- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- e1-3330-598/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25410-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- V. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonavoje) prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini) " pagalbiniu darbininku, teistas:
1) 2005 m. balandžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. 2005 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2005 m. balandžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
2) 2019 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 284 straipsnį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) 2021 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 140 str. 2 d. – galutine 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams. 2021 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi bausmės (arešto) vykdymo atidėjimas panaikintas. 2022 m. balandžio 6 d. atliko arešto bausmę.
4) 2024 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281-1 str. 1 d. – galutine 60 parų arešto bausme. 2024 m. spalio 25 d. arešto bausmę atliko,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. 2025 m. liepos 18 d. apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu su šeimos nariu – kartu gyvenančiu broliu D. D., tyčia ranka sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į galvą – tokiais veiksmais padarė jam ekchimozę (poodinę kraujosruvą) kairės akies apatinio voko srityje ir odos nubrozdinimą pakaušio srityje - tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. D. sveikatą.
Kaltinamasis V. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis kartu su savo žmona R. D. ir broliu D. D. gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 18 d. pavakary jis su D. namuose vartojo alkoholį. Žmona buvo kažkur išvykusi. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ne visas įvykio aplinkybes atsimena. Begeriant jis su broliu dėl kažko susibarė ir žodinis konfliktas peraugo į muštynes. Neatsimena kas pirmas ir į kurias vietas sudavė smūgius. Atsimena, kad jie abu virtuvėje buvo susikibę ir stovėdami grūmėsi, po to grūmėsi ritinėdamiesi virtuvėje ant grindų. Atrodo, kad D. jam sudavė ranka į kairę akį, o tada jis D. kumščiu sudavė į veidą gal du smūgius. D. dėl suduotų smūgių pretenzijų neturi, į medikus nesikreipė ir nesikreips, pas teismo med. ekspertą nevyks. Atsimena, kad pas juos į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, bet ką su jais kalbėjo, neatsimena. Taip pat neatsimena, kad tą vakarą jis būtų kur nors parkritęs ir susitrenkęs kairę galvos pusę (e. b. l. 116-119, 135-138).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusysis D. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 liepos 18 d. pavakary namuose jis su broliu V. D. vartojo alkoholį. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, beveik neatsimena šio vakaro įvykių. Atsimena, kad virtuvėje jis su broliu susiginčijo ir į namus buvo atvykę policijos pareigūnai bei medikai. Kas ir kodėl juos iškvietė, nežino. Neatsimena ką kalbėjo su pareigūnais ir medikais. Kitą dieną aplink kairę akį pamatė didelę kraujosruvą ir suprato, kad girtaujant jis ir V. susimušė. Kiek atsimena, namuose jie buvo dviese, brolio žmona buvo kažkur išėjusi. Jis V. pretenzijų neturi, ieškinio nereikš. Neprieštarautų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 47-50).
Liudytoja R. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su sutuoktiniu V. D. ir jo broliu D. D. gyvena viename bute. 2025 liepos 18 d. apie 21 val. grįždama namo, dar būdama laiptinėje, išgirdo riksmus, pažino V. D. balsą, iškart suprato, kad broliai susimušė. Įėjusi į butą pamatė virtuvėje ant grindų besiritinėjančius D. D. ir V. D.. D. D. buvo apačioje, V. D. ant jo. V. D. kumščiu smūgiavo D. D. į šoną. Nematė, kad V. D. būtų sudavęs D. D. į kitas kūno vietas. Taip pat nematė, kad D. D. būtų sudavęs V. D.. Ji bandė juos išskirti, jie lyg aprimo, bet kai ji nusisuko, vėl išgirdo bildesius. Atsisukusi pamatė, kad jie vėl ritinėjasi ant grindų. Supratusi, kad nepajėgs jų išskirti, paskambino numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Kai kalbėjo su operatore, pasakė, kad broliai mušasi, kad yra peiliai. Taip pasakė, nes matė virtuvėje ant stalo gulintį peilį ir pagalvojo, kad kuris nors iš jų gali jį čiupti. Atvykę policijos pareigūnai V. D. išvedė iš namų. Po to policijos pareigūnai jai sakė, kad V. D. eidamas veidu atsitrenkė į laiptų turėklą, turbūt todėl jam kitą dieną po akimi buvo kraujosruva (e. b. l. 85-88).
