Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, nevedęs, administracine tvarka baustas, teistas:

1. 1998-01-16 Jonavos rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 274 str. 1 d., 2 d., 16 str. 2 d., 42 str., laisvės atėmimu 3 metams, 1500 Lt bauda, pagal BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2. 2001-07-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, pagal LR BK 16 str. 2 d., 274 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 3 metams 1 mėn. konfiskuojant 1/10 turto, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p. bausmė sumažinta 1/3;

3. 2001-12-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, pagal LR BK 274 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn. su 10 MGL bauda ir 1/10 turto konfiskavimu;

4. 2002-03-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, pagal LR BK 16 str. 2d., 128 str. 2 d., 246 str. 3 d., 128 str. 2 d., 42 str. 1 d., 16 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn. su 1/10 turto konfiskavimu, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams;

5. 2002-06-17 Kauno rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 16 str. 2 d., 274 str. 2 d., 42 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn. su 1/10 turto konfiskavimu;

6. 2006-04-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, pagal LR BK 182 str. 1 d., bauda 15 MGL (1875 Lt), 2009-03-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, paskirta bauda pakeista į 5 parų areštą;

7. 2006-09-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, pagal LR BK 281 str. 1 d., bauda 8 MGL (1000 Lt), 2010-03-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi 8 MGL dydžio baudos nepadengta 870 Lt dalis pakeista į 36 valandas nemokamų viešųjų darbų (2010-07-08 išbrauktas iš Vilniaus m. ir raj. pataisos inspekcijos įskaitos);

8. 2008-01-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, pagal LR BK 182 str. 3 d., 182 str. 1 d., 183 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. - 8 MGL 1040 Lt dydžio bauda.Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 9 d., 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006-04-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo neatlikta bausmės dalimi - 11 MGL 1375 Lt dydžio bauda, bei 2006-09-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme - 8 MGL 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – 27 MGL (3415 Lt) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

V. L. 2010-10-28 apie 01.54 val., Vilniuje, vairuodamas J. S. priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, artėdamas prie Apkasų – Tuskulėnų – Rinktinės – Žalgirio gatvių sankryžos šalutiniu keliu Apkasų gatve, nepraleido pagrindiniu keliu, t.y. Tuskulėnų gatve, prie sankryžos artėjančio automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. Ž., susidūrė su juo, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Mazda 3“ keleivės D. K. sveikata bei nežymiai sutrikdyta automobilio „VW Transporter“ keleivių D. L. ir A. B. sveikata. V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr.768 redakcija) 158 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2010-09-25 apie 01.00 val., jam paskambino pažįstami ir paprašė nuvežti į miesto centrą. Jis važiavo automobiliu “VW Transporter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso seseriai. Jis keleivių atvažiavo pasiimti į Žukausko g. 1 ir važiavo į miesto centrą. Artėjant prie Žalgirio – Apkasų – Tuskulėnų – Rinktinės gatvių sankryžos, mirksėjo geltonas šviesoforo signalas, jis važiavo šalutiniu keliu, tačiau užsišnekėjus su keleiviais jis įvažiavo į sankryžą nepastebėjęs automobilio „Mazda 3“, dėl ko įvyko susidūrimas su minėtu automobiliu. Dėl įvykio gailisi. Nukentėjusiosios pareikštą ieškinį pripažįsta dalinai, nes jo manymu ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis. Jo, kaip taksisto, pajamos yra nedidelės ir sudaro apie 2000 Lt. Gyvena kartu su sugyventine bei jos nepilnamečiu, 16 metų vaiku bei motina, kuriais rūpinasi ir jiems padeda. Savo turto neturi, butas priklauso sugyventinei.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog eismo įvykio metu V. L. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (T.1, b.l. 34).

Apklaustas teisme nukentėjusysis D. L. paaiškino, jog įvykio dieną kvietė taksi automobilį. Minėtu automobiliu važiavo į centrą 5-iese, vairuotojas, jis pats, A. B., E. D., G. N.. Įvažiavus į Žalgirio – Apkasų – Tuskulėnų – Rinktinės gatvių sankryžą įvyko susidūrimas su automobiliu „Mazda 3“. Jis minėtą automobilį pastebėjo tik smūgio metu, nes būten tuo metu kalbėjosi. Eismo įvykio metu jam buvo prakirsta koja, dėl ko buvo nuvežtas į ligoninę. Žalą jam atlygino „BTA Insurance Company“ draudimas, todėl pretenzijų neturi ir ieškinio nereiškia.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog D. L. nustatyta kairės blauzdos srities muštinė žaizda. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (T.1, b.l. 133-134).

