatą), kaimyno K. R. parodymai, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. įvykis buvo išskirtinis tuo, jog iš nukentėjusiosios bei kaltinamojo buto sklido didelis triukšmas, agresyvus vyro balsas bei moters klyksmas, kas privertė jį iškviesti policijos pareigūnus, taip pat objektyvūs duomenys, kad pati nukentėjusioji isterišku balsu Bendrojo pagalbos centro telefonu kvietė policiją.
Teismas šiuo atveju nemato pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi, kaip pati nurodė, kaltinamasis, su kuriuo ji jau seniai išsiskyrus, tačiau gyvena viename bute, nuolat prie jos kabinėjasi, kaltina nebūtais dalykais, rėkauja, ypač kai būna išgėręs, tačiau ji stengiasi nekreipti į jį dėmesio, nes jokio bendro ūkio ar šeimyninio gyvenimo su juo neveda, gyvena atskiruose kambariuose, atskirą gyvenimą, o į policiją šiais atvejais kreipėsi dėl to, jog tai buvo pirmi kartai, kai jis smurtavo prieš ją, ji išsigando ir norėjo, kad jis nusiramintų, tai nebesikartotų, kas, kaip ji nurodė, trumpam ir įvyko atvykus policijos pareigūnams – kaltinamasis kurį laiką nurimo, buvo išvežtas į policijos komisariatą, nebuvo namie. Taigi ir iš bylos duomenų nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusioji, būdama nusiteikusi priešiškai, siekia tyčia apkalbėti kaltinamąjį. Priešingai, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo teiginių bei elgesio (balso kėlimo, replikų, agresyvaus elgesio, priekaištų, neigimo), jis pats yra priešiškai nusiteikęs nukentėjusiosios atžvilgiu, yra nepatenkintas galimai ankstesniais jos veiksmais ar elgesiu, kitų jų bendrų artimųjų elgesiu ar apskritai nukentėjusiosios buvimu. Akivaizdu, kad šiuos jo jausmus stiprina ir alkoholis, kuris turi įtakos ir jo agresyviam elgesiui. Kaip nurodė nukentėjusioji bei liudytojas K. R., kai kaltinamasis yra neblaivus, jis triukšmauja, kabinėjasi prie kitų, kaimynai dėl keliamo triukšmo jį veja iš laiptinės, bando atkreipti dėmesį daužydami į radiatorius. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. specialisto išvados taip pat matyti, jog kaltinamasis V. S. kelis kartus gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje po impulsyvaus, autoagresyvaus elgesio epizodų, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, (duomenys neskelbtini) sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, buvęs savęs žalojimas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog dėl nukentėjusiosios bei jo artimųjų elgesio ar veiksmų jam „kyla nervai“, vartoja alkoholį kai turi pinigų, seniai yra gydęsis nuo priklausomybės alkoholiui, kartą buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kadangi rankas pjaustėsi, nes buvo išgėręs. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju nustatyta, kad abiejų įvykių metu kaltinamasis buvo neblaivus, teismui nekyla abejonių, jog aptartais įrodymais nustatyti faktai tikrai įvyko ir tai įvykdė kaltinamasis. Taip pat iš bylos duomenų nėra pagrindo teigti ir, kad nukentėjusioji turi kitą galimai finansinį suinteresuotumą (dėl buto) apkalbėti kaltinamąjį. Kaip abu patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nei vienas, nei kitas neturi kitų galimybių gyventi atskirai, po šios baudžiamosios bylos gyvens tame pačiame bute kaip ir iki šiol jau keturiasdešimt metų.
Be to, teismas neturi pagrindo abejoti ir kitų liudytojų parodymais. Tiek policijos pareigūnai, tiek nukentėjusiosios bei kaltinamojo kaimynas teigė asmeniškai nepažįstantys jų, jokių ryšių ar santykių anksčiau, išskyrus susijusius su nagrinėjamais įvykiais, neturėjo. Nors šiuo atveju nei vienas iš liudytojų tiesiogiai nedalyvavo įvykių metu, tačiau jų parodymai yra netiesioginiai įrodymai, kurie šiuo atveju pagrindžia vienokį ar kitokį šių liudytojų dalyvavimą nagrinėjamuose įvykiuose bei patvirtina kitus tiesioginius įrodymus (nukentėjusiosios parodymus, garso bei vaizdo įrašų duomenis, specialistų išvadas bei alkotesterio kvitų duomenis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
Taigi aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. S. nežymiai sužalojo nukentėjusiąją M. G. S., kai 2019 m. gegužės 22 d. apie 5.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,21 promilių neblaivumas), konflikto metu, ramentu sudavė nukentėjusiajai M. G. S. į dešinę ranką, padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje, bei sukėlė nukentėjusiajai M. G. S. fizinį skausmą, kai 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,43 promilių neblaivumas), konflikto metu, griebė ranka nukentėjusiajai M. G. S., gulinčiai lovoje, už chalato atlapų ir patraukdamas į save jį suplėšė, po to dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai į pakaušį. Abiejų veikų metu kilę padariniai – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas bei fizinio skausmo jai sukėlimas, neabejotinai priežastiniu ryšiu susiję su minėtais kaltinamojo veiksmais, kuriuos jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Be to, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji, nors ir gyvena viename bute, tačiau yra išsiskyrę, bendro ūkio neveda, šeiminiai santykiai jų nesieja, ką abu patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Už Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, t. y. kad šiuo atveju padaryti du baigti nesunkūs tyčiniai nusikaltimai žmogaus sveikatai.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad V. S. yra pensinio amžiaus žmogus, išsiskyręs (1 t., b. l. 85–86), nedirba (1 t., b. l. 91), yra neįgalus (1 t., b. l. 81), praeityje neteistas (1 t., b. l. 87–88), administracine tvarka baustas kartą už valdymo tvarkos pažeidimą (2016 m. policijos komisariate keikėsi necenzūriniais žodžiais prieš policijos pareigūnus bei įžeidinėjo, elgėsi agresyviai, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti nereagavo, konfliktavo su kitais pristatytais asmenimis, juos keikė necenzūriniais žodžiais) (1 t., b. l. 89–90), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale negydytas ir neregistruotas (1 t., b. l. 95), gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69), gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2017 m. spalio 27 d. (1 t., b. l. 93), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. specialisto išvadą Nr. 89TPK-223/2019 iš medicininių dokumentų nustatyta, kad V. S. 4 kartus gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje po impulsyvaus, autoagresyvaus elgesio epizodų, paskutinis stacionarinis gydymas 2017 m. spalio 15 d. – 2017 m. spalio 27 d., diagnozuota: (duomenys neskelbtini) tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, buvęs savęs žalojimas, tačiau tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 102), taigi nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo pakaltinamas.
Galiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, kaip minėta, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų dviejų nusikaltimų padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorė pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis už kiekvieną iš nusikaltimų nustatytinas šiek tiek mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. po 1 metų laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, kaltinamajam skirtina galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždraudžiant jam visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį, bendrauti su nukentėjusiąja bei artintis prie jos arčiau kaip per 2 metrų atstumą, kadangi tokie įpareigojimai bei draudimai, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d. 1 p., 7 d.).
Pažymėtina, kad prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam skirti įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog toks įpareigojimas, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, gali būti skiriamas, kai nuteistasis sutinka. Šiuo atveju posėdžių metu teismas neišgirdo tokio V. S. sutikimo, be to, daryti išvadą, kad jis sutiktų gydytis dėl to, jog, kaip pats teigia, anksčiau yra gydęsis šią priklausomybę, nėra pagrįsta (pažymėtina, jog bylos duomenimis Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale kaltinamasis negydytas ir neregistruotas). Kaip nurodė kaltinamasis teismo posėdžio metu, alkoholį vartoja, kai turi pinigų, tačiau, jo nuomone, jis alkoholį vartoja saikingai, „kiek reikia, tiek ir išgeria“, todėl iš to matyti, kad alkoholio vartojimo jis nelaiko problema, nuo kurios reikėtų gydytis. Teismo vertinimu, veiksmingesnės šiuo atveju poveikio priemonės kaltinamajam būtų įpareigojimas apskritai uždrausti vartoti alkoholį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai bei apskritai agresyvus elgesys pasireiškia būtent pavartojus alkoholį, bei įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuri gali būti susijusi ir su alkoholio vartojimo prevencija. Taigi šis prokurorės prašymas atmestinas.
Taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nėra teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi šią priemonę teismas gali skirti asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis veikų padarymo metu ir šiuo metu nėra artimieji giminaičiai ar šeimos nariai. Pažymėtina, jog kaltinamajam skirta elgesio pataisos programa šiuo atveju taip pat gali būti susijusi ir su smurtinio elgesio pataisa. Konkrečią elgesio pataisos programą parenka laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija.
Kaltinamasis V. S. Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 22 d. 06.00 val. iki 2019 m. gegužės 22 d. 15.30 val. (viena diena) ir nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 21.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 17.02 val. (viena diena) (1 t., b. l. 113, 116, 130, 133). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 111, 127–128) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2019 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas, kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 66); 2) 2019 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas, kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 73); 3) 2019 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas, kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 77); 4) 2019 m. rugpjūčio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas, kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 80) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikštas liudytojo T. S. prašymas dėl kelionės išlaidų kompensavimo (20,00 Eur už tai, kad liudytojas T. S. dalyvavo teismo posėdyje ne darbo metu ir vyko nuosavu automobiliu (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 1–6), šios išlaidos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. pavedimu Nr. 4248 buvo atlygintos, pervedant jam 4,60 Eur, todėl šios išlaidos išieškotinos iš V. S. valstybės naudai (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gegužės 22 d. veika) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2019 m. rugsėjo 4 d. veika) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir V. S. (V. S.) paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 punktu bei 7 dalimi, įpareigoti V. S. (V. S.) visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir uždrausti jam visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį, bendrauti su nukentėjusiąja bei artintis prie jos arčiau kaip per 2 metrų atstumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. S. (V. S.) laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 22 d. 06.00 val. iki 2019 m. gegužės 22 d. 15.30 val. (viena diena) ir nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 21.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 17.02 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, t. y. 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2019 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedą, kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro; 2) 2019 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedą, kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro; 3) 2019 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedą, kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro; 4) 2019 m. rugpjūčio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedą, kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Priteisti iš V. S. (V. S.) valstybės naudai 4,60 Eur (keturis eurus šešiasdešimt centų) proceso išlaidų, kurios buvo išmokėtos liudytojui už kelionę į teismo posėdį.
Išaiškinti V. S. (V. S.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar šaukimo gavimo.
Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.
Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.