Liudytoja L. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 18 d. dirbant su vyr. patruliu M. G., apie 21.05 val. gavo pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad mušasi du broliai, kad turi peilį. Nuvykus į įvykio vietą, bute buvo du vyrai - D. D. ir V. D., bei pranešėja R. D.. D. D. aplinkui kairę akį buvo paraudimas, patinimas ir nedidelė žaizdelė po akimi. Ant V. D. kūno sužalojimo žymių nesimatė. Abu vyrai barėsi. Nei pas šiuos asmenis, nei patalpoje, peilių nesimatė. Vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs ir nei vienas suprantamai nepaaiškino įvykio aplinkybių. D. D. tik pasakė, kad V. D. jam ranka sudavė į veidą ne vieną kartą, o V. D. šaukė, kad jis broliui sudavė tik vieną kartą. V. D. nesakė, kad D. D. jam būtų sudavęs smūgius. R. D. nurodė, kad grįžusi į namus rado virtuvėje besimušančius brolius, todėl iškvietė policiją. Patikrinus asmenų blaivumą, V. D. išvedė iš buto, kad konfliktas toliau nesitęstų. Lipdamas laiptais V. D. suklupo ir krito, kaire veido puse atsitrenkė į laiptinėje esantį metalinį vamzdį. Po to V. D. atsistojo ir į lauką išėjo pats. Jo veide nebuvo matyti akivaizdžių sužalojimo žymių (e. b. l. 93-96).
2025 m. liepos 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19-24).
2025 liepos 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose rasti V. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ranka sudavė kelis smūgius broliui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas akies voko periokulinės srities sumušimą. V. D. nustatytas 2,95 promilės neblaivumas, D. D. – 2,85 promilės neblaivumas. Dėl neblaivumo abu asmenys negalėjo paaiškinti dėl ko įvyko konfliktas. Įvykio vietoje buvo V. D. žmona R. D., kuriai nustatytas 1,94 promilės neblaivumas. R. D. paaiškino, kad grįžusi į namus, rado virtuvėje ant grindų besigrumiančius V. D. ir D. D. ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę medikai apžiūrėjo D. D., jis vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - kraujuojanti žaizda, patinimas ir kraujosruva pakaušyje ir prie kairės akies (e. b. l. 15-18).
2025 liepos 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno AVPK) Jonavos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos L. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 18 d. apie 21 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo gavus pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, jog mušasi broliai, atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose rastas neblaivus V. D., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,95 prom. neblaivumas) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,85 prom. neblaivumas). Ant D. D. veido buvo matomi sužalojimai. D. D. nurodė, kad V. D. konflikto metu jam sudavė kelis kartus į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, tačiau jis V. D. pretenzijų neturi. Asmenys dėl neblaivumo nesugebėjo paaiškinti dėl ko įvyko konfliktas. Įvykio vietoje taip pat buvo V. D. žmona R. D. (nustatytas 1,94 prom. neblaivumas), kuri paaiškino, kad grįžusi į namus, virtuvėje ant grindų rado besigrumiančius V. D. ir D. D., todėl iškvietė pareigūnus. Atvykę medikai D. D. apžiūrėjo, suteikė pagalbą, nustatė akies voko bei periokulinės srities sumušimą. D. D. vykti į gydymo įstaigą atsisakė (e. b. l. 35-36).
Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0125000412184 duomenimis matoma, kad 2025 liepos 18 d. 21.04 val. buvo gautas pranešimas, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mušasi du broliai, turi peilį (e. b. l. 25-27).