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. B. paaiškino, jog eismo įvykio dieną jam teko naudotis taksi paslaugomis, kurio vairuotojas buvo kaltinamasis V. L.. Važiavo automobiliu “VW Transporter“. Jis sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, prisisegęs saugos diržu. Prie sankryžos pastebėjo mirksintį šviesoforo signalą, saknryža buvo apšviesta, matomumas geras, visi ženklai matėsi, tačiau važiuojant tiesiai, įvažiavo į automobilį „Mazda 3“, kurį pastebėjo tik įvykus susidūrimui. Eismo įvykio metu jam buvo prakirsta galva, dėl ko buvo nuvežtas į ligoninę. Žalą jam atlygino „BTA Insurance Company“ draudimas, todėl pretenzijų kaltinamajam neturi ir ieškinio nereiškia.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog A. B. nustatyta viršugalvio srities muštinė žaizda. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (T.1, b.l. 125-126).

Apklausta teisme nukentėjusioji D. K. paaiškino, jog ji, kartu su G. Ž., kuris vairavo automobilį „Mazda 3“, važiavo Tuskulėnų g., link Apkasų – Rinktinės – Žalgirio –Tuskulėnų gatvių sankryžos. Ji sėdėjo automobilio priekinėje keleivio pusėje. Sankryža buvo gerai apšviesta, važiavo lėtai. Įvažiavus į sankryžą ji pamatė atvažiuojantį automobilį. Įvykus susidūrimui, kas vyko toliau, neatsimena, nes prarado sąmonę. Eismo įvykio metu buvo sužalota, stacionare išbuvo savaitę laiko, buvo nustatyti stuburo, sąnario lūžiai. Pirminis gydymas buvo baigtas 2011 m. balandžio mėn. Gydytojų prognozėmis 5 metus, 2 kartus per metus kas pusmetį privalės atlikinėti reabilitaciją, nes po eismo įvykio jai yra sunku sėdėti, nuolat turi lankytis mankštoje prižiūrint kinezeterapeutui, šiuo metu visas laikas yra skiriamas gydymui.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog D. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, stuburo juosmeninio 5-o slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, kryžkaulio dešinės pusės lūžis, dešinės gūžduobės lūžis. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (T.1, b.l. 114-116).

Apklaustas teisme liudytojas E. D. davė parodymus iš kurių seka, jog 2010-09-25 apie 01.30 val. jis važiavo taksi automobiliu “VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Apkasų gatve. Be jo važiavo dar 3 keleiviai. Artėjant prie Apkasų-Rinktinės-Žalgirio-Tuskulėnų gatvių sankryžos, mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Važiavo šalutiniu keliu. Įvažiuojant į sankryžą, jis norėdamas kažką pasakyti kolegai, pajuto smūgį. Kadangi taksi vairuotojas įvažiavo į sankryžą nepristabdęs automobilio, dėl to sankryžos viduryje įvyko susidūrimas su automobiliu „Mazda 3“. “VW Transporter“ trenkėsi priekiu ir nuo smūgio apvirto ant šono. Jis pats eismo įvykio metu nesusižalojo, į medikus nesikreipė, nukentėjo su juo važiavę D. L., A. B., kurie buvo išvežti į ligoninę. Šio eismo įvykio kaltininku buvo „VW Transporter“ automobilio vairuotojas, kuris nepraleido „Mazda 3“ automobilio.

