Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-903-878/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-26
Bylos Nr.
1-903-878/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31913-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-903-878/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31913-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 26 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikas baigėsi 2019 m. balandžio 24 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. J. 2019 m. liepos 27 d. apie 18.29 val. Alytuje, Vilties gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, A. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog 2019 m. liepos 27 d. namuose (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholį. Apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo perstatyti prie namų stovėjusį draugės V. A. automobilį „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), todėl, V. A. nematant, pasiėmė automobilio raktelį ir jį perstatė. Jam perstačius automobilį ir greta jo rūkant, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie teigė matę, kad jis vairavo, bei pasiūlė jam pasitikrinti neblaivumą. Jis prisipažino vairavęs automobilį neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas (b. l.) 58).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, V. A. parodė, jog A. J. yra jos sugyventinis. V. A. turi jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ji su A. J. buvo namuose, A. J. buvo girtas. Jai nežinant, A. J. pasiėmė jos automobilio raktus ir išėjo, nesakė, kur eina. Po kurio laiko per langą ji pamatė, kad A. J. važinėja su jos automobiliu po aikštelę. Tuomet ji iš karto išėjo į lauką, galvojo atimti raktelius, nes žinojo, kad A. J. neblaivus ir neturi teisės vairuoti. Išėjusi į kiemą, pamatė, kad A. J. su automobiliu apgadino kelio ženklą, netrukus atvažiavo ir policijos pareigūnai, kurie A. J. sulaikė. Jos automobilį pareigūnai išvežė į saugojimo aikštelę, o A. J. uždarė į areštinę. Vėliau A. J. jai sakė, kad norėjo tik perstatyti automobilį. Dėl automobilio A. J. pretenzijų neturi, tačiau tokio jo poelgio nepateisina, jis automobilio raktelius pasiėmė jai nežinant (b. l. 42–44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, L. V. parodė, jog 2019 m. liepos 27 d. apie 19.30 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), kieme išgirdo automobilio akceleratoriaus skleidžiamą didelį garsą. Pasižiūrėjęs pro langą, pamatė, kaip automobilis „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė kelio ženklą. Tada automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, pasižiūrėjęs, kad apgadino kelio ženklą ir automobilį, automobilį pastatė aikštelėje. L. V. paskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė automobilį vairavusį asmenį. Vairuotojas galimai buvo neblaivus, nes sunkiai orientavosi aplinkoje, sunkiai paėjo (b. l. 47–49).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūno R. K. tarnybinio pranešimo dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam matyti, jog 2019 m. liepos 27 d. apie 18.32 val. gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur galimai neblaivus vairuotojas ruošiasi važiuoti su automobiliu „C. V.“. Apie 18.39 val. atvykus nurodytu adresu, automobilyje nieko nebuvo, o iš bendrojo pagalbos centro buvo gauta papildoma informacija, kad tas automobilis apgadino aikštelėje kelio ženklą, o vairuotojas, pastatęs automobilį aikštelėje, iš eismo įvykio pasišalino. Paskambinus automobilio savininkei V. A., ji atėjo kartu su A. J., kuris, kaip vėliau nustatyta, vairavo automobilį „Chrysler“. Pirmuoju patikrinimu alkoholio kiekio matuokliu A. J. buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, o apie 19.51 val. testą pakartojus, nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Nustatyta, kad A. J. apie 18.29 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,11 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Chrysler“ ir, manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, apgadino kelio ženklą Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir kelio ženklas (b. l. 5)

Iš 2019 m. liepos 27 d. apžiūros protokolo ir nuotraukų lentelės matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta Alytuje, Vilties g. bei automobilis „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–16).

Iš 2019 m. liepos 27 d. Alytaus AVPK neblaivumo nustatymo akto matyti, jog A. J. alkoholio kiekio matuokliu 19.25 val. buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, o 19.51 val. – 2,14 promilių neblaivumas. A. J. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 17).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos dėl registruotos kelių transporto priemonės matyti, jog keleivinio automobilio „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkė yra V. A. (b. l. 19).

Iš valstybės įmonės „Emprekis“ pažymos matyti, jog automobilio „C. V.“ vidutinė transporto priemonės kaina 2019 m. liepos mėnesį Lietuvoje buvo 630 eurų (b. l. 23).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 27 d. buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Alytaus r. sav., Užubalių k., Ūdrijos kelias 24 (b. l. 18). Alytaus AVPK pateiktoje pažymoje apie patirtas proceso išlaidas nurodyta, jog minėto automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas automobilio savininkas atlygino, todėl Alytaus AVPK nereiškia civilinio ieškinio (b. l. 29–37).