2025 liepos 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas (išklausytas) Bendrajame pagalbos centre 2025 liepos 18 d. 21.01 val. gautas R. D. pranešimo garso įrašas. R. D. kalba greitai, neaiškiai, ji kviečia policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Operatorei paklausus, kas vyksta, R. D. atsako: "Abudu broliai mušasi, peiliais eina" (e. b. l. 28-30).
2025 liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų tarnybine vaizdo kamera daryti šeši vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnai užeina į butą, kuriami girdisi triukšmas. Užėjus į virtuvę matosi prie stalo sėdintys D. D. ir V. D., greta jų stovi R. D.. Vyrai šaukia vienas ant kito, girdisi, kaip D. D. sako: "Aš prasileidau, aš prasileidau", "Va, jisai (ranka rodo į V. D.) (keiksmažodis) man į akį", "Susiginčinom". D. D. sako, kad jam medikų nereikia, jie abu yra neblaivūs. Po kiek laiko D. D. sako: "Man jisai netyčia praskėlė akį", nurodo, kad broliui pretenzijų neturi. Abu vyrai susiginčija, po to V. D. sako: "Tu norėjai mane smaugti". Policijos pareigūnams paklausus, V. D. sako, kad D. D. sudavė vieną kartą, bet D. D. prieštarauja, sako: "Vieną? Jeigu galva praskelta. Dėl ko galva praskelta? Vieną?" R. D. paaiškina, kad jai grįžus į namus, abu vyrai buvo virtuvėje ant grindų - D. D. apačioje, o V. D. ant jo, ji nubėgo pagalbos pas kaimynę, po to sako: "V., kai jus abu išgeriat, vienas kitą galit per... Tu vieną kartą su peiliu prieš jį kilnojaisi, šiaip, tu smurtauji prieš jį dažnai". Policijos pareigūnai patikrina V. D. ir D. D. blaivumą. Atvykę medikai apžiūri D. D.. Pareigūnai iš buto išsiveda V. D., kuris lipdamas laiptais suklumpa ir pargriūna, galva galimai trenkiasi į laiptinėje esantį metalinį vamzdį. Atsistojęs V. D. delnu dengiasi galvą kairėje pusėje, dejuoja, bet sako, kad medikų jam nereikia (e. b. l. 31-34).
2025 liepos 22 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas D. D., kuriam aplink kairę akį, plote apie 5 cm x 4,5 cm yra kraujosruva, apimanti viršutinį ir apatinį kairės akies vokus. Apatiniame kairės akies voke, po kairiu jos kampu, yra apie 0,5 cm ilgio horizontali žaizdelė, ant kurios užsidėjęs šašas. Kraujosruva violetinės ir tamsiai raudonos spalvų (e. b. l. 66-71).
2025 liepos 22 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas V. D., kuriam kairės akies apatiniame voke nustatyta apie 2,5 cm x 1 cm dydžio kraujosruva. Kraujosruva violetinės spalvos, kraštuose pereinanti į geltoną spalvą (e. b. l. 139-144).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) kairės akies apatinio voko srityje ir odos nubrozdinimas pakaušio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Pateiktuose dokumentuose nesant aprašytų morfologinių sužalojimų požymių, pasisakyti apie jų padarymo laiką ir mechanizmą, neįmanoma. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau kaip du nurodytų kūno sričių trauminius kontaktus su kietais bukais daiktais ar įrankiais. D. D. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi (e. b. l. 79-80).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso parodymuose užfiksuota, kad 2025 m. liepos 18 d. 21.34 val. V. D. nustatytas 2,95 promilės neblaivumas, 2025 m. liepos 18 d. 21.36 val. D. D. nustatytas 2,85 promilės neblaivumas (e. b. l. 97).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas V. D. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimų pagrįstumu. Šiuo atveju, vertinant kaltinamojo veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau patvirtino, kad su broliu kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į muštynes. Nors neprisiminė, kas pirmas ir į kurias kūno vietas sudavė smūgius, tačiau patvirtino, kad grūmėsi ritinėdamiesi ant grindų ir broliui kumščiu sudavė į veidą.