Teisme apklaustas liudytojas G. N. paaiškino, jog jis kartu su D. L. ir A. B. 2010-09-25 apie 01.30 val. važiavo taksi automobiliu “VW Transporter“, iš Žukausko g. į centrą. Artėjant prie Apkasų – Rinktinės – Žalgirio – Tuskulėnų gatvių sankryžos, kuri buvo apšviesta, o šviesoforai veikė budinčiu režimu, taksi važiuojant šalutiniu keliu, apie 2 sekundes iki susidūrimo, jis pastebėjo automobilį „Mazda 3“. Automobilis “VW Transporter“ susidūrė su automobiliu „Mazda 3“. Nuo susidūrimo automobilis “VW Transporter“ vertėsi ant šono, jis rankos alkūne išdaužė stiklą, jam eismo įvykio metu sužalojimų padarytų nebuvo, į medikus nesikreipė. Dėl įvykio kaltas taksi vairuotojas.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog eismo įvykio metu G. Ž. (transporto priemonės „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas) buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (T.1, b.l. 140).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2010-09-25 03.25 val. atliekant G. Ž. (transporto priemonės „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas) medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad G. Ž. yra blaivus (T.1, b.l. 141).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (T.1, b.l. 4-5), eismo įvykio vietos plane (b.l. 6), fotolentelėse (T.1, b.l. 15-17) užfiksuota, transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Žalgirio g., priešingos krypties eismui skirtoje kelio pusėje užvažiavęs ant skiriamosios salelės priekiniu dešiniu ratu. Transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), guli ant kairio šono Apkasų g. kryptimi.

Pažymoje dėl kelių eismo įvykio (T.1, b.l. 7-8) bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose (T.1, b.l. 9-10, 12-13) nurodyta, kad nereguliuojamojoje Žalgirio – Apkasų – Tuskulėnų – Rinktinės gatvių sankryžoje šalutiniu keliu vairavęs „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad transporto priemonei „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenktas priekinis dešinys sparnas, abi dešinės pusės durelės, stogas, variklio dangtis, abu bamperiai, slenkstis, sudužęs priekinių dešinės pusės durelių stiklas, keleivių durelių veidrodėlis, galinis dešinys žibintas, įbrėžtas galinis dešinys sparnas, įskilęs priekinis stiklas. Apžiūros metu nustatyta, kad transporto priemonei „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlenkta visa kairė pusė, stogas, priekinis dešinys sparnas, sudužęs stoglangis, vairuotojo durelių stiklas, priekinis stiklas, vidurinis kairės pusės stiklas, vairuotojo veidrodėlis, sugadinti abu bamperiai, sudužo abu priekiniai žibintai, posūkio žibintai ir galinis kairys žibintas, įlenktas variklio dangtis, įlenktos galinės durelės, įlenktos galinės dešinės pusės durelės.

Policijos patrulio V. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2010-09-25 apie 01.55 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Žalgirio – Apkasų – Tuskulėnų – Rinktinės gatvių sankryžoje. Atvykus į įvykio vietą buvo rastos susidūrusios transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „VW Transporter“ vairuotojas V. L. paaiškino, kad važiavo Apkasų g. tiesiai link Rinktinės g. ir sankryžoje su Tuskulėnų ir Žalgirio g. nepastebėjo Tuskulėnų g. važiuojančio „Mazda 3“ automobilio. Automobilio „Mazda 3“ vairuotojas paaiškino, kad važiavo Tuskulėnų g. ir per vėlai pastebėjo šalutiniu (Apkasų) keliu važiuojantį „VW Transporter“ bei su juo susidūrė. Įvykio metu nukentėjo „Mazda 3“ keleivė D. K., „VW Transporter“ vairuotojas V. L., bei šios transporto priemonės keleiviai A. B. ir D. L., kurie buvo nuvežti į Lazdynų ligoninę. Abu automobiliai saugojimui nuvežti į UAB „Sauda“ (T.1, b.l. 18).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios KET, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija). V. L. yra kaltinamas pažeidęs KET 158 punkto reikalavimus. KET 158 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog D. K. nustatyti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, specialisto išvadoja Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog A. B. nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. L. nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo būtent kaltinamojo V. L. padarytas KET 158 punkto pažeidimas, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą ir nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisme kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino, jo veikos padarymą ir kaltę patvirtina, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialistų išvados dėl kaltinamojo ir transporto priemonės „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo blaivumo duomenys, nukentėjusiųjų D. K., D. L., A. B. bei liudytojų E. D. ir G. N. parodymai, apie tai, jog V. L. vairuodamas transporto priemonę „VW Transporter“ buvo neatidus ir neatsargus ir artėdamas prie Apkasų – Tuskulėnų – Rinktinės – Žalgirio gatvių sankryžos šalutiniu keliu Apkasų gatve, nepraleido pagrindiniu keliu, t.y. Tuskulėnų gatve, prie sankryžos artėjančio automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė su juo.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. L., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 158 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta 3 nukentėjusiųjų sveikata. V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir atitinka neatsargaus nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis anksčiau teistas 8 kartus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kuomet pažeidus KET nukentėjusiajam buvo sukeltas apysunkis kūno sužalojimas, kurį paliko be pagalbos, o už šios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo atimta ir teisė vairuoti transporto priemones (T.1, b.l. 62-65), eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (T.1, b.l. 83-100), dirba. V. L. 1985 m. gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2010-12-21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nėra duomenų apie tai, kad V. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste. Jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neturi, todėl skirti V. L. teismo psichiatrinę ekspertizę pagrindo nėra (b.l. 108). Kaltinamasis teisme atsiprašė nukentėjusiųjų, nurodė, jog kiek galės, tiek atlygins nukentėjusiajai padarytą žalą, taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes įvertina tai, kad yra V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į tai, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais kaltinamajam skirtos bausmės – baudos savo tikslų nepasiekė, V. L. skirtų bausmių - baudų bausmės buvo keičiamos arešto bei viešųjų darbų bausmėmis, į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, ir mano, kad bausmės tikslai šioje byloje bus pasiekti paskyrus V. L. arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. V. L. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamasis yra eilę kartų baustas administracine tvarka už KET, bei 2002-03-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, kuomet pažeidęs KET nukentėjusiajam buvo sukeltas apysunkis kūno sužalojimas, kurį V. L. paliko be pagalbos ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo atimta ir teisė vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę elgėsi labai neatsakingai, šio eismo įvykio metu buvo sužalota trijų nukentėjusiųjų sveikata, jo daromi pažeidimai yra pavojingi, todėl teismas mano, kad būtina taikyti BK 68 str. ir uždrausti V. L. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatytinas 1 metų 6 mėnesių draudimo naudotis šia teise terminas.

