- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 1S-1173-300/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00059-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- M. P.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo nubaustojo asmens M. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, kuria tenkintas Vokietijos Federacinės Respublikos Lioracho (Lörrach) apylinkės teismo prašymas dėl 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu M. P. paskirtos piniginės sankcijos ir teismo proceso išlaidų pripažinimo bei leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vokietijos Federacinės Respublikos Lioracho apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. byloje Nr. 39 Cs 85 Js 1088/12 priimtu nuosprendžiu M. P. skyrė 1500 EUR baudą ir priteisė 60 EUR teismo proceso išlaidų už nusikaltimą dėl pavojingo kūno sužalojimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 224 paragrafo 1 pastraipoje 4 numeryje, 21 paragrafe, o būtent už tai, kad jis, 2012 m. vasario 1 d., apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties autobusų stotele, netoliese (duomenys neskelbtini) banko, kartu su E. B., bendra tyčia, be jokios pateisinamos priežasties, sužeidė O. A., tai yra, M. P. laikė O. A. už kairės rankos, kad E. B. galėtų jį mušti, trenkdamas ne mažiau nei du kartus O. A. į krūtinę, dėl ko O. A. patyrė fizinį skausmą. M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (2012-02-01, 00.36 val. jam nustatytos 1,92 promilės girtumo), dėl to jo gebėjimas suvokti atliekamų veiksmų neteisingumą buvo ribotas.
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi tenkino Vokietijos Federacinės Respublikos Lioracho (Lörrach) apylinkės teismo prašymą dėl 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu M. P. paskirtos piniginės sankcijos ir teismo proceso išlaidų pripažinimo bei leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą ir pripažino Vokietijos Federacinės Respublikos Lioracho apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu byloje Nr. 39 Cs 85 Js 1088/12 M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtą 1500 EUR piniginę sankciją ir iš jo priteistas 60 EUR teismo proceso išlaidas, iš viso – 1560 EUR, ekvivalentas nacionaline valiuta – 5386,37 Lt bei leido vykdyti pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus. Į M. P. paskirtą baudą įskaitė sulaikymo metu paimtus 460 EUR ir laikė, kad M. P. yra sumokėjęs 460 EUR (1588,29 Lt) baudos. M. P. įpareigotas likusią nesumokėtą baudos dalį 1100 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 3798,08 Lt) sumokėti per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo, sumokant į Lietuvos valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nubaustas asmuo M. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį.
Skunde nurodo, kad Vokietijos Federacines Respublikos Lorracho apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d., bylos Nr. 39 Cs 85 Js 1088/12, nuosprendis yra neteisėtas ir buvo priimtas jam nedalyvaujant ir nesuteikiant galimybes jį apskųsti. Taip pat nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti bei suprasti bylos esmę, kadangi jis nekalba vokiečių kalba. Apelianto teigimu, jis kreipėsi į Lietuvos ambasadą, tačiau vertėjo teisinės gynybos paslaugos jam suteiktos nebuvo, apie procesą tinkamai informuotas taip pat nebuvo, jam nebuvo paaiškinta, kokiu pagrindu jis yra suimtas, jo prašymai skirti vertėją nebuvo išgirsti, o visos jo pinigines lėšos – 460 eurų buvo konfiskuotos, ir tuo, apelianto teigimu, buvo grubiai pažeistos jo, kaip Europos ir Lietuvos piliečio žmogaus teisės. Dėl to, kas paminėta, mano, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos reglamentą šis Vokietijos Federacines Respublikos Lioracho apylinkės teismo, bylos Nr. 39 Cs 85 Js 1088/12, nuosprendis yra neteisėtas, tai jo vykdymas Lietuvoje taip pat yra neteisėtas. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankciją nėra numatyta piniginė bauda, todėl jos vykdymas pažeistų ne tik Europos Žmogaus Teisių Konvenciją Lietuvos Respublikos įstatymus, bet ir Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 2005 m. vasario 24 d. dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 313 straipsnio „Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai“ dalį, suteikdama jam tik 5 dienas apskųsti šią neteisėtą nutartį, tuo parodydama savo šališkumą. Be kita ko, apeliantas prašo atsižvelgti į jo nemokumą ir finansine padėtį – bedarbis, neturi jokių įplaukų, ir yra finansiškai nepajėgus iš esmės įvykdyti šią neteisėtą Vokietijos Federacines Respublikos Lioracho apylinkes teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 365¹ straipsnio 1 dalis reglamentuoja Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir sąlygas.
Pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 6 straipsnį, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.
Kaip matyti iš Liudijimo, nurodyto Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnyje, Vokietijos Federacinės Respublikos Lioracho apylinkės teismas, 2012 m. birželio 12 d., byloje Nr. 39 Cs 85 Js 1088/12 priimtu nuosprendžiu M. P. skyrė 1500 EUR baudą ir priteisė 60 EUR teismo proceso išlaidų už nusikaltimą dėl pavojingo kūno sužalojimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 224 paragrafo 1 pastraipoje 4 numeryje, 21 paragrafe. Taigi M. P. Lioracho apylinkės teismo nuosprendžiu nubaustas už nusikaltimą, kuris patenka į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų sąrašą – grasinimas ir smurto veiksmai prieš asmenis, įskaitant smurtą sporto renginių metu.
Taip pat, priešingai deklaratyviems apelianto teiginiams, kad Lorracho apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d., bylos Nr. 39 Cs 85 Js 1088/12, nuosprendis yra neteisėtas, nes buvo priimtas jam nedalyvaujant ir nesuteikiant galimybės jį apskųsti, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, Liudijimas, kuris patvirtintas kompetetingo sprendimą priėmusios valstybės pareigūno (24 b. l.) ir kuriame nurodyta, kad M. P. asmeniškai ar per atstovą buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus, taip pat jis pats ar per atstovą, kompetetingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę, tai paneigia (23 b. l.). Taigi apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo abejoti Liudijimu, kuris patvirtintas kompetetingo sprendimą priėmusios valstybės pareigūno (24 b. l.) tikrumu ir tikėti asmens, siekiančio palengvinti savo teisinę padėtį teiginiais apie tariamus proceso pažeidimus.
Remdamasis išdėstytu bei tuo, kad Liorracho apylinkės teismas piniginę sankciją M. P. skyrė dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę pripažįstama nusikaltimu, paskirta bauda yra didesnė už Tarybos pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies „h“ punkte nustatytą 70 EUR sumą ir nagrinėjamoje byloje nenustatęs Tarybos pamatiniame sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos Lioracho apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžio, aukštesnės instancijos pripažįsta, kad egzistuoja Tarybos pamatiniame sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos piniginės sankcijos (taip pat su tuo neatskiriamai susijusių teismo proceso išlaidų) pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje sąlygos.
Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta piniginė bauda, tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Liudijime, nurodytame Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnyje, nurodyta, kad sprendimą priėmusi valstybė neleidžia sprendimą vykdančiai valstybei taikyti alternatyvią sankciją, jei visiškai ar iš dalies neįmanoma vykdyti sprendimo dėl finansinės baudos paskyrimo, bei tai, kad 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendime 2005/214/TVR nenurodyta, jog už nusikaltimą turi būti numatyta analogiška sankcija, sprendžia, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Liorracho apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendis pripažintas ir leistas vykdyti teisėtai pagrįstai.
Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, susijęs su, jo nuomone, priimtu neteisingu apylinkės teismo sprendimu, kad Šiaulių apylinkes teismo teisėja Rima Gudienė grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 313 straipsnio „Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai“ dalį, suteikdama jam tik 5 dienas apskųsti šią neteisėtą nutartį, tuo parodydama savo šališkumą, ne tik kad nepagrįstas bet ir nesudaro nušalinimo pagrindo, numatyto BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atkreiptinas nubaustojo asmens dėmesys, kad sutinkamai su BPK 365¹ straipsnio 7 dalimi, 364 straipsni 3 dalimi, teismo nutartį pripažinti piniginę sankciją ar atsisakyti pripažinti piniginę sankciją prokuroras, nubaustas asmuo ar jo gynėjas gali skųsti šio kodekso 364 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. per 5 dienas, kas teisingai ir nurodyta skundžiamoje nutartyje (48 b. l.). Taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nutartyje padarytos išvados. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas ar padarė kitus apelianto skunde nurodytus pažeidimus. Todėl tai, kad nubaustas asmuo nesutinka su teisėjos sprendimais, yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, neparemta jokiais objektyviais teisiškai reikšmingais duomenimis ir tai nereiškia, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir yra neteisėta bei nepagrįsta.
Remdamasi išdėstytais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nubaustojo asmens M. P. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.