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. J. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos trukme (b. l. 104–109), tačiau teismo nesaisto prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. J. padarė nesunkią nusikalstamą, veikdamas tiesiogine tyčia veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. J. anksčiau jau du kartus teistas, tarp jų ir už analogiško nusikaltimo – vairavimo esant vidutiniam girtumo laipsniui - padarymą bei disponavimą suklastotu dokumentu – vairuotojo pažymėjimu (b. l. 66–69), daugybę kartų baustas administracine tvarka, tarp jų ir už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, paskirtų baudų nemoka (b. l. 83–91). Kaltinamasis dirba (b. l. 82), (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 95), tačiau, atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę nustatyta, jog A. J. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b. l. 98–103). A. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. J. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Sprendžiant bausmės trukmės klausimą, šiuo atveju lemiamą reikšmę turi neigiama A. J. asmenybė. A. J. užvairavimą neblaiviam anksčiau jau teistas, teistumas neišnykęs, be to, jis už vairavimą neblaiviam ir neturint tam teisės ne kartą baustas ir administracine tvarka. Tai rodo, kad A. J. prieš tai buvusios bausmės jokios įtakos nepadarė, jis ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, visiškai nėra linkęs taisytis, nedaro jokių tinkamų išvadų, todėl prokurorės siūloma galutinė arešto trukmė – 28 paros arešto yra per švelni, ja šiuo atveju nebūtų įgyvendintas teisingumo principas bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tik tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmę, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus A. J. areštą 60 parų. Kaltinamojo A. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 27 d. 19.29 val. iki 2019 m. liepos 28 d. 13.00 val. (b. l. 54–55, 59). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į A. J. paskirtą bausmę.

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. J. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir išieškoti iš A. J. konfiskuoto turto – automobilio „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs A. J. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes: tyčia vairavo automobilį neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti jam yra atimta, taip pat į A. J. asmenybę: dėl vairavimo esant neblaiviam ir disponavimo suklastotu dokumentu – vairuotojo pažymėjimu jau yra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą neturint teisės ir neblaiviam, už perdavimą vairuoti automobilį asmeniui, neturinčiam tam teisės, sprendžia, jog prokurorės siūloma mažesnė nei vidurkis – tik 2 metų specialiosios teisės atėmimo trukmė yra per švelni. Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirtis bus visiškai įgyvendinta tik kaltinamajam paskyrus uždraudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, ilgesniam nei įstatyme numatytas termino vidurkis laikotarpiui – 4 metams.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti <....>. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „C. V.“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo A. J., yra nusikaltimo padarymo priemonė. Minėta transporto priemonė priklauso jo sugyventinei V. A., su kuria jie kartu gyvena kelerius metus, veda bendrą ūkį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. A. žinojo arba turėjo žinoti, kad šis automobilis, leidus jį vairuoti A. J., bus panaudotas nusikaltimui padaryti, tai yra, kad A. J. šį automobilį vairuos būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės. A. J. neblaivus vairuoja jau nebe pirmą kartą, jis 2018 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas dėl to, kad vairavo tai pačiai V. A. tuo metu nuosavybės teise priklausiusį automobilį „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, su padirbtu vairuotojo pažymėjimu. Dėl vairavimo neturint tam teisės jis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Akivaizdu, jog gyvendama su A. J. ir vesdama su juo bendrą ūkį, matydama jo gyvenimo būdą bei žinodama, kad A. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, o anksčiau jau yra vairavęs jos automobilį būdamas neblaivus, V. A. privalėjo užtikrinti, kad automobilio rakteliai nebūtų A. J. pasiekiamoje vietoje ir jis negalėtų minėtu automobiliu pasinaudoti. Iš liudytojos V. A. parodymų matyti, kad ji įvykio dieną su sugyventiniu buvo namuose, žinojo, kad jis yra girtas. Nors ji teigė, kad per langą pamačiusi, jog sugyventinis važinėja jos automobiliu po aikštelę, išėjo į kiemą atimti raktelių, tą paneigia policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad V. A. atvykę pagal kito asmens pranešimą dėl girto vairavusio A. J. policijos pareigūnai į kiemą telefonu išsikvietė patys. Taigi, automobilio savininkė akivaizdžiai nesiėmė jokių priemonių, kad girtas sugyventinis negalėtų gauti jos automobilio raktelių ir šiuo automobiliu nepasinaudotų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, vietoje prokurorės siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant valstybės naudai iš A. J. konfiskuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, šiuo atveju tikslingiau yra skirti turto konfiskavimą, konfiskuojant V. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60–61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. J. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2019 m. liepos 27 d. 19.29 val. iki 2019 m. liepos 28 d. 13.00 val. laiką (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. J. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti A. J., jog jis po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ne vėliau kaip per 7 dienas darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti A. J., jog jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, 4 (ketveriems) metams;

2) transporto priemonės „C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Transporto priemonė saugoma pas V. A., (duomenys neskelbtini).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. J. ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam A. J., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. J..

Teisėja I. L.