Nukentėjusioji D. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo jį tenkinti. Teisme nukentėjusioji D. K. paaiškino, jog „BTA Insurance Company“ draudimas jai atlygino tik dalį žalos, kadangi nuomonės išsiskyrė dėl sanatorinio gydymo, jo trukmės, lovadienio kainos. Prašo priteisti turtinę žalą už visą sanatorinio gydymo laikotarpį, kadangi būtent dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, ji patyrė traumas, ko pasekoje turėjo nenumatytų išlaidų, skirtų gydymui bei reabilitacijai. Nurodo, jog reabilitacija po traumos vyko etapais. Raebilitaciniu laikotarpiu gydymas vyko Druskininkų sanatorijoje “Eglė”, nes kitos sanatorijos dėl jos esamos sveikatos būklės nepriėmė, kadangi ji buvo gulintis ir nevaikštantis ligonis, vėliau judėjimas buvo ribotas, nes teko vaikščioti su ramentais. Tik Druskininkų sanatorijoje visos procedūros buvo viename pastate, todėl nesutinka su civilinio atsakovo išreikšta pozicija, jog medicininė reabilitacija, tęsiant gydymą, galėjo būti suteikta ir kitose tokio pobūdžio gydimo įstaigose, kuriose įkainiai už tas pačias procedūras yra gerokai mažesni. Pažymėjo, jog medicininė reabilitacija Druskininkų sanatorijoje “Eglė” nebuvo prabangos dalykas, o sudarytos sąlygos visas procedūras atlikti vienoje vietoje.

