Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Jatužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. (V. N.) (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams,

vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2020 m. spalio 21 d. (1 para), nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. vasario 6 d. (1 para), nuo 2020 m. vasario 22 d. iki 2021 m. vasario 24 d. (3 paros), taip pat įskaitytas kardomosios priemonės – suėmimo, paskirtos Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 20 dienos nutartimi, terminas iki nuosprendžio įsiteisėjimo,

iš V. N. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 58,49 Eur už S. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartimi nuosprendis patikslintas, nurodant, kad į V. N. paskirtos bausmės laiką įskaitomas suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. vasario 24 d. (3 paros).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. N. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 20 d., apie 15.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su mama S. S. metu, sudavė savo mamai S. S. kumščiu du kartus į krūtinės sritį, po ko S. S. nukrito ant sofos ir kaklu atsitrenkė į sofos sėdimos dalies kraštą, po to sudavė vieną kartą kumščiu gulinčiai S. S. į kairės rankos petį ir spyrė vieną kartą į dešinės kojos blauzdą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2021 m. vasario 5 d., apie 18.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su mama S. S. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė sėdinčiai ant lovos savo mamai S. S. į kairį žandą, po ko ji atsigulė į lovą ir užsiklojo antklode, po to sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

7. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skyrė jam per griežtą bausmę, nes nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

8. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

9. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, kad, priešingai nei mano nuteistasis V. N., nė viena iš BK 64¹ straipsnyje numatytų procesinių formų ir negalėjo būti taikoma, nes jis kaltu padaręs nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teisme prisipažino tik iš dalies – susipažinus su pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio protokolu bei šio posėdžio garso įrašu matyti, kad, nors V. N. deklaratyviai nurodė, kad prisipažįsta kaltu ir gailisi, tačiau vėliau, paprašytas detaliau paaiškinti nusikaltimų aplinkybes, aiškino, jog nemušė motinos tokiu būdu, kaip nurodyta kaltinamajame akte, t. y. sudavė motinai ne kumščiais, o delnu, barėsi, bet tikrai motinos nedaužė tokiu būdu, kaip nurodyta kaltinime, neatsimena, ar jai spyrė (parodymai dėl nusikaltimo, įvykdyto 2020 m. spalio 20 d.), pastūmė motiną, taip pat ginčo metu buvo kažkiek vartotas smurtas, bet motina padaugino smūgių skaičių, be to, jei būtų motinai spyręs, jai turėjo būti nustatytos didelės mėlynės (dėl 2021 m. vasario 5 d. įvykdyto nusikaltimo). Ši aplinkybė iš esmės eliminuoja BK 64¹ straipsnio taikymo galimybę, nes, kaip jau minėta, šio straipsnio būtina taikymo sąlyga yra asmens kaltės visiškas prisipažinimas.

10. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinę V. N. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Dėl paskirtų bausmių subendrinimo

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, nepagrįstai subendrino visiško bausmių sudėjimo būdu.

12. Atsakydama į ši apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis), o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai (BK 63 straipsnio 4 dalis).

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių subendrinimo būdas – taikant BK 63 straipsnio 1, 3 dalis – atitiko teisinę ir faktinę situaciją byloje. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja kada, bendrindamas bausmes, teismas turi parinkti visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą – tai yra išimtinė teismo prerogatyva. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą V. N. paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu motyvavo tuo, kad, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe bei jo įvykdytais nusikaltimais, visumą, bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant galutinę BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada.

15. Pažymėtina, kad V. N. prieš priimant skundžiamąjį nuosprendį buvo teistas devynis kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes, vengimą išlaikyti vaiką, neteisėtą nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio laikymą ir gabenimą, neturint tikslo realizuoti, nesunkų sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo sukėlimą. Matyti, kad dalis šių nusikaltimų yra įvykdyti prieš tą pačią nukentėjusiąją – motiną S. S.. Apelianto daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir kiekis leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju nusikalto ne atsitiktinai, o dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo. Nepaisant jam skiriamų bausmių, tame tarpe ir susijusių su realiu laisvės atėmimu, V. N. ir toliau daro nusikalstamas veikas bei ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pasimokė iš savo klaidų ir jų nebekartos, susitaikė su motina, kurią žada prižiūrėti, tačiau tokie teiginiai, vertinant juos pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, laikytini deklaratyviais.

16. Taigi, esant aptartų aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė subendrinti V. N. paskirtas bausme pačiu nepalankiausiu bausmių bendrinimo būdu – jas visiškai sudedant ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugpjūčio 16 d. pažymą Nr. (12.36Mr) PT-5402, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo V. N. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš kurios matyti, jog advokato A. Leonavičiaus teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos V. N. išlaidų suma yra 118,44 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), atmetus V. N. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš V. N. priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. N. (V. N.) apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš V. N. 118,44 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 44 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.