Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-04-16 · Civilinė byla Nr. 2-3801-1071/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
2-3801-1071/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00217-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius
Atsakovas
S. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3801-1071/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00217-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VJDB“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui S. L. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2700,00 Eur administravimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas S. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovas tinkamai informuotas apie teismo posėdį (CPK 130 straipsnio tvarka), o ieškovės atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį, todėl ieškovei prašant, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1, 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės, kad atsakovas nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VJDB“ vadovas (b. l. 20). 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „VJDB“ iškelta bankroto byla ir paskirta bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Penktas šansas“, UAB „VJDB“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą ir kitus dokumentus (b. l. 16-17). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi nutarė taikyti bankrutuojančiai UAB „VJDB“ supaprastintą bankroto procesą (b. l. 19). 2017 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi pripažino UAB „VJDB“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino 2700,00 Eur administravimo sąmatą, iš jų nustatant 1100,00 Eur atlyginimą administratorei ir 1600,00 Eur kitoms administravimo išlaidoms, visam bankroto procesui iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 11-13). 2017 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi skyrė buvusiam įmonės vadovui S. L. 200 Eur baudą dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratorei (b. l. 14-15). 2017 m. gruodžio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė informaciją apie UAB „VJDB“ apskaičiuotų VSD įmokų už apdraustuosius skolos kitimą, iš kurios matyti, jog UAB „VJDB“ nuo 2010 m. spalio 16 d. nebeatsiskaitinėjo (b. l. 23-24). Bankroto administratorė MB „Penktas šansas“ pateikė teismui administravimo išlaidų detalizaciją (b. l. 41-42).

Įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis; CK 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 1-3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų ir apmokėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą.

Atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir žinodamas, jog įmonė yra nemokumo būsenoje, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonei iškėlus bankroto bylą atsakovas neperdavė įmonės turto bankroto administratoriui, todėl nėra galimybės patenkinti kreditorių reikalavimų bei padengti administravimo išlaidų. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, ir administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (neapmokėtų administravimo išlaidų) yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei jai priklausančio atlyginimo ir jos patirtų bankroto administravimo išlaidų.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir formaliai įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 2700,00 Eur administravimo išlaidų (CK 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

Kadangi atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, tai yra nuo 2700,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. vasario 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2700,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) administravimo išlaidų, nuo šios sumos 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo 2018 m. vasario 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VJDB“.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei. Informuoti atsakovą, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5660. Kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas yra būtina pateikti teismui.

Atsakovas S. L. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „VJDB“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius