Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti. Vadovaujantis BVK 96 str., PĮVTT 76 p. ir šių taisyklių 18 priedo 5 p. nuostatomis bei atsižvelgiant į LVAT suformuotą panašių bylų nagrinėjimo praktiką, nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti. Tam tikri nuteistųjų teisių apribojimai nėra savitiksliai, o yra būtini ir turi būti įvertinami atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų visumą. Kalėjimų departamentas yra centrinė administravimo įstaiga, kurios paskirtis - metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58, 7, 8.18 p. esminis Kalėjimų departamento uždavinys - organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti tinkamą bausmių, įskaitant ir laisvės atėmimo bausmę, vykdymą visose laisvės atėmimo vietų įstaigose. Vienas iš tokio uždavinio įgyvendinimo būdų - norminių teisės aktų priėmimas. Elektros prietaisų įsigijimo tvarkos aprašas ir Įsigytų daiktų tikrinimo tvarkos aprašas yra norminiai teisės aktai, reguliuojantys atitinkamą laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kurį prižiūrėti priskirta Kalėjimų departamentui, sritį ir šių aktų nuostatos (atitinkamai Elektros prietaisų įsigijimo tvarkos aprašo 7, 8 p. ir Įsigytų daiktų tikrinimo tvarkos aprašo 16 p.) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Neleidimas naudotis internetu bei tam tikra programine įranga vertintinas kaip siekis užtikrinti pataisos įstaigų režimo reikalavimus. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK) 6.271 str. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šiuo atveju nėra neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik pasipelnyti iš valstybės. Nesant žalai atsirasti būtinų sąlygų, Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą priteisti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2016-04-21 pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu aprūpinti interneto prieiga naudojantis 2016-04-20 jam perduotu asmeniniu kompiuteriu arba leisti pačiam pasirinkti internetinės paslaugos teikėją ir sudaryti su juo sutartį dėl internetinės paslaugos teikimo (b. l. 61).

Taigi, Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnis suteikia teisę nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais, tačiau numato ir tam tikrus šios teisės ribojimus. Tokiais ribojimais siekiama užtikrinti nustatytą pataisos įstaigų režimą ir pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei dienotvarkės laikymąsi. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (Bausmių vykdymo kodekso 112 str. 1 d.); pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (Bausmių vykdymo kodekso 112 str. 2 d.). Teismas pabrėžia, kad kompiuteris yra viena iš labiausiai vystomų technikos priemonių, kuri atitinkamų programų pagalba gali tapti ir elektroninio ryšio priemone. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę palaikyti elektroninį ryšį ne tik telefonais ar kitais prietaisais, bet ir tam tikrų programų, pvz., Skype, Yahoo, Fasebook, Messenger, pagalba ir asmeniniu kompiuteriu per internetą. Todėl neleidimas naudotis internetu bei tam tikra programine įranga vertintinas kaip siekis užtikrinti pataisos įstaigų režimo reikalavimus ir užkirsti kelią teisės pažeidimams laisvės atėmimo vietose. Valstybė, pripažinusi nuteistiesiems galimybę naudotis elektros prietaisais (Bausmių vykdymo kodekso 96 str. 1 d.), kartu pavedė tokios teisės įgyvendinimo tvarką nustatyti Kalėjimų departamento direktoriui, o nuteistiesiems galimų naudotis elektros prietaisų sąrašą parengti - Teisingumo ministerijai (Bausmių vykdymo kodekso 64 str.).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 194, 76 p. nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 5 p. pateikiamas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti elektros prietaisų sąrašas: televizorius; nešiojamasis kompiuteris arba kompiuterinių žaidimų aparatas; vaizdo leistuvas; radijo imtuvas arba garso grotuvas; barzdaskutė; plaukų džiovintuvas; elektrinis virdulys; skrudintuvas arba sumuštinių keptuvė. Pažymėtina, kad šis elektros prietaisų sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas.

Elektros prietaisų įsigijimo tvarkos aprašo 7 p. nustato, kad elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, neišmontuotos ir nepakeistos jų atskiros dalys (išskyrus tuos atvejus, kai yra išmontuojama vaizdo ir garso įrašymo įranga bei atskiros dalys, suteikiančios galimybę turėti bet kokį ryšį), atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, turėti atsitiktiniam prisilietimui nepasiekiamas srovines dalis, jungiamųjų laidų izoliacija turi būti be akivaizdžių pažeidimų, įtrūkimų ir pan. Šio aprašo 8 p. nustato, kad visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. Elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją. Analogiškos paminėtajai nuostatos įtvirtintos ir Įsigytų daiktų tikrinimo aprašo 16 p., nustatančiame, kad kompiuteriai ir informacijos laikmenos turi būti be prisijungimo prie interneto programinės įrangos, programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istoriją, kurios pagalba galima bendrauti internetu, be užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų. Įrenginiai ir duomenų laikmenos su jose esančia programine įranga, skirta ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, neperduodami, jais naudotis draudžiama.

Pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų veiklą, nenustato pataisos įstaigų administracijai pareigos nuteistuosius aprūpinti interneto prieigomis, kuriomis jie galėtų naudotis naudodamiesi savo asmeniniais kompiuteriais. Elektros prietaisų įsigijimo tvarkos aprašo 7, 8 p. ir Įsigytų daiktų tikrinimo aprašo 16 p. nuostatos būtinos nuteistų asmenų resocializacijos tikslams pasiekti ir nuteistųjų bei visuomenės saugumui užtikrinti. Šios normos nepaneigia nuteistųjų įgytos teisės naudotis asmeniniais kompiuteriais ir atitinka proporcingumo principą. Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną, proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 str. nuostatas, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtim Karalystę (Nr. 2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d.sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinsonprieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).

Nustatyta, kad 2016-04-20 pareiškėjui buvo perduotas kompiuteris, kurio apžiūros metu jame buvo rasta programa „Skype“, duomenų atstatymo programos sukurta kompiuterio kietojo disko kopija ir „Internet Explorer“ interneto naršyklė (b. l. 62). Vadovaujantis Elektros prietaisų įsigijimo tvarkos aprašo 8 p. ir Įsigytų daiktų tikrinimo tvarkos aprašo 16 p. nuostatomis, kompiuteris neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių, todėl tokiu kompiuteriu, kuris 2016-04-20 buvo perduotas pareiškėjui, naudotis Lukiškių TI-K draudžiama. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas V. K. nuo 2016-07-13 yra perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę 6 mėn., todėl buvimo drausmės grupėje laikotarpiu jis neturi teisės naudotis kompiuteriu (b. l. 56-59). Atsižvelgiant į tai, kad į PĮVTT 18 priede išdėstytą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti elektros prietaisų sąrašą interneto modemas nėra įtrauktas, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas neturi teisės turėti tokį prietaisą, todėl jis taip pat neturi galimybės naudodamasis savo asmeniniu kompiuteriu naršyti internete. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, darbu, sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises, sąmoningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiškumą bei teisinę sąmonę, Lukiškių TI-K bibliotekoje yra įrengta kompiuterinė vieta su riboto interneto prieiga, kuria pareiškėjas turi teisę pasinaudoti (b. l. 60).

Teismui nekyla abejonių dėl Elektros prietaisų įsigijimo tvarkos aprašo 7, 8 p. ir Įsigytų daiktų tikrinimo tvarkos aprašo 16 p. nuostatų atitikties BVK 5 str. 2 d. 3 d., 96 str. 1 d., 99 str. 1 d., 100 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d., 22 str. 2 d., 25 str. 2 d., 44 str. reikalavimams, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl minėtų norminių aktų teisėtumo įvertinimo netenkintinas.

Spręsdamas panašaus pobūdžio klausimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (pvz., 2013-05-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-309/2013, 2016-03-10 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-9-261/2016, 2016-05-03 nutartyje administracinėje byloje A-1074-143/2016), kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje numatyta nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatas įgyvendinantys norminiai teisės aktai, priimti kompetentingų subjektų, įgyvendinant šiems subjektams įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai, nes tam tikri nuteistųjų teisių apribojimai nėra savitiksliai, o yra būtini ir turi būti įvertinami atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų visumą.

Sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2016-04-28 sprendime Nr. 1420 tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2016-04-21 prašymą. Minėtas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 8 str. reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Kalėjimų departamentas, išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo 2016-05-11 skundą, 2016-06-09 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 2S-3318.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad teisinio pagrindo naikinti šioje byloje ginčijamus sprendimus pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra. Atsisakius patenkinti pareiškėjo reikalavimus panaikinti Lukiškių TI-K 2016-04-28 sprendimą Nr. 1420 ir Kalėjimų departamento 2016-06-09 sprendimą Nr. 2S-3318, minėtų reikalavimų atžvilgiu išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K kompiuterių naudojimosi metu aprūpinti pareiškėją interneto prieiga ar leisti įsigyti ir naudotis internetiniu modemu be apribojimų ir kitokio teisių suvaržymo iš esmės, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų 2016-04-28 priimant sprendimą Nr. 1420, t. y. galimybės tinkamai naudotis internetu nesudarymo, susižinojimo ir susirašinėjimo internetu suvaržymo, kliudymo ieškoti ir gauti informaciją, masinės informacijos cenzūravimo, orumo žeminimo ir žiauraus elgesio, jis patyrė neturtinę žalą.

Minėta, kad teismas šioje administracinėje byloje nenustatė Lukiškių TI-K 2016-04-28 sprendimo Nr. 1420 ir Kalėjimų departamento 2016-06-09 sprendimo Nr. 2S-3318 panaikinimo pagrindų. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967-07-11 sprendimas K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007-12-04 sprendimas Dicksonprieš Jungtinę Karalystę).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsisakius patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo išlaidas (b. l. 104-107) atmestinas ABTĮ 42 str. 1 d. nustatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.