- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- e1-407-949/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36346-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Kaltinamasis
- E. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, el. paštas (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. D. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent jis 2024-09-16, apie 19. 30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus: alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0378, 2024-09-16 19.32 val. užfiksuotas 2,55 prom. neblaivumas, 2024-09-16 19.47 val. 2,38 prom. neblaivumas.
Kaltinamasis E. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-09-15 prarado darbą, vakare gėrė alkoholį. 2024-09-16 ryte nusipirko 3 litrus degtinės ir toliau gėrė. Kiek išgėrė, negali pasakyti. Gerdamas sugalvojo nuvažiuoti į darbovietę, iš kurios buvo atleistas. Iš buto (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apsistojęs, draugo jam duotu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame iki atleidimo dirbo barmenu. Ten bendravo su tamsiaplauke moterimi, privažiavo pareigūnai. Dėl girtumo daugiau aplinkybių nepamena. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenų matyti, kad - 2024-09-16 19 val. 26 min. policijai pranešta, kad (duomenys neskelbtini). ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas pavojingai manevruoja, vos nekliudė dviratininko, važiuoja link viešbučio „(duomenys neskelbtini)“. 2024-09-16 apie 19 val. 30 min., atvykę prie nurodyto viešbučio (duomenys neskelbtini), pareigūnai prie automobilio “Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pamatė vaikščiojantį E. D.. Pareigūnų laukė ir apie vairuotoją pranešusios K. Č. bei G. P.. D. tvirtino, kad automobilio nevairavo, pastatė jį prie viešbučio vakar vakare. Palietę ranka, pareigūnai nustatė, kad variklio dangtis šiltas, tebedegė ir automobilio gabaritiniai žibintai. D. nustatytas vidutinis girtumas.
Iš automobilio “Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenų matyti, kad įjungti žibintai, variklio dangtis karštas, trūksta priekinio dešinio rato gaubto.
Iš E. D. neblaivumo nustatymo akto ir patikrinimo alkotesteriu duomenų matyti, kad tikrinimo metu buvo jaučiamas tikrinamajam iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tikrinamasis kalbėjo nerišliai. Alkoholio tikrintuvu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0378, 2024-09-16 19.32 val. užfiksuotas 2,55 prom. neblaivumas; 2024-09-16 19.47 val. 2,38 prom. neblaivumas. Alkotesterio patikra galiojo iki 2024-12-18, Nr. 2070735.
Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-09-16 apie 19 val. 20 min. automobiliu „Mercedes Benz“ su K. Č. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuodamos pastebėjo, kad priešais važiavęs automobilis “Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nepraleido prie perėjos stovėjusio pėsčiojo, užvažiavo ant šaligatvio ir vos šio pėsčiojo nekliudė. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu, važiavo automobiliui iš paskos. Automobilis „Toyota“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pasuko dešinėn, vienu metu (duomenys neskelbtini) gatvėje vos nekliudė dviratininko, išvažiavo į priešpriešinę juostą; grįžęs į savo juostą, užvažiavo ant šaligatvio; pametė rato gaubtą. (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinėje sankryžoje automobilis pasuko kairėn, sustojo aikštelėje priešais viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Supratęs, kad yra sekamas, atidarė automobilio langą, pradėjo joms mojuoti. Atpažino, kad vairuotojas yra E. - vienas iš televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių. Kai automobilis „Toyota“ pradėjo važiuoti, važiavo ir pati (duomenys neskelbtini) gatve priekyje šio automobilio link viešbučio „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavusi prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ sustojo. E. su „Toyota“, pravažiavo pro šalį, sustojo už 15-20 metrų, išlipo, ėjo šalin, tačiau tuo momentu privažiavo policijos pareigūnai. E., išlipusį iš automobilio, ji matė visą laiką, jis jokių skysčių negėrė.
Liudytoja K. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-09-16 apie 19 val. 20 min. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Automobilį „Mercedes Benz“ vairavo G. P.. Matė, kaip priešais važiuojantis automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pėsčiųjų perėjoje ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nepraleido pėsčiojo, užvažiavo ant šaligatvio, vos pėsčiojo nekliudė. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kalbėdama (operatorei) pasakojo, kur automobilis važiuoja. Matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilis “Toyota“ vos nekliudė dviratininko, užvažiavęs ant šaligatvio pametė rato gaubtą, vos neatsitrenkė į maršrutinį autobusą. Kai sustojęs aikštelėje priešais „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį automobilio “Toyota“ vairuotojas atsidaręs automobilio langą pradėjo joms mojuoti, P. atpažino, kad tai E., vienas iš televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių. Ji pati iki tol šio asmens nepažinojo. Automobiliui „Toyota“ pradėjus važiuoti, važiavo jam priekyje (duomenys neskelbtini) gatve link viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, ten sustojo. „Toyota“ pravažiavo pro šalį ir sustojo už 15-20 metrų. Iš automobilio “Toyota“ išlipęs vairuotojas šlitinėjo apie savo ir gretimus automobilius, atrodė akivaizdžiai neblaivus, ėjo svirduliuodamas į šonus. Tuoj atvyko policijos pareigūnai. Iki atvykstant pareigūnams nuolat stebėjo “Toyota“ vairuotoją, jis jokių skysčių negėrė. Automobilyje „Toyota“ be vairuotojo daugiau asmenų nebuvo.
Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo močiutei D. B., jis pats šiuo automobiliu naudojasi pagal panaudos sutartį. Kai iš užsienio grįžęs E. D. nusprendė dirbti (duomenys neskelbtini), po to įsidarbino (duomenys neskelbtini) viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, leido jam naudotis tuo automobiliu. Kad D. vairavo neblaivus, sužinojo 2024-09-24 - paskambinęs pasisakė pats D..
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų 2004-2010 m. gamybos periodo matyti, kad automobilių „Toyota Prius“ 2006 m. vidutinė kaina Lietuvoje - 4270 Eur.
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Išanalizavęs policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, automobilio “Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolą, liudytojų G. P., K. Č., M. B., E. D., neblaivumo nustatyto aktą, paties kaltinamojo E. D. prisipažinimą ir kitą rašytinę bylos medžiagą, įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. D. 2024-09-16, apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0378, 2024-09-16 19.32 val. užfiksuotas 2,55 prom. neblaivumas, o 2024-09-16 19.47 val. 2,38 prom. neblaivumas. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. E. D. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis E. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, taikytas (duomenys neskelbtini) gydymas, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), tačiau iš specialisto išvados matyti, kad E. D. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam E. D. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijose nurodytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas didesnis nei minimalus BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės dydis.
Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad E. D. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nustatytą girtumo laipsnį, E. D. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šios priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra 2024-10-03.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020).
Byloje nustatyta, kad E. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra D. B., tačiau naudojasi pagal panaudos sutartį M. B., kuriam automobilis grąžintas ikiteisminio tyrimo metu.
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, matyti, kad „Toyota Prius“ – be PVM 3373,30 Eur, su PVM – 4270,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš kaltininko konfiskuotina automobilio vertė. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – ,, Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos vidutinės rinkos vertės su PVM – 4270,00 Eur suma.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. paskirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad paskirtą baudą E. D. savanoriškai privalo sumokėti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024-10-03.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, E. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4270,00 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Išaiškinti E. D., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.