Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1471-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
2S-1471-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17715-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Intersecond“
Atsakovas
UAB „Arginta“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1471-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17715-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intersecond“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Intersecond“ ieškinį atsakovui UAB „Arginta“ dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Intersecond“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Arginta“ ieškovo naudai priteisti 110 000 Lt avansą, 21 780 Lt baudą, 9 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Taip pat ieškovas prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Arginta“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovui ar esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis – 131 780 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o reikalaujama suma atsakovui laikytina labai didele, taip pat atsakovas šiurkščiai pažeidė darbų pagal sutartį atlikimo terminus, vengia grąžinti avansą, atlyginti patirtus nuostolius, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-27 nutartimi ieškovo UAB „Intersecond“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad iš 2011 m. atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog atsakovo nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudaro 50 259 359 Lt, ilgalaikis turtas 20 856 080 Lt, trumpalaikis turtas – 29 403 279 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 998 889 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 14 473 764 Lt, grynasis pelnas – 3 986 941 Lt. Pažymėjo, kad minėti duomenys patvirtina, jog atsakovo turtinė ir finansinė padėtis yra stabili ir gera, taigi atsakovas turi pakankamai pajamų ir turto įvykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog dėl atsakovui pareikšto ieškinio reikalavimo dydžio (131 780 Lt), atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, galėtų padidėti teismo sprendimo neįvykdymo rizika ieškinio patenkinimo atveju. Pažymėjo, kad kitokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie tokią grėsmę, byloje nėra, dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Intersecond“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat gauti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir prijungti prie bylos medžiagos duomenis apie atsakovui UAB „Arginta“ Lietuvos teismuose pareikštus ieškinius, jų sumas ir kilusių ginčų esmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 12 str., 13 str., 178 str., 179 str. 2 d. įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus, pasidarbavo už atsakovą ir savo iniciatyva surinko į bylą įrodymus – atsakovo 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau teismas savo iniciatyva rinkti įrodymus turi teisę tik viešojo intereso apsaugos tikslu. Nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti viešojo intereso apsaugos poreikio, dėl to tokius teismo veiksmus galima vertinti kaip teismo šališkumą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išnagrinėtas neteisėtos sudėties – šališko teismo, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Be to, teismas netinkamai įvertino išreikalautus įrodymus, nes 2011 m. balanso duomenimis, nors atsakovo turto vertė 2011-12-31 buvo didelė – 50 259 359 Lt, tačiau jo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24 752 497 Lt, t. y. siekė beveik pusę viso jo turimo turto vertės. Atsakovas turi ilgalaikių įsipareigojimų kredito įstaigoms, kurių dydis net 7 049 423 Lt, tai reiškia, kad didelė dalis atsakovo turto yra įkeista bankui. Taip pat teismas vadovavosi nebeaktualiais 2011-12-31 atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentais, o nauji duomenys teismui nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad ieškovas bandė iš VĮ Registrų centro gauti atsakovo aktualius 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurių gauti nepavyko, nes atsakovas jų nėra pateikęs viešajam registrui, kas taip pat įrodo jo prastą turtinę padėtį. Nurodė, kad atsakovas užsiima nauju, itin rizikingu saulės elektrinių įrengimo verslu, todėl nepamatavęs rizikos prisiėmė daug įsipareigojimų, kurių įvykdyti nesugeba. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovui teismuose iškelta daug bylų, duomenis apie kurias prašė gauti apeliacinės instancijos teismo. Be to, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrodo ir tas faktas, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę ieškovui. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad 2009 m. Vilniaus apygardos teismas jau taikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones 197 292,85 Lt sumai, nes konstatavo, kad tokia ieškinio suma yra didelė.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Arginta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų rengimo ryšium su laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui netaikymu. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kodėl, jo manymu, reikalavimo suma atsakovui yra didelė. Pažymėjo, kad pateikiamame 2012-12-31 atsakovo balanse tam tikrų finansinių rodiklių sumažėjimą lėmė 2012-07-02 įvykusi reorganizacija, kai atsakovo įmonės pagrindu buvo įkurtos 2 naujos įmonės – UAB „Arginta Investment“ ir UAB „Arginta Engineering“, pastarosioms atitinkamai perėmus ir dalį turto, kuris 2011-12-31 priklausė atsakovui, bei dalį iki 2012-07-01 buvusių atsakovo darbuotojų. Tačiau net ir 2012-12-31 balanso duomenimis atsakovas turi 27 008 126 Lt turto, dėl to neturėtų kilti jokių problemų sumokėti ieškovui 131 780 Lt skolą net jei teismas ieškinio neatmestų. Pažymėjo, kad ieškovas, teikdamas teismui reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąmoningai siekė suklaidinti teismą, kad atsakovas turto neturi. Nurodė, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, darydamas spaudimą teismui apie Liteko sistemoje esančius duomenis apie atsakovo dalyvavimą kitose bylose, kai daugumoje jų ieškinio suma yra apie 5 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, ieškovo paaiškinimus bei atsakovo atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str. ir 178 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.

Ieškovo teigimu, reikalavimo suma (131 780 Lt) yra didelė, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis. Kitaip tariant, taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2007, 2007-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-81/2007). Taigi, sprendžiant šį klausimą gali būti nagrinėjama, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovui, bet ne ieškovui. Vien aplinkybė, jog reikalavimo suma yra didelė ieškovui, nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

Įvertinus bylos medžiagą, teismo vertinimu, darytina išvada, kad ieškovas, prašydamas teismo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovui reikalavimo suma yra didelė ir atsakovas gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtą, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju piniginių lėšų grąžinimas ieškovui gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Minėta, kad tai, jog reikalavimo suma yra didelė ieškovui, nesudaro pagrindo teigti, kad ši suma laikytina didele ir atsakovui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, savo iniciatyva šiuos duomenis gavo iš VĮ Registrų centro. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesant byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį neturėjo pagrindo šiuos duomenis rinkti savo iniciatyva, tačiau nurodo, kad tai pagal į bylą pateiktus dokumentus nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsakovas į bylą pateikė 2012-12-31 balanso duomenis, iš kurių matyti, kad viso atsakovo turto vertė sudaro net 27 008 126 Lt. Nors balanso duomenimis atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 20 471 347 Lt, tačiau tai nereiškia, kad šie atsakovo įsipareigojimai yra pradelsti. Iš balanso duomenų matyti, kad atsakovo ilgalaikį materialųjį turtą sudaro 1 639 052 Lt, taip pat iš atsakovo pateiktos 2012-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad įmonė 2012 m. patyrė 2 571 045 Lt grynojo pelno. Taigi šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovui ieškovo reikalavimo suma – 131 780 Lt – nėra laikytina didele. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi nutarties priėmimo metu neaktualiais 2011 m. atsakovo balanso duomenimis, tačiau ir pagal 2012-12-31 balanso duomenis nėra pagrindo daryti išvados, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškinio patenkinimo atveju piniginių lėšų grąžinimas ieškovui gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismuose yra nagrinėjamos bylos pagal pareikštus reikalavimus atsakovo atžvilgiu bei kad 2009 m. Vilniaus apygardos teismas jau yra taikęs atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones 197 292,85 Lt sumai, nesuponuoja pagrindo ir nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes kiekvienu atveju tokie klausimai sprendžiami individualiai, pagal byloje nurodytas aplinkybes ir konkrečius pateiktus įrodymus, kurie šiuo atveju, teismo vertinimu, neįrodo, jog yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jis neįrodė tos aplinkybės, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Taigi dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Arginta“ prašė teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos, nepateikė. Be to, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93 str., 94 str., 96 str.). Atsižvelgiant į tai, minėtas atsakovo UAB „Arginta“ prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Ieškovo UAB „Intersecond“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius