Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2018-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-654/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-02-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
1A-149-654/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45231-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė, Alenas Piesliakas
Advokatai
Viktoras Muravskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-654/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45231-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. S. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro skundą dėl 2017 m. lapkričio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukta. V. S. pagal laidavimą perduotas laiduotojui K. S., nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams. V. S. paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina. V. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę (automobilį) „Toyota Carina“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

V. S. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jo tėvui K. S., priklausantį automobilį Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,00 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras prašo 2017 m. lapkričio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 5 punktu iš V. S. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Toyota Carina valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 960 eurų. Prokuroras nurodo, kad apeliacinis skundas teikiamas dalyje dėl BK 72 straipsnio netaikymo. Apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio, numatančio turto konfiskavimą ir nepagrįstai nekonfiskavo automobilio Toyota Carina valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 960 eurų, iš V. S. valstybės naudai. K. S. priklausantis automobilis Toyota Carina, kurį įvykio metu vairavo V. S., yra ne priemonė nusikalstamai veikai padaryti ar palengvinti jos padarymą, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas blaiviems ir turintiems teisę vairuoti asmenims nėra įstatymo uždraustas. Veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, todėl transporto priemonė, kaip daiktas, šiuo atveju yra nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis konfiskuotinas– priverstinai, neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytus konfiskuotino turto požymius. Tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuojama šio turto vertę atitinkanti pinigų suma.Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad V. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vairuodamas automobili Toyota Carina. Akivaizdu, kad be transporto priemonės V. S. objektyviai nebūtų galėjęs atlikti jam inkriminuotų veiksmų ir šiame kontekste automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri buvo tiesiogiai panaudota šiai nusikalstamai veikai padaryti. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Teismų praktikoje yra numatyta, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas. Transporto priemonių vairavimo ar mokymo vairuoti, kai kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kriminalizavimu buvo siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nėra įmanomas.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. V. S. ir jo gynėjas advokatas V. Muravskis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, 2017 m. lapkričio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo netaikymo keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.Šioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo klausimas asmeniui, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius, faktines aplinkybes aiškino kaip leidžiančias šioje situacijoje nekonfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės vertės. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad automobilis naudojamas šeimos reikmėms, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis neturėjo ilgalaikio siekio naudoti automobilį – siekė tik jį apsukti. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokuroras apeliaciniame skunde pripažįsta, kad automobilis šiuo atveju gali būti konfiskuotas, tačiau pirmosios instancijos teismas nekonfiskavo jo dėl išvardintų motyvų. Teismas nagrinėja skundo argumentus, ar pirmosios instancijos teismo pateikti sprendimo motyvai atitinka BK 72 straipsnio nuostatas ir leidžia šioje byloje netaikyti konfiskavimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 nutarime pabrėžta, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.