- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-579-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Ž. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-205-214/2009 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Ž. J. ir institucijai, byloje teikiančiai išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė Ž. J. padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (2t., b.l.119-122), kuriuo prašė įpareigoti ieškovą V. J. netrukdyti jai naudotis turtu (patekti į jį, gyventi ir pan.) - gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat 2 kambarių butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi A. J.; areštuoti šalims bendrąja nuosavybe priklausantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovo vardu registruotą 2 kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašyme nurodė, kad ieškovas ją 2008 m. gegužės mėn. neteisėtai išvarė iš bendra jungtine nuosavybe turimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir neleidžia ten grįžti. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Minėtas gyvenamasis namas buvo statomas ir pastatytas santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo surašytas ir patvirtintas tik 2007 m. rugpjūčio 27 d. Taip pat ieškovas be pagrindo neleidžia atsakovei lankytis ir gyventi 2 kambarių bule, esančiame (duomenys neskelbtini), kur kartu su sūnumi ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Atsakovė yra priversta gyventi pas tėvus Radviliškio rajone. Atsakovės interesų apsaugai yra pagrindas nustatyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis minėtais gyvenamuoju namu ir butu. Ieškovas be pagrindo paslėpė nuo atsakovės šalių sūnų A. J., todėl yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi. Įvertinus tai, kad ieškovas savo ieškinyje nepripažįsta fakto, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat nepripažįsta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, taikytina laikinoji apsaugos priemonė - aukščiau minėto nekilnojamojo turto areštas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 9 d. nutartimi (t.2, b.l. 124-125) įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis turtu (patekti į jį, gyventi ir pan.) - gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat 2 kambarių butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi A. J.; areštavo šalims bendrąja nuosavybe priklausantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą 2 kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje nurodė, kad, būsimas atsakovės priešieškinis dėl turto padalinimo yra turtinio pobūdžio, todėl atsakovė turi pagrindą prašyti areštuoti turą, kurį atsakovė laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi nesiėmus priešieškinio užtikrinimo priemonių, ieškovas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, o dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovės prašymas dėl ieškovo įpareigojimo netrukdyti matytis ir bendrauti su sūnumi A. tenkintinas.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde ieškovas V. J. (t.2, b.l. 130-133) prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartį dalyje dėl ieškovo įpareigojimo netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu, taip pat 2 kambarių butu ir ieškovo įpareigojimo netrukdyti atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi A.. Ieškovas nurodė, jog atsakovė dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o būdama apsvaigusi, agresyviai elgiasi, norėdama ieškovą įskaudinti, mažamečio vaiko akivaizdoje kelia konfliktus. Atsakovė yra mažamečio A. motina, kuri turi ne tik teises, bet ir pareigas, numatytas LR CK 3.155 straipsnyje. Mano, kad tėvų valdžios lygybės principas šiuo atveju negali būti įgyvendinamas dėl atsakovės vengimo atlikti motinos pareigas. Pati atsakovė vengia vykdyti motinos pareigas, nors ieškovas niekada nedraudė bendrauti ir rūpintis vaiku. Nuo 2008 m. liepos 16 d. dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, ieškovo ir atsakovės šeima įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovo įpareigojimas netrukdyti atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi A. yra neteisėtas, nes pažeidžia mažamečio sūnaus A. interesus. Be to, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą ieškovui netrukdyti atsakovei naudotis turtu, neatsižvelgė į pritaikytą kitą laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečio A. gyvenamosios vietos nustatymą su ieškovu. Ieškovas su sūnumi gyvena name, kurį prašo pripažinti asmenine nuosavybe, nes jis buvo pastatytas ir įrengtas iki santuokos. Atsakovė nebegyvena su šeima tame name. Leisti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu, reiškia, jog atsakovė nori sugrįžti į šeimą, ko išvadoje sūnus A. vėl bus priverstas gyventi pastovioje baimėje bei vaiko psichologijai nepakeliamoje aplinkoje dėl neblaivios motinos keliamų skandalų, agresijos bei nenuspėjamo elgesio. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, jog butas, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, nes 2003 m. bute buvo atliktas tik einamasis remontas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas, jame gyvena nuomininkai, o atsakovė šiame bute niekada nėra gyvenusi. Teismui nepanaikinus pritaikytos skundžiamos laikinosios priemonės, ieškovas patirs didelę žalą, nes bus priverstas nutraukti nuomos sutartį bei sumokėti nuomininkui baudą, todėl bus priverstas prašyti teismo reikalauti iš atsakovės nuostolių, kurie atsirado dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Ž. J. atsiliepime į atskirąjį skundą (t.2, b.l. 148-152) prašė atmesti ieškovo atskirąjį skundą. Nurodė, kad nevengia atlikti motinos pareigų, rūpinasi savo sūnumi. Ieškovas 2008 m. gegužės mėn. pradžioje be jokių paaiškinimų ir motyvų paėmė sūnų A. iš namų ir išvežė. Vėliau atsakovę išvijo iš namų - gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į ieškovo keliamus skandalus ir pykčius, dėl atsakovės pačios saugumo ir sūnaus psichologinio komforto yra priversta rečiau matytis su A.. Atsakovė jokio alkoholio šiuo metu nevartoja. Sūnus ieškovę myli, yra prisirišęs. Laisvas, nevaržomas ir normalus bendravimas su motina yra vienas iš esminių vaiko vystymosi, brendimo, jo gyvenimo poreikių, todėl tėvas tai turėtų suprasti bei vaiko interesų labui vykdyti nustatytas minimalias laikinąsias apsaugos priemones. Be to, gyvenamasis namas Girionių kaime buvo pastatytas, pilnai įrengtas santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų. Taip pat ieškovas be pagrindo neleidžia lankytis ir gyventi 2 kambarių bute, kuriame kartu su sūnumi yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Ieškovas nuomos sutartį sudarė neteisėtai, ieškovės neatsiklausęs. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik apgintų ieškovės pažeidžiamas turtines teises ir interesus, tačiau ir išvaduotų iš daugelio sukeliamų papildomų rūpesčių ir problemų, kurios sunkina jos padėtį ruošiantis santuokos nutraukimo bylai. Ieškovei gyvenant namuose Girionyse, galėtų matytis ir bendrauti su sūnumi, kas atitiktų sūnaus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Kauno rajono apylinkės teismas skundžiama 2009 m. sausio 9 d. nutartimi pritaikė tris laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu ir butu; 2) įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi; 3) areštavo gyvenamąjį namą ir butą.
