- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-26
- Bylos Nr.
- T-XX-29-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dangutė Ambrasienė, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Vertybinių popierių komisijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybės turto fondui, Ūkio ministerijai, AB „Lietuvos elektrinė“
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Dėl ginčo dėl Vertybinių popierių komisijos sprendimo panaikinimo ir kt., rūšinio teismingumo
NUTARTIS
2006 m. balandžio 24 d.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Dangutės Ambrasienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vertybinių popierių komisijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Valstybės turto fondui, Ūkio ministerijai, AB „Lietuvos elektrinė“, dėl Vertybinių popierių komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo suderinti privalomo akcijų pardavimo kainą, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vertybinių popierių komisijos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr.2K-395, kuriuo pripažinta nesuderinta pareiškėjo pasiūlyta privalomo akcijų pardavimo kaina - 7,30 Lt už vieną paprastąją vardinę 1 Lt nominalios vertės AB „Lietuvos elektrinė“ akciją, bei prašė įpareigoti Vertybinių popierių komisiją pripažinti suderinta privalomo akcijų pardavimo kainą - 7,30 Lt už vieną paprastąją vardinę 1 Lt nominalios vertės AB „Lietuvos elektrinė“ akciją. Pareiškėjas nurodė, kad jis, būdamas smulkus AB „Lietuvos elektrinė“ akcininkas, pagal Vertybinių popierių rinkos 19-1 straipsnio 15 dalį turi teisę reikalauti, kad valstybė, turinti daugiau kaip 95 procentus minėtos bendrovės akcijų, nupirktų jo akcijas. Pareiškėjas turi teisę savo pasirinktu būdu nustatyti akcijų kainą, kuri pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19-1 straipsnio 6 ir 16 dalis turi būti suderinta su Vertybinių popierių komisija. Pareiškėjas nurodė, kad jis nustatė 7,30 Lt kainą už vieną akciją ir kreipėsi dėl jos suderinimo į Vertybinių popierių komisiją, kuri nepagrįstai atsisakė kainą suderinti. Vertybinių popierių komisija nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nustatyta kaina nėra teisinga ir kad pareiškėjas turėtų pateikti informaciją apie akcijų vertę, nustatytą keliais visuotinai pripažintais būdais. Pareiškėjas nurodė, kad jis pagal įstatymą turi teisę nustatyti akcijų kainą savo pasirinktu būdu ir jis tai padarė. Pareiškėjas kainą nustatė pagal bendrovės akcijų buhalterinės vertės per paskutinius dvejus metus svertinį vidurkį. Tokiu būdu nustatyta akcijų vertė yra teisinga ir pagrįsta, nes ji nustatyta, vadovaujantis oficialiais bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis. Be to, tikroji bendrovės akcijų kaina yra žymiai didesnė, nes bendrovės veikla šiuo metu sparčiai plečiasi. Pareiškėjas nurodė, kad Vertybinių popierių komisija privalo derinti, o ne tvirtinti akcijų kainą. Įstatymas nenumato Vertybinių popierių komisijos teisės atsisakyti suderinti akcijų kainą ir taip vilkinti šio klausimo nagrinėjimą. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1130 „Dėl atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis)“ patvirtintą Įmonių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis atlyginama piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, sąrašą yra numatoma perleisti piliečiams kaip kompensaciją už išlikusį nekilnojamąjį turtą dalį AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų. Vertybinių popierių komisijai vilkinant akcijų kainos suderinimo klausimo išsprendimą ir perleidus dalį AB „Lietuvos elektrinė“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų piliečiams už valstybės nuosavybės teisių atkūrimo procese išperkamą nekilnojamąjį turtą, sumažės valstybės akcijų dalis, dėl ko bus pažeistos pareiškėjo teisės, nes jis praras galimybę reikalauti iš valstybės išpirkti jo, kaip smulkaus akcininko, akcijas.
Atsakovas Vertybinių popierių komisija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jis pagal įstatymą turi pareigą patikrinti akcijų kainos nustatymui naudotų metodų pagrįstumą ir pakankamumą, o tai turėtų užtikrinti kainos teisingumą. Atsakovas nurodė, kad jis pagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjo pasiūlytą akcijų kainą, nes pareiškėjo pasiūlytas buhalterinis kainos nustatymo būdas negarantuoja akcijų kainos teisingumo. Nustatant kainą šiuo būdu, nėra atsižvelgiama į daugelį reikšmingų aplinkybių (rinkos kainą ir pan.).
