- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- 1-106-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-011-1-21562-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, lietuvis, LR pilietis, gyv. B. k., V. sen., A. r., pensininkas, turintis neįgalumą, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2016 metų gegužės 7 dieną apie 20 val. savo namuose, esančiuose A. r., V. sen., B. k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,66 prom.), tarpusavio konflikto metu, iš pykčio suduodamas vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam V. O. į krūtinės sritį padarė nukentėjusiajam krūtinės ląstos kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su dešinės vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei trauminiu šoku po nukraujavimo, dėl ko nukentėjusysis 2016 m. gegužės 8 d. A. ligoninėje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė V. O..
Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jo žmona A. D. gulėjo ligoninėje, jis su pažįstama O. P. namuose sodino daržus. Namuose buvo ir žmonos sūnus V. O., tačiau jis dirbti nepadėjo. Baigęs darbus grįžo namo, norėjo baigti virti šuniui ėdalą, tačiau iš savo kambario atėjęs V. O. ėmė priekaištauti, kodėl ėdalas neišvirtas anksčiau, nuvijo jį nuo krosnies sakydamas, kad duos į šoną, du kartus pastūmė. Jis nenugriuvo, nuėjęs atsistojo prie stalo, o V. O. atsisėdo prie stalo ant suoliuko. Išsigando jo, nes prieš 5 dienas V. O. supykęs dėl to, kad buvo paprašytas padėti nuvežti malkas pirčiai, jam sudavė kelis smūgius į kairį šoną, pastūmė, dėl ko jis krisdamas ir atsitrenkdamas į karučio rėmą stipriai susitrenkė kairį šoną, todėl įvykio dieną po V. O. veiksmų – pastūmimo ir grasinimo duoti į šoną susijaudino, nežinojo ką daryti. Nukentėjęs tuo metu bandė paimti jį už rankos, tai pasikeldavo, tai vėl atsisėsdavo, suprato, kad reikia nuo jo gintis, kad vėl nesulaužytų šonkaulių, todėl paėmęs nuo stalo peilį norėjo durti į petį, pagąsdinti, kad nebūtų mušamas, tačiau durdamas pataikė į krūtinę, nes tuo metu nukentėjęs kėlėsi nuo suolo. Dūręs peiliu numetė jį ant stalo ir išėjo į lauką. Dūrio momento gerai nepamena. Po to iš O. P. sužinojo, kad atvažiuos greitoji pagalba. Nuėjęs į kambarį pamatė V. O. gulintį lovoje, atvykę medikai jį išvežė. Nužudyti V. O. nenorėjo, dūrė, nes bijojo, kad bus stumdomas ir mušamas, be to buvo supykęs dėl V. O. elgesio – priekaištų, kas jį sunervino. Tą dieną su O. P. buvo išgėręs 0.5 litro degtinės, dūrio peiliu metu O. P. virtuvėje nematė. Jei nebūtų išgėręs, peiliu nebūtų dūręs, būtų išėjęs į lauką. Alkoholiu nepiktnaudžiaudavo, priklausomybės neturėjo, išgerdavo alaus, jei kas atveždavo.
Nukentėjęs jo namuose gyveno apie 16 metų, nuo tada, kai susipažino ir apsigyveno su A. D., paskutinius du metus gydėsi nuo alkoholizmo Kaune, grįžo du mėnesiai iki įvykio. Santykiai su juo buvo geri, tik jis neklausydavo, kai reikdavo dirbti ūkio darbus, tuomet būdavo piktas. V. O. pragyvendavo iš jo ir žmonos pajamų. Ikiteisminio metu jo parodymuose gali būti netikslumų dėl pavartoto alkoholio, nežino, ar gerai pamena visas aplinkybes. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus A. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodė vietą savo gyvenamo namo kambaryje, kurioje su O. P. gėrė degtinę, vietą virtuvėje, kur jis stovėjo prie krosnies, norėdamas virti ėdalą šuniui ir vietą, kur tuo metu jį bardamas dėl neužkurtos krosnies stovėjo V. O., vietą, kurioje pamatė gulintį peilį, vietą, į kurią dūrė ir dūrimo būdą, lovą, kurioje po dūrio matė gulintį V. O. (b.l. 203-210).
Iš specialisto išvados matyti, kad A. D. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (b.l. 174).
Iš 2016-05-10 Utenos ligoninės pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad A. D. diagnozuota būklė po krūtinės ląstos traumos (prieš 10 d.) (b.l.176).
Iš asmens blaivumo testo rodmenų matyti, kad 2016-05-07 20:53 val. A. D. nustatytas 1,66 promilės girtumas (b.l. 161).
Nukentėjusioji A. D. parodė, kad su A. D. jo mirusių tėvų namuose gyvena 15 metų, kartu gyveno ir jos sūnus iš pirmos santuokos S. O.. Sūnus gaudavo invalidumo pašalpą dėl plaučių ligos, oficialiai nedirbo, užsidirbdavo pas žmones dirbdamas pavienius darbus, visi trys pragyveno iš pašalpų. Vyras su jos sūnumi pasibardavo, tačiau nesimušdavo, niekada to nėra mačiusi, jei būtų mačiusi, būtų išskyrusi. Kaltinamais niekada prieš nieką jokio smurto nenaudojo, sūnus taip pat. Vyras išgerdavo alaus, tačiau nedažnai, nebuvo alkoholikas, išgėręs netriukšmaudavo. Sūnus alkoholio negėrė 5 metus, buvo gydomas nuo priklausomybės, iki gydymo labai girtaudavo. Savaitę iki įvykio vyras grįžo išgėręs ir užsipuolė sūnų, kad jis skolingas jo draugui, dėl ko V. O. puolęs nustūmė jį nuo sofos, dėl ko A. D. nukrito. Kitą dieną sakė, kad skauda šoną. Tą šoną jam skauda nuolat, jei kas pažeidžia, dėl senos traumos – arklys buvo sulaužęs šonkaulius ir koją. Įvykio metu ji gulėjo ligoninėje, nieko nematė. A. D. paleidus iš suėmimo kalbėjo su juo, jis pasakojo, kad nužudyti V. O. nenorėjo, nepamena dūrio peiliu momento, buvo aptemęs protas, sakė norėjęs durti į petį, kodėl dūrė į krūtinę, nepaaiškino, gailėjosi, kodėl neišėjo į lauką, iki šiol netiki, kad nužudė V. O.. Šiuo metu santykiai su vyru normalūs. Turi dar vieną sūnų, tačiau jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir grįžta retai, nesant namuose vyro, viena neišgyvens, yra invalidė, priklausoma nuo insulino, turi daug nepagydomų ligų, gyventi kur kitur neturi galimybės.
Ikiteisminiame tyrime vyro charakterį apibūdino kitaip, nes buvo pikta dėl sūnaus mirties, dabar supranta, kad sūnaus vis tiek nebesusigrąžins. Civilinio ieškinio atsisako, kaltinamajam atleidžia, prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės.
Liudytoja O. P. parodė, kad įvykio dieną buvo D. namuose, draugės A. D. prašymu padėjo sėti daržus, nes pastaroji sunkiai sirgo, gulėjo ligoninėje. Darže dirbo su A. D., A. D. sūnus V. O. namuose ruošė valgį. Matė, kad A. D. užsijuosęs platų diržą, klausė, kam jis. A. D. atsakė, kad skauda šoną, skundėsi, kad V. O. jį senioką stumdo, minėjo, kad matyt vėl lūžo šonkauliai. Kas konkrečiai nutiko, neaiškino. Pietų metu A. D. pavaišino alumi. Baigus darbus su A. D. išgėrė degtinės, po to jis ruošėsi ūkyje, ji žiūrėjo televizorių. V. O. kambaryje geriant degtinę nebuvo. Netrukus išgirdo, kaip V. O. pakeltu tonu sako „ką, o tu negalėjai pečiaus užkurti?“. Pagalvojo, kad jie susiginčijo, ką į šiuos žodžius atsakė A. D., negirdėjo. Netrukus išgirdo V. O. sakant „ką, peilį? mesk peilį“, todėl po tokių žodžių nuėjo į virtuvę. Pamatė stovintį A. D., o V. O. sėdėjo netoli krosnies susiėmęs krūtinę, ją paprašė kviesti greitąją. Ji skambino, o A. D. stovėjo išsigandęs, buvo nesavo būsenoje, šoke. Klausė V. O. kas nutiko. Jis pakėlė baltinius, matėsi kraujo čiurkšlelė, suprato, kad tai dūris, paskambinusi viską pasakė medikams, laukė jų atvykstant. Klausė A. D., kaip čia nutiko, tačiau jis nieko nepaaiškino, buvo išsigandęs, lyg žadą praradęs. V. O. iki įvykio pažinojo kaip ramų, tylų žmogų, jis kartais užsukdavo pas ją į svečius. Būnat svečiuose pas D. girdėdavo, kad A. D. ant jo pykdavo, kad nedirba namuose, tačiau A. D. nėra mačiusi agresyvaus, jis tik bambėdavo ant V. O., muštynių nekeldavo. Jų šeimoje tarpusavio konfliktų nematė, draugė A. D. taip pat apie tai nėra pasakojusi, iš jos sakymų tik žino, kad išgėręs A. D. eidavo miegoti, netriukšmaudavo. Atvykus policijai A. D. pasakė, kad dūrė jis, kodėl dūrė, nepaaiškino. Policijai atvažiavus, virtuvėje ant spintelės buvo keli peiliai.
Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus O. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodė vietą A. D. gyvenamo namo kambaryje, kurioje su A. D. gėrė degtinę, vietą virtuvėje, kur prie krosnies ant krėslo matė sėdintį ir už krūtinės susiėmusį V. O., bei vietą V. O. kambaryje, kurioje matė kraujo dėmelių (b.l. 130-135).
