- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-21
- Bylos Nr.
- 3K-3-316/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis, Dangutė Ambrasienė, Egidijus Laužikas
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Žvyro karjerai“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Gruntuva“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl peržiūrėjimo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Žvyro karjerai“ dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ir jo priedėlių – žvyro išteklių naudojimo sutarčių – panaikinimo; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Gruntuva“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ieškinio esmė
Ieškovas prašė panaikinti UAB ,,Žvyro karjerai“ turimą leidimą naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius (leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, išduotas 1999 m. gruodžio 3 d., papildytas 2000 m. balandžio 12 d., patikslintas 2005 m. rugpjūčio 25 d.) ir šio leidimo I ir II priedėlius: Vilniaus apskrities Trakų rajono Margio telkinio II sklypo žvyro išteklių dalies naudojimo sutartį ir Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklių naudojimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimas yra išimtinai viešojo administravimo subjekto funkcijoms priskirti veiksmai, todėl tokio leidimo panaikinimo klausimas spręstinas administraciniame teisme. Teismas konstatavo, kad ieškinys Trakų rajono apylinkės teismui neteismingas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 26 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu, nagrinėjimas. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Teisėjų kolegija nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) yra pažymėjusi (pvz., 2007 m. vasario 2 d. nutartis), kad ši taisyklė nėra absoliuti ir kad ji neturi būti dirbtinai taikoma visais atvejais, kai byloje yra pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir tie reikalavimai nėra taip susiję, jog pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles negalėtų būti nagrinėjami skirtingų kompetencijų teismuose. Specialioji teismingumo kolegija taip pat yra pabrėžusi, kad ginčuose, susijusiuose su atitinkamo statybos ar žemės gelmių naudojimo leidimo teisėtumu, šis klausimas yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių, nuo kurio išsprendimo visiškai ar iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimas dėl leidimo naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius panaikinimo reiškia administracinio akto ginčijimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 4 skirsnis ,,Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės, Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d., 2007 m. vasario 22 d. nutartys ir kt.) ir nagrinėtinas administraciniame teisme. Antrasis ieškinio reikalavimas dėl žvyro išteklių naudojimo sutarčių panaikinimo, nors savo prigimtimi yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau yra išvestinis ir tiesiogiai priklauso nuo reikalavimo dėl leidimo naudoti žvyro išteklius panaikinimo išsprendimo. Šiame ginče dominuojantys yra administraciniai teisiniai, bet ne civiliniai teisiniai santykiai. Reikalavimai dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ir sutarčių panaikinimo negali ir neturi būti išskiriami ir nagrinėjami atskirai; šie reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, o ne atsisakyti priimti ieškinį; nurodė, kad kreipimasis į Specialiąją teisėjų kolegiją teismui neprivalomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnis), ieškinio priėmimo klausimą teismas sprendžia savarankiškai (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisių objektu gali būti apibrėžti žemės gelmių plotai. Šioje byloje ginčas kilo iš žemės gelmių, kaip civilinių santykių objekto, naudojimo santykių. Darytina išvada, kad ginčas šioje byloje kyla ir iš civilinių teisinių santykių, nors jame dalyvauja viešojo administravimo subjektas – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Spręsdamas bylos priskirtinumo klausimą, teismas turėjo vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).
Teismai, pasisakydami, kad reikalavimai dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes panaikinimo negali ir neturi būti išskiriami ir nagrinėjami atskirai administraciniame ir bendrosios kompetencijos teisme, o turi būti nagrinėjami administraciniame teisme, neatsižvelgė į ginčijamose žvyro išteklių naudojimo sutartyse aptartą sąlygą, kad ginčai, kilę iš šių sutarčių, sprendžiami teismuose civilinio proceso tvarka. Ginčas dėl žemės išteklių naudojimo sutarčių teisėtumo yra civilinio pobūdžio ir tai nėra administracinio teismo kompetencijos dalykas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16 straipsniai).
Ieškinio reikalavimais siekiama ne tiek panaikinti neteisėtą administracinį aktą, kiek pašalinti jo materialinius teisinius padarinius, t. y. panaikinti šiuo administraciniu aktu atsakovų sudarytus civilinius sandorius, pašalinant galimybę UAB ,,Žvyro karjerai“ toliau naudotis valstybei priklausančiu turtu. Akivaizdu, kad antrasis ieškinio reikalavimas dėl žvyro išteklių naudojimo sutarčių panaikinimo negali būti laikomas išvestiniu, be to, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, traktuotinas dominuojančiu, nes šio reikalavimo patenkinimas sukelia pasekmes viešojo intereso gynimui.
2. Teismai nukrypo nuo Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos, kuri orientuota į tai, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtini tik tokie ginčai, kurių išsprendimas nesiejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išnagrinėjimu. Kai ginče keliami tiek administracinio teisinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008; 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006; Specialiosios teismų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis; 2004 m. spalio 27 d. nutartis; 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis; 2006 m. kovo 1 d. nutartis; 2007 m. spalio 8 d. nutartis).
Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. vasario 2 d. nutartyse, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, priimtos bylose, kuriose problematika ir faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos.
3. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008 pasisakė, kad jeigu teismui, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kyla abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo, teismas turėtų kreiptis su motyvuotu prašymu į Specialiąją teisėjų kolegiją, bet ne atsisakyti priimti ieškinį.
IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Teismai teisingai ir motyvuotai išaiškino teisinių santykių turinį ir prigimtį ir konstatavo, kad ieškovo reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme.
2. Ieškovas, formuluodamas kasacinio skundo argumentus, nesivadovavo specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo ir naudojimo sutarčių sudarymo tvarką. Pagal Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas teisės naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes atsiranda tik leidimo pagrindu, o naudojimo sutartys pasirašomos tik su leidimo turėtojais. Svarbu įvertinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 792 patvirtintoje Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio, pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkoje nurodytas sąvokas. Tvarkoje leidimas apibrėžiamas kaip juridinis dokumentas, suteikiantis teisę naudoti ūkinei veiklai išteklius ir ertmes naudojimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, o naudojimo sutartis – kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir leidimo turėtojo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje nustatytos telkinio išteklių naudojimo arba paieškų bei žvalgybos konkrečiame plote sąlygos. Taigi akivaizdu, kad teisė naudoti žemės gelmių išteklius suteikiama išimtinai leidimo pagrindu, o naudojimo sutartyse, atsižvelgiant į privatinėje teisėje įtvirtintus principus, aptariamos tik leidimu suteiktų išteklių naudojimo sąlygos.
3. Leidimų naudoti žemės išteklius ir ertmes išdavimo atveju Tarnyba veikia ne kaip CK 2.36 straipsnyje nurodytas civilinių teisinių santykių subjektas, o kaip viešojo administravimo subjektas.
3. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos. Administraciniam teismui išsprendus skundžiamo leidimo išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, tolesnis civilinio ginčo nagrinėjimas negalimas, nes, panaikinus leidimą, savaime panaikinamos ir naudojimo sutartys. Ieškinyje pagrindinis ginčo objektas kyla iš viešosios teisės.
Šalies argumentai
4. Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-560/2008 teigiama, kad teismas turėtų kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją tuo atveju, kai kyla abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo. Ši nutartis nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad kiekvienu atveju, sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą, reikia kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Žvyro karjerai“ prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje dominuoja vien administracinio teisinio pobūdžio klausimai. Akivaizdu, kad kasatorius gina viešąjį interesą ne žemės gelmių, kaip civilinių santykių objekto, naudojimo santykių, bet leidimo naudoti žemės gelmes išdavimo procese tariamai viešojo administravimo subjekto padarytų teisės aktų taikymo pažeidimų aspektu.
2. Kasatoriaus argumentai dėl absorbcijos principo pažeidimo nepagrįsti, nes nagrinėjamo ginčo pagrindas ir esmė yra viešojo administravimo subjekto veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas viešojo administravimo subjektui aiškinant ir taikant teisės aktus, reglamentuojančius leidimų naudoti žemės gelmes ir ertmes išdavimą, dėl ko ieškinyje nenurodytos jokios tariamai pažeistos civilinės teisės normos.
3. Kasatorius ieškinyje nenurodė nė vieno civilinio teisinio pagrindo žvyro išteklių naudojimo sutarčių panaikinimui. Tokio pagrindo buvimas ar nebuvimas priklauso išimtinai nuo administracinių teisinių santykių įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dominuojantys yra administraciniai teisiniai santykiai, taigi ieškinys nagrinėtinas administraciniame teisme.
Šalies argumentai
4. 2008 m. gegužės 16 d. UAB ,,Gruntuva“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo identiškais kasatoriaus ieškinyje nurodytais pagrindais (išskyrus dėl viešojo intereso gynimo) ir argumentais prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos panaikinti UAB ,,Žvyro karjerai“ išduotą leidimą ir sutartį naudoti Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius, taip pat įpareigoti atitinkamą leidimą išduoti ir sutartį sudaryti su UAB ,,Gruntuva“. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3492-764/2008 UAB ,,Gruntuva“ skundą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų teisinio kvalifikavimo
Byloje keliami klausimai dėl įstatymo normų (CPK 26, 36 straipsniai), reglamentuojančių ginčų rūšinį teismingumą, priklausomumo atitinkamos kompetencijos teismui ir dėl jų kylančių ginčų išsprendimo.