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybės turto fondas su pareiškėjo skundu nesutiko. Valstybės turto fondas nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančias AB „Lietuvos elektrinė“ akcijas valdo Ūkio ministerija. Valstybės turto fondas yra įpareigotas piliečiams, kurių išlikęs nekilnojamasis turtas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra valstybės išperkamas, atlyginti už šį turtą dalimi AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų. Valstybės turto fondas nurodė, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas, nes pareiškėjas nepakankamai pagrindė siūlomos akcijų kainos teisingumą. Pareiškėjas nėra pateikęs informacijos apie vertybinių popierių vertę, nustatytą keliais visuotinai pripažintais turto vertinimo metodais. Valstybės turto fondas taip pat nurodė, kad jis nustatė 4,10 Lt AB „Lietuvos elektrinė“ akcijos kainą. Pareiškėjas su šia kaina nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Ūkio ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko. Ūkio ministerija nurodė, kad negalima sutikti su pareiškėjo siūloma akcijų kaina, nes, sutikus su šia kaina, būtų padaryta žala valstybei. Buhalterinė vertė negali būti pagrindas kainai nustatyti. Turi būti atsižvelgta į akcijos rinkos kainą, kuri šiuo metu yra 3,90 Lt už akciją. Ūkio ministerija nurodė, kad Vertybinių popierių komisija yra priežiūros institucija ir būtina atsižvelgti į jos sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo AB „Lietuvos elektrinė“ nurodė, kad jis ginčo atveju neturi teisės pirkti ar parduoti akcijas, todėl jis neturi pagrindo vertinti pareiškėjo skundo pagrįstumo ir tai palieka spręsti teismui savo nuožiūra.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19-1 straipsnio 6 dalį, nustatant superkamų akcijų kainą, kaina turi būti suderinta su Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija yra valstybinė viešojo administravimo institucija, todėl jos sprendimai yra skundžiami administraciniam teismui. Tačiau Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19-1 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad kiekvienas akcininkas turi teisę kreiptis į apygardos teismą pagal emitento buveinę, reikalaudamas nustatyti akcijų kainą taip, kad ji nepažeistų teisingumo reikalavimų. Ši įstatymo nuoroda skirta tam atvejui, kai akcijų išpirkimas pradedamas superkančio akcijas asmens iniciatyva, tačiau tie patys teisingo kainos nustatymo principai taikomi ir tuo atveju, kai akcijų supirkimas pradedamas akcijas parduodančio asmens iniciatyva. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad, nagrinėjant šį ginčą, paaiškėjo, jog dėl tų pačių akcijų kainos yra iškelta byla ir Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme. Todėl kyla abejonė, ar dėl tų pačių akcijų kainos nustatymo gali būti nagrinėjamos dvi bylos skirtingos kompetencijos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Šioje byloje ginčijamas Vertybinių popierių komisijos sprendimas pagal savo pobūdį laikytinas administraciniu aktu. Šis sprendimas buvo priimtas, Vertybinių popierių komisijai atliekant Vertybinių popierių rinkos įstatymu jai priskirtas valstybinės priežiūros vertybinių popierių rinkoje funkcijas, t. y. viešojo administravimo funkcijas. Kadangi ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, sprendžia administracinis teismas, todėl ir aptariamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pripažinti šį ginčą civiliniu ir perduoti jį spręsti bendrosios kompetencijos teismui nėra pagrindo. Pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję tik su viešojo administravimo institucijos (Vertybinių popierių komisijos) veiksmais viešojo administravimo srityje. Reikalavimų, kylančių iš akcininkų tarpusavio santykių, byloje nėra pareikšta.
Pažymėtina, jog tai, kad ši byla yra teisminga administraciniam teismui, patvirtina ir Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 52 straipsnio 5 dalyje yra tiesiogiai nurodyta, kad Vertybinių popierių komisijos veiksmai ar neveikimas skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Byloje yra tam tikrų duomenų, jog pareiškėjas yra apskundęs bendrosios kompetencijos teismui Valstybės turto fondo veiksmus, nuosavybės teisių atkūrimo procese nustatant AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų, kurios bus perleistos kaip kompensacija piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, kainą, tačiau tai šiuo atveju nekeičia aptariamos bylos rūšinio teismingumo. Duomenys apie pareiškėjo kreipimąsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtų Valstybės turto fondo veiksmų sudaro pagrindą abejoti, ar teisingai buvo išspręstas minėto pareiškėjo kreipimosi dėl Valstybės turto fondo veiksmų rūšinio teismingumo klausimas (ginčai, kylantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, paprastai yra teismingi administraciniam teismui), tačiau šie duomenys nėra pakankamas pagrindas perduoti aptariamą bylą dėl Vertybinių popierių komisijos veiksmų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalimi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vertybinių popierių komisijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Valstybės turto fondui, Ūkio ministerijai, AB „Lietuvos elektrinė“, dėl Vertybinių popierių komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo suderinti privalomo akcijų pardavimo kainą, grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis neskundžiama.