Iš byloje esančio civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pranešimo (T. 2, b.l. 33,34) bei teisme duotų civilinio atsakovo atstovo J. K. paaiškinimų seka, jog vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 1 d. atsakingas draudikas D. K. išmokėjo maksimalų išmokos dydį 2250 eurų, t.y. 7768,80 Lt, neturtinei žalai atlyginti ir 27162 Lt turtinei žalai atlyginti. Turtinė žala atlyginta pagal 6 nukentėjusiosios D. K. prašymus. Prieštaravimų bei pretenzijų dėl išmokos dydžio draudimas iš nukentėjusiosios negavo. Ūmiuoju ligos laikotarpiu, kuomet nukentėjusiajai D. K. buvo apsunkintas judėjimas, draudimo bendrovė ne ginčo tvarka išmokėjo tiesiai UAB „Eglės + Sanatorijai" 4260Lt. Už poūminį laikotarpį bendra UAB „Eglės + Sanatorijoje" pateikta sąskaita buvo 7623Lt, tačiau ši suma buvo mažinama, kadangi šioje sąskaitoje buvo nurodyta, jog reabilitacinis gydymas nukentėjusiosios pageidavimu bus tęsiamas 33 dienas, tuo tarpu nukentėjusiąją gydžiusi gydytoja patvirtino, jog pagal sveikatos būklę būtų reikalingas 20 dienų reabilitacinis gydymo laikotarpis. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas nukentėjusiajai kompensuoti tik už tą gydymosi sanatorijoje laikotarpį, kuris, kaip patvirtino sanatorijoje dirbanti gydytoja, buvo pripažintas būtinu. Mano, jog apie reabilitacijos tęsimą specializuotoje stacionarinėje reabilitacijos įstaigoje turėtų spręsti ne pats sužalojimus patyręs asmuo, o jį gydantis gydytojas įvertinęs gydomo paciento sveikatos būklę bei sužalojimų sunkumą.Taip pat priimant sprendimą tenkinti nukentėjusiosios prašymą dalinai buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai reikalinga medicininė reabilitacija gali būti suteikta ir kitose tokio pobūdžio gydymo įstaigose, kuriose įkainiai už tas pačias procedūras yra gerokai mažesni, nei nukentėjusiosios pasirinktoje sanatorijoje. Jų draudimo ekspertams surinkus informaciją apie kitose panašaus pobūdžio gydymo įstaigose atliekamas procedūras bei jų įkainius, pabendravus su Valstybinės ligonių kasos specialistais buvo priimtas sprendimas kompensuoti už 20 dienų reabilitacinį gydymosi laikotarpį baziniais sanatorinio – kurortinio gydymo įkainiais už vieną lovadienį mokant po 119,44Lt. Nurodo, jog nukentėjusiajai žala yra pilnai atlyginta.

Iš byloje esančių nukentėjusiosios pateiktų sąskaitų matyti, jog už reabilitacinį gydymą laikotarpiu nuo 2011-01-24 iki 2011-02-04 mokėtina suma sudaro – 2236,08 Lt; nuo 2011-02-04 iki 2011-02-16 – 2439,36 Lt; nuo 201-02-28 iki 2011-03-11 – 869 Lt. Iš „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pranešimo bei pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad draudimas nukentėjusiajai už sanatorijos paslaugas apmokėjo nuo 2011-01-24 už 20 dienų, po 119,44 Lt, viso 2388,80 Lt. Tuo tarpu mokėtina suma už visą virš paminėtą laikotarpį sudaro 5544,44 Lt. Įvertinęs nukentėjusios pateiktus ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, liečiančius pareikštą ieškinį dėl likusios nesumokėtos turtinės žalos atlyginimo už reabilitacinį gydymą sanatorijoje, bei atsižvelgiant į tai, jog traumas nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo veiksmais sukelto eismo įvykio, dėl ko ūmiuoju ir poūminiu laitotarpiu nukentėjusioji tapo gulinčiu ir nevaikštančiu, vėliau riboto judėjimo ligoniu, teismas konstatuoja, jog turtinė žala įrodyta pateiktais dokumentais ir likusi neišmokėta turtinė žala, kurią sudaro 3155,64 Lt suma priteistina iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje. Už sanatorinio gydymo laikotarpį nuo 2011-10-11 iki 2011-10-21, minėtoji draudimo bendrovė nukentėjusiajai pervedė 1194,40 Lt sumą už 10 dienų, po 119,44 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji teismui nepateikė šio laikotarpio gydimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, kad ieškinys dėl likusios nesumokėtos turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-10-11 iki 2011-10-21 nėra įrodytas.