Ieškinys pareikštas dėl leidimo naudoti žvyro išteklius ir jo pagrindu sudarytų naudojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais. Teismai konstatavo, kad pirmas reikalavimas – pripažinti leidimą naudoti žvyro išteklius pripažinti negaliojančiu – yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, o dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis – iš civilinių teisinių santykių. Teismai konstatavo, kad byloje keliami reikalavimai, kurių kiekvienas yra skirtingos teisinės prigimties. Teisėjų kolegija su tokiu konstatavimu sutinka.
CPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, A. N., A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-307/2008, konstatavo, kad aiškinant tokį įstatymo normos rašytinį tekstą darytina išvada, jog pagrindiniai reikalavimai turi būti kilę iš civilinių teisinių santykių. Tuo atveju, kai vienas jų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, tai bendrosios kompetencijos teismas išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Jis išsprendžiamas dėl to, kad, esant teismo sprendimui dėl civilinių teisinių santykių, neliktų galiojančio individualaus pobūdžio administracinio teisės akto, nebeturinčio teisinės reikšmės.
Nurodytoje nutartyje teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad aiškinant minėtą įstatymo normą darytina išvada, jog reikalavimas dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto tarp kitų reikalavimų neturi būti pagrindinis, ginče dominuojantis. Jeigu toks reikalavimas pagrindinis, lemiantis jo pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių teisinį likimą, tai toks bendrosios kompetencijos teisme nespręstinas.
Analogiško įstatymo normos aiškinimo, nustatant rūšinį teismingumą tuo atveju, kai ginčas yra susijęs su statybos teisiniais santykiais, pastaruoju metu laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2007). Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal byloje esančią situaciją bendrosios kompetencijos teismas apskritai negalėjo įsiterpti į viešosios teisės reglamentuojamų santykių sritį. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad skundžiamų sprendimų dalys dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti viešojo administravimo veiksmus turi būti panaikintos (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 353 straipsnio 2 dalis ). Nors bylos, kurioje priimta nurodyta nutartis, ir šios bylos aplinkybės nėra tapačios, tačiau ši nutartis reikšminga tuo, kad joje pateiktas CPK 26 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas ta prasme, kad įstatymo normoje išskiriama pagrindinių ir kitų reikalavimų svarba tuo atveju, kai kartu pareiškiami reikalavimai dėl administracinių ir civilinių teisinių santykių.
Kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybės administracija, V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-560/2008, teisėjų kolegija priėmė sprendimą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Šioje byloje, kurioje ieškinį pareiškė Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, sprendžiamas kitoks ginčas – ne dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, bet dėl leidimo naudoti žvyro išteklius pripažinimo negaliojančiu ir jo pagrindu sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Minėta teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis yra priimta dėl kito reikalavimo, kuris aiškiai netapatus reikalavimui, pareikštam šioje byloje. Taigi negalima remtis teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje nurodyta šio teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, J. A., R. S., bylos Nr. 3K-3-164/2006, bei joje nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika dėl tokios kategorijos ginčų sprendimo teismingumo.
Ieškovas ieškinyje remiasi argumentais, kuriais grindžiamas leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ir jo priedėlių išdavimo pagrįstumas. Tuo tarpu ieškovas nepateikia žvyro išteklių naudojimo sutarčių panaikinimo argumentų. Iš tokio ieškinio darytina išvada, kad ieškovas esminiu reikalavimu laiko leidimo pripažinimą negaliojančiu, o jų pagrindu sudarytos sutartys yra išvestinis reikalavimas, kuris priklauso nuo esminio reikalavimo išsprendimo.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje UAB „Gruntuva“ v. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB „Žvyro karjerai“, bylos Nr. I-3492-764/2008, kurioje, be kitų prašymų, buvo sprendžiama dėl UAB ,,Žvyro karjerai“ turimo leidimo naudoti Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius (leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52-99, išduotas 1999 m. gruodžio 3 d., papildytas 2000 m. balandžio 12 d., patikslintas 2005 m. rugpjūčio 25 d.) ir šio leidimo sutarties atitinkamos dalies panaikinimo. Nurodytu sprendimu teismas atmetė pareiškėjos UAB „Gruntuva“ skundą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl tokio reikalavimo, kurį išsprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Paduodamu ieškiniu kitas ieškovas (Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras) prašo teismą, kad būtų išspręstas iš esmės tapatus klausimas, tačiau tik kitos kompetencijos teisme, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsprendė teisingai, todėl šių teismų priimti sprendimai paliktini galioti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.