Ieškovas atskiruoju skundu neskundžia nutarties dalies dėl gyvenamojo namo ir buto arešto, ši nutartis dalis nėra apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pirmųjų dviejų teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties dalies, kuria teismas įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu ir butu
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių gali būti vieno sutuoktinio įpareigojimas netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Šioje byloje tarp šalių bus sprendžiamas ginčas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančiu (duomenys neskelbtini) teisinio statuso. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindė teiginiu, kad minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Esant ginčui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali nuspręsti, koks yra šio turto teisinis statusas, tai galės būti nustatyta tik teismo sprendimu, po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, spręsdama šios atskirojo skundo dalies pagrįstumo klausimą, laiko, kad būtina atsižvelgti į šias aplinkybes.
Atsakovė 2008 m. gruodžio 5 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2t., b.l.113-115) nurodė, kad 2008 m. gegužės mėnesį ieškovas ją išvarė iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir neleidžia ten grįžti, dėl ko ieškovė priversta gyventi pas tėvus Radviliškio rajone. Atsakovės pateiktas 2009 m. sausio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2t., b.l.153) patvirtina, kad ieškovas iki šiol neleidžia atsakovei patekti nei į namą, nei į butą.
Ieškovas atskirajame skunde patvirtino, kad atsakovė tikrai nuo 2008 m. gegužės mėnesio jų namuose negyvena. Ieškovas neneigė, kad nuo 2008 m. gegužės mėnesio neleidžia atsakovei gyventi minėtame name, tačiau nurodė to priežastis. Ieškovas ir atskirajame skunde ir per visą bylos nagrinėjimo laiką tvirtino, kad atsakovė girtauja, elgiasi agresyviai, mažamečio vaiko akivaizdoje kelia konfliktus. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės girtavimo ieškovas 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje išsikėlė su sūnumi gyventi kitur. Ieškovo teigimu, atsakovė, likusi viena, jų namuose išgėrinėjo su svetimais žmonėmis. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė teismui Girionių policijos nuovados tyrėjo teikimą (2t., b.l.135), kuriame yra duomenys, jog atsakovė pati prisipažino, kad 2008 m. gegužės 24 d. naktį namuose su dviem iš matymo pažįstamais jaunuoliais ir viena mergina vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu 2008 m. liepos 16 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą (2t., b.l.3). Be to, byloje yra daugiau rašytinių įrodymų apie atsakovės girtavimą ir agresyvų elgesį (1t., b.l.11-16). Ieškovė buvo bausta administracine nuobauda dėl transporto vairavimo neblaivia, jos atžvilgiu priimtas teismo baudžiamais įsakymas už tai, kad ji, būdama neblaivi, įžeidinėjo policijos pareigūnus. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigė, kad dėl šeimoje susidariusios situacijos yra kaltas ieškovas, tačiau nenurodė jokių motyvų, paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes. Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali spręsti sutuoktinių kaltės klausimo. Teismas galutines išvadas padarys tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Nors ginčas dėl gyvenamojo namo ir buto teisinio statuso dar nėra išspręstas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus apie atsakovės elgesį bei ieškovo atskirojo skundo ir atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus, daro išvadą, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu ir butu. Todėl ši Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties dalis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, atmetant atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu ir butu (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties dalies, kuria teismas įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi
Ieškovas V. J. ir atsakovė Ž. J. turi sūnų A. J., gimusį 2003 m. gegužės 4 d. (1t., b.l.9). Ieškovas, paduodamas ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir uždrausti atsakovei vienai matytis su vaiku (1t., b.l.5). Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 29 d. nutartimi (1 t., b.l. 176) nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, tačiau atmetė ieškovo prašymą uždrausti atsakovei vienai matytis su sūnumi.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Kaip minėta, teismas atsakovei netaikė jokių apribojimų bendrauti su vaiku, todėl ieškovas pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį neturi teisės kliudyti atsakovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovas privalo vykdyti šią įstatymo nuostatą. Ieškovė, prašydama įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi, faktiškai prašo, kad teismas įpareigotų ieškovą vykdyti įstatymą. Kadangi ieškovo pareigą netrukdyti atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi numato įstatymas, toks ieškovo įpareigojimas kaip laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikomas. Tokiu atveju klausimas turėtų būti sprendžiamas CK 3.170 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka, kuri numato, kad jei tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Remiantis išdėstytais motyvais, ši Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties dalis panaikinama, išsprendžiamas klausimas iš esmės, atmetant atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei matytis ir bendrauti su sūnumi (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties dalis dėl gyvenamojo namo ir buto arešto apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, ji nėra apeliacijos dalykas, ši nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovą V. J. netrukdyti atsakovei Ž. J. naudotis turtu (patekti į jį, gyventi ir pan.) - gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), taip pat 2 kambarių butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės. Šią atsakovės Ž. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo V. J. netrukdyti atsakovei Ž. J. matytis ir bendrauti su sūnumi A. J., panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės. Šią atsakovės Ž. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmesti.
Likusią Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.