Nukentėjusioji prašo atlyginti 100 000 Lt neturtinę žalą. Nurodo, jog būtent V. L. veiksmų pasekoje jai buvo padaryta neturtinė žala. Sveikatos sužalojimus, skausmus ji jaučia iki šiol. Iki kaltinamojo veiksmais jai padarytų sužalojimų ji dirbo “(duomenys neskelbtini)” su stambiais verslo klientais, dėl patirtų sužalojimų buvo priversta atsisakyti mėgstamo darbo, dėl ko tikslingai siekė mokslų, apriboti darbo krūvį, buvo priversta dirbti po ligos pusė etato, atsisakyti stažuotės Švedijoje, neteko galimybės kilti karjeros laiptais bei gerinti savo gyvenimo sąlygas. Dėl sužalojimų priversta nuolat gerti nuskausminamuosius vaistus, žymiai suprastėjo atmintis, dėl jaučiamų skausmų pasidarė dirgli, pablogėjo gyvenimo kokybė. Šiuo metu dirba tame pačiame banke, pilną darbo dieną, tačiau visai kitokio pobūdžio darbą. Apmokėjimas išliko tas pats, tačiau karjeros perspektyvos absoliučiai pasikeitė. Dėl šio eismo įvykio pasekmių jaučia didelį stresą važiuodama automobiliu. Be to, gydytojų prognozėmis ji 5 metus, 2 kartus per metus, kas pusmetį, privalės atlikinėti reabilitaciją, nes po eismo įvykio jai yra sunku sėdėti, nuolat turi lankytis mankštoje prižiūrint specialistams, šiuo metu visas laikas yra skiriamas gydymui. Prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų V. L., UAB “(duomenys neskelbtini)” ir „BTA Insurance Company“ draudimo likusią neišmokėtą turtinę žalą už sanatorinį gydymą bei 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis vairavo automobilį blaivus, anksčiau teistas 8 kartus, baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus. Jo nusikalstama veika sukėlė padarinius – nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiama į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, stresą, jos amžių, turėtus nepatogumus, patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, prarastas karjeros galimybes. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo priversta atsisakyti mėgstamo darbo, dėl ko tikslingai buvo siekusi mokslų, apriboti savo darbo krūvį, buvo priversta dirbti po ligos pusė etato, atsisakyti stažuotės Švedijoje, neteko galimybės kilti karjeros laiptais bei gerinti savo gyvenimo sąlygas. Dėl sužalojimų priversta nuolat gerti nuskausminamuosius vaistus, žymiai suprastėjo atmintis, dėl jaučiamų skausmų pasidarė dirgli, pablogėjo gyvenimo kokybė. Šiuo metu dirba tame pačiame banke, pilną darbo dieną, tačiau visai kitokio pobūdžio darbą, absoliučiai pasikeitė karjeros perspektyvos. Dėl šio eismo įvykio pasekmių jaučia didelį stresą važiuodama automobiliu, gydytojų prognozėmis gydimas užsitęs dėl eismo įvykio metu patirtų stuburo juosmeninio 5-o slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžio, kryžkaulio dešinės pusės lūžio, dešinės gūžduobės lūžio. Įvertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis: šiuo metu jis dirba, gyvena kartu su sugyventine bei jos nepilnamečiu, 16 metų vaiku bei motina, kuriais rūpinasi ir jiems padeda. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010). Tačiau teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios palinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusiajai yra padarytas stuburo juosmeninio 5-o slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, kryžkaulio dešinės pusės lūžis, dešinės gūžduobės lūžis, dėl ko ji iki šiol jaučia padarytų sužalojimų pasekmes, o ateityje nukentėjusiajai padaryti sužalojimai gali atsiliepti gyvenant visavertį gyvenimą. Neturtinę žalą nukentėjusioji prašo priteisti iš iš civilinių atsakovų V. L., UAB “(duomenys neskelbtini)” ir „BTA Insurance Company“. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusiajai draudimo bendrovė atlygino maksimalią 2250 eurų (7768,80 Lt) neturtinę žalą, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis V. L. eismo įvykio metu UAB “(duomenys neskelbtini)” nedirbo (t.1, b.l. 254,255), šias aplinkybes patvirtina ir SODROS pažyma (t.1, b.l. 252,253). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes likusi neturtinė žala yra priteistina iš kaltinamojo V. L.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant jai iš kaltinamojo V. L. – 10000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir skirti jam 30 parų arešto bausmę, bausmę atliekant pataisos namų arešto skyriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 metams 6 mėnesiams uždrausti V. L. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įvykdymo momento.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios D. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusiosios D. K. naudai iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 3155,64 litų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiosios D. K. naudai iš V. L. 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.