- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-65-210/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „PlusPlus Capital“, AS, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (Raseinių rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2097-1009/2017 pagal ieškovo „PlusPlus Capital“, AS, pareikštą ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1496,49 Eur skolos, 540,70 Eur palūkanų, 234,95 Eur delspinigių, 42 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1496,49 Eur nuo 2017-10-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės „PlusPlus Capital“, AS, pareikštą ieškinį atsakovui S. B. dėl įsiskolinimo priteisimo paliko nenagrinėtą ir grąžino ieškovei 51,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
3. Teismas nustatė, kad atsakovas yra išvykęs į Vokietiją ir šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teisms matė, kad Lietuvoje atsakovas registruotino nekilnojamojo turto neturi, taip pat nepateikta duomenų, kad Lietuvoje atsakovas turėtų ir socialinių ar ekonominių interesų. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje taip pat nepateikta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, todėl byla turi būti pareikšta būtent kompetentingam Vokietijos teismui pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Kadangi bylą nagrinėjančiam teismui yra nežinoma kompetentinga institucija, kuriai būtų galima persiųsti nagrinėjamą bylą, ieškovės ieškinį teismas paliko nenagrinėtą ir grąžino sumokėtą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė „PlusPlus Capital“, AS, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. 2016 m. birželio 9 d. atsakovo su pirma kreditore UAB „Mogo LT“ sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje yra nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys nesklebtini). Pagal lizingo sutarties 9.13.2 punktą kreditorė nebuvo informuota, jog keičiasi atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Atsakovas deklaravo išvykimą į Vokietiją, tačiau kito adreso nenurodė, todėl ieškovė, teikdama ieškinį, pagrįstai ją nurodė kaip skolininko gyvenamąją vietą. Skundžiamoje nutartyje nurodoma aplinkybė apie gyventojų registre skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir lemiančiu skolininko gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo. Nepavykus įteikti skolininkui procesinių dokumentų ieškovo ieškinyje nurodytu adresu, teismas gali įpareigoti ieškovę patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti kitus veiksmus, nepavykus dokumentų ieškovui įteikti jo gyvenamosios vietos adresu, prašoma juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Apeliantės nuomone, asmeniui formaliai deklaravus savo išvykimą į užsienį, tačiau nenurodžius jokio konkretaus gyvenamosios ar darbo vietos adreso, ieškovės galimybės apginti savo teises taptų ribotos, o atsakovas galėtų išvengti prievolių vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria kreditorės „PlusPlus Capital“, AS, ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.).
7. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
8. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Civilinio proceso kodekso normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti.
9. Iš pateikto ieškinio dalyko bei pagrindo matyti, kad ieškovės, kaip teisų perėmėjos, ieškinio reikalavimai atsakovui yra kildinami iš 2016 m. birželio 9 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L09062016/0061, kurios 16.2 punkte numatyta, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties ir (ar) susiję su ja (jos sudarymu, aiškinimu, vykdymu, galiojimu, pasibaigimu ir kt.), turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose (1t., 18–32 e. b. l.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju apylinkės teismas, neatsižvelgęs į šalių aptartą ginčų sprendimo tvarką, nepagrįstai sureikšmino atsakovo gyvenamosios vietos Vokietijoje faktą. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma aplinkybė apie gyventojų registre skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir lemiančiu skolininko gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo.
10. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.