Šioje byloje pirmosios instancijos teismo pateikti motyvai neveda prie išvados, kad turto konfiskavimas šioje byloje būtų toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Teismo pateikti turto konfiskavimo netaikymo argumentai, kad automobilis naudojamas šeimos reikmėms, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis neturėjo ilgalaikio siekio naudoti automobilį – siekė tik jį apsukti, neveda prie padarytos išvados, yra dviprasmiški ir neįtikinami, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad automobilis naudojamas visos šeimos reikmėms – taip apklausiamas teisme nurodė V. S.. Tačiau apklaustas teisme liudytojas K. S. paaiškino, kad daugiausia automobiliu naudojasi V. S., važiuoja juo į darbą. Pirmosios instancijos teismas patikėjo V. S. parodymais, tačiau nekreipė dėmesio į K. S. parodymus. Naudodamas šį argumentą teismas nesiaiškino, ar šeima turi kitų automobilių, kuriais gali naudotis. Nuosprendyje trūksta motyvų, kodėl teismas mano, kad konfiskavus automobilį nukentės kiti šeimos nariai ir neanalizavo, kaip tai paveiktų jų gyvenimą. Jei tai visos šeimos naudojamas automobilis, tiek V. S., tiek kiti šeimos nariai pasielgė labai neatsakingai leisdami vairuoti neblaiviam asmeniui, kuomet įvykio vietoje buvo kitų šeimos narių, kurie buvo blaivūs ir galėjo vairuoti. Apklaustas teisme nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo negalėjo paaiškinti, kodėl automobilį vairavo jis, kai buvo kitų tai padaryti galėjusių žmonių. Pirmosios instancijos teismas manė, kad šis nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis neturėjo ilgalaikio siekio naudoti automobilį, siekė tik jį apsukti. Kolegijos nuomone, šis motyvas irgi nepagrindžia turto konfiskavimo netaikymo. Apklaustas teisme V. S. paaiškino, kad išvažiavo į gatvę apsisukti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad išvažiavo į gatvę apsisukti ir įvažiuoti į kiemą priekiu, nes reikėjo iškrauti skardas. Tačiau tokie paaiškinimai yra abejotini. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis stovi važiuojamojoje kelio dalyje, prie jo nėra įvažiavimo į kiemą, šalia nėra namo, automobilyje nėra skardos, kurią neva ketino iškrauti automobilio vairuotojas. Nėra aiškus atsitiktinumo motyvas. V. S. sėdo vairuoti transporto priemonę neatsitiktinai. Kaip jis pats paaiškino, jis gėrė iš vakaro, porą stikliukų degtinės išgėrė ryte, todėl aiškiai suprato, kad yra neblaivus. Jam nustatytas 2 promilių girtumas yra pakankamai sunkus ir jis negalėjo laikyti savęs blaiviu ir nejausti girtumo. Nepaisant to, jis vairavo transporto priemonę ir tokių jo veiksmų kolegija negali laikyti atsitiktiniais. Valstybė įvairiais būdais šviečia vairuotojus apie vairavimo esant neblaiviam pavojus, V. S. turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl jis suprato, kad yra neblaivus, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir norėjo taip elgtis. Kolegija mano, kad sprendimas netaikyti turto konfiskavimo motyvuojant tik pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais neatitinka BK 72 straipsnio paskirties ir tikslų.Šioje byloje pirmosios instancijos teismo išnagrinėta nusikalstama veika niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. V. S. vairavo transporto priemonę kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Jis vairavo gyvenamojoje vietoje, kurioje yra ir kitų žmonių. Dėl girtumo sumažėjo jo dėmesys ir reakcija, taip jis vairuodamas automobilį kėlė pavojų kitiems gyventojams bei sau. Jau ilgą laiką valstybė skiria didelį dėmesį girtų vairuotojų visuomenei keliamiems pavojams viešinti, vykdo politiką šviesti vairuotojus, kad jie nevairuotų apsvaigę, tačiau V. S. į tai neatkreipė jokio dėmesio ir nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių. Šioje byloje padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant jį su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat jo asmenybė, nėra išskirtiniai, kad pritaikyti turto konfiskavimą būtų neteisinga ar neproporcinga, nėra jokių itin svarbių aplinkybių, rodančių šios priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumą. Vertinant proporcingumą, kolegijos nuomone, neproporcinga, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kyla lengvesnės pasekmės nei būtų kilusios padarius švelnesnį tokio paties pobūdžio administracinį nusižengimą. Tokios nuobaudos iškreipia teisės sistemą, skatina daryti sunkesnius pažeidimus, kadangi už jų padarymą teismų yra skiriamos švelnesnės nuobaudos. Šioje byloje po pirmosios instancijos teismo sprendimo V. S. pritaikyta tik viena pasekmė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 1 metų laikotarpiui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Vairuojant transporto priemonę nesunkiai apsvaigus jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir paskirta bauda, o vairavus transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis buvo paskirtas tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Skunde prokuroras, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, prašo konfiskuoti turto vertę – 960 eurų. Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis, kuris, kaip matyti iš bylos aplinkybių, kartu su K. S. yra automobilio savininkas, prašė konfiskuoti ne automobilio vertę, o patį automobilį. Tokį pat prašymą teisme išreiškė ir K. S.. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. yra automobilio bendrasavininkas, tik teisiškai automobilis registruotas K. S. vardu, kolegija mano, kad šioje byloje konfiskuotinas automobilis, o ne jo vertė.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Pakeisti 2017 m. lapkričio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti automobilį „Toyota Carina“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:Virginija LiudvinavičienėVirginija NorkūnaitėAlenas Piesliakas