Tai, kad kaltinamasis atliko jam pareikštame kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, dalinai patvirtina ir nukentėjusiojo D. D. nurodytos aplinkybės. Nukentėjusysis nurodo, kad įvykio beveik neprisimena, kadangi tą vakarą buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau atsimena tai, kad virtuvėje su broliu susiginčijo ir į namus buvo atvykę policijos pareigūnai bei medikai.
Kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos R. D. parodymai apie tai, jog kaltinime nurodytą dieną ji laiptinėje, dar grįždama namo, išgirdo riksmus, pažino V. D. balsą ir iškart suprato, kad broliai susimušė. Įėjusi į butą pamatė virtuvėje ant grindų besiritinėjančius D. D. ir V. D.. D. D. buvo apačioje, V. D. ant jo. V. D. kumščiu smūgiavo D. D. į šoną, tačiau nematė, kad V. D. būtų sudavęs D. D. į kitas kūno vietas. Bandė juos išskirti, tačiau supratusi, kad nepajėgs, iškvėtė pagalbą numeriu 112.
Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos L. B. parodymai, kad atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, ji bute rado neblaivius V. D., D. D. ir R. D.. Ant D. D. veido matėsi sužalojimai. Abu neblaivūs vyrai nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, tik V. D. aiškino, kad broliui į veidą trenkė vieną kartą, kol D. D. sakė kad bent jau kelis kartus.
Šias proceso dalyvių nurodytas aplinkybes objektyviai patvirtina ir 2025 m. liepos 18 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2025 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas, pareigūnų tarnybine vaizdo kamera daryti vaizdo įrašai ir valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada, kuriuose užfiksuotas asmenų neblaivumas, nukentėjusiojo sužalojimai, bei kaltinamojo ir nukentėjusiojo tolimesnis ginčas, kurio metu kaltinamasis prisipažįsta vieną kartą trenkęs nukentėjusiajam į veidą.
Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad kaltinamojo kaltę patvirtina ankščiau aptarti konflikto pabaigą mačiusios liudytojos parodymai, į įvykį reagavusios pareigūnės parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir vaizdo įrašai.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, jog, nors tiksliai negali prisiminti aplinkybių todėl, kad buvo neblaivus, tikrai sudavė smūgį savo broliui, jis suvokė, kad jo atliekami veiksmai sukėlė realų skausmą nukentėjusiajam, asmuo norėjo taip veikti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – brolį, o dėl jo panaudojimo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, todėl V. D. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl V. D. skiriamos bausmės ir kitų klausimų
Skiriant bausmę V. D., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – areštas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (areštu) bei jos dydžiu sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam V. D., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, dirbantis, vedęs. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro vienkartinai konsultuotas 2021 m. rugsėjo 7 d., diagnozė F10.2 – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. 2024 m. balandžio 21-22 d. gydytas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje, diagnozė F10.8 – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą kaltinamajam, kuris išvadų iš ankstesnių savo teistumų nedaro, kartoja smurtinius nusikaltimus, už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant vidutinį jos dydį, paskiriant ją atlikti realiai, kadangi nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu su bausme skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaip jau minėta, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kaltinamasis padarė prieš savo brolį. BK 67 bei 72² straipsniuose numatyta, kad teismas kartu su bausme gali skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, kuri teismo vertinimu gali padėti kaltinamajam įsisąmoninti savo smurtinio elgesio prieš artimuosius bei šeimos narius pasekmes, taip pat koreguoti savo elgesį ateityje, kad tokių veiksmų kaltinamasis nebekartotų.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikytina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaiktina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šeši vaizdo įrašai (prie 2025 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo) ir garso įrašas (prie 2025 m. liepos 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. D. sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, V. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę ir arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. D. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - šešis vaizdo įrašus (prie 2025 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo) ir garso įrašą (prie 2025 m. liepos 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo) palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.