Liudytoja R. T. parodė, kad kaip medikė vyko pagal gautą pranešimą dėl vyriškiui perdurtos krūtinės. Netoli įvykio vietos kelyje juos pasitiko moteris, rankos mostu parodė kur sukti į kiemą. Namo kambaryje ant lovos aukštielninkas gulėjo vyras, jo drabužiai buvo kruvini. Vyras buvo sąmoningas, iš žaizdos į išorę tuo metu nekraujavo. Klausiant apie skausmą jis linkčiojo, atsakinėjo minimaliai. Apie sužalojimo aplinkybes neklausė, nes matė faktą - kad perdurta krūtinė, jo būklė buvo sunki. Kambaryje buvo ir kaltinamasis, ar jis buvo blaivas, nežino, kvapo neužuodė, arti nebuvo priėjusi, jis nekalbėjo. Paprašė jo rasti sužalotojo asmens dokumentą, tačiau jis dokumento nerado, nežino, ar jis suprato ko buvo prašomas. Jo nestebėjo, bet matė, kad jis lyg sutrikęs, buvo lėtas. Suteikė skubią pagalbą ir sužalotą vyriškį išvežė į ligoninę. Kaltinamasis dar padėjo nešti neštuvus iki automobilio ir įkelti sužalotąjį į automobilį.
Liudytojas G. G. parodė, kad kaip pareigūnas vyko į įvykį dėl sužaloto asmens. Nuvykus į įvykio vietą rado medikus, greitosios pagalbos automobilyje buvo nukentėjęs. Jis negalėjo paaiškinti kas nutiko. Medicinos darbuotoja pasakė, kad jo būklė sunki, išvežė jį į ligoninę. Šalia greitosios automobilio stovėjo vyriškis ir moteris. Vyriškis paaiškino, kad įvyko konfliktas, jis dūrė nukentėjusiajam. Pasakojo ir apie ankstesnius konfliktus su nukentėjusiu, tačiau jo aiškinimai buvo nerišlūs, padriki. Aiškinosi su juo kaip dūrė, kuo. Jis pasakojo, kad peiliu, po to ėjo kartu su juo į kambarį, apžiūrėjo įvykio vietą. Aiškinantis apie įrankį, kuriuo dūrė, vyriškis negalėjo nurodyti. Atvykus ekspertui, iš virtuvėje esančių daiktų buvo paimtas galimai nusikaltimo įrankis. Apžiūros metu nustatė, kad galimai ant peilio ašmenų galėjo būti kraujas. Peilis buvo išimtas. Įvykio vietoje buvusi moteris paaiškino, kad ji buvo kitame kambaryje, girdėjo konfliktą, bet nieko nematė. Matė, kad tiek vyras, tiek moteris pasimetę, sunkiai viską aiškino. Jiems nustatė girtumą.
Iš 2016 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra A. raj. V. sen., B. k. esančiame mediniame geltoname nuosavame name. Namo virtuvėje, kairėje pusėje stovi virtuvinės spintelės, ant pirmos iš jų indaujoje sudėti stalo įrankiai, šalia indas su nešvariais įrankiais. Prie jo padėti trys peiliai. Pirmo nuo indo peilio rankena raudonos spalvos, ant jo ašmenų matyti raudonos spalvos dėmės. Peilis paimamas iš įvykio vietos. Iš virtuvės yra įėjimas į kambarį, apstatytą baldais. Kambario dešinėje pusėje stovi išskleista sofa-lova, užtiesta rudos spalvos paklode su gėlėmis. Ant lovos kompiuteris, ant lovos patalynės matyti dėmės, panašios į kraują, kurios užfiksuotos prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridedamose fotonuotraukose. Raudonos spalvos dėmės matyti ir ant guminių šlepečių, padėtų prie spintos ant žemės, bei kambario viduryje ant grindų. Daugiau nusikaltimo pėdsakų neužfiksuota. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu iš įvykio vietos ( V. O. kambario) buvo paimtos guminės šlepetės, su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują, lovos užtiesalo ir paklodės iškarpos su dėmėmis panašiomis į kraują, bei 5 vnt. peilių iš virtuvės. Įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai, bei savanoriško daiktų pateikimo metu A. D. pateiktas peilis, priduoti saugojimui į Utenos AVPK saugojimo patalpą, kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 20-33,34-40, 42, 92-95 ).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. O. lavone nustatyta krūtinės ląstos kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda su dešinės vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio viršutinės skilties pažeidimu. Šie sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti vienašmenis peilis, vienu trauminiu poveikiu paveikus krūtinės ląstos priekinį paviršių iš priekio į nugarą, iš kairės į dešinę ir aukštyn - tai rodo apie 7,5 cm ilgio žaizdos kanalo eiga, neužilgo iki greitosios medicinos pagalbos iškvietimo, t.y. 2016-05-07, 20:04 val. Nustatyti sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. V. O. mirė nuo krūtinės ląstos kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos su dešinės vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu (klinikiniais duomenimis dešinėje krūtinplėvės ertmėje rasta 4 litrai kraujo), trauminiu šoku po nukraujavimo (b.l. 52-54).
Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. O. krūtinės ląstos priekinėje sienoje nustatytos kiauryminės durtinės -pjautinės žaizdos ilgis 2,5 cm. kanalo gylis apie 7,5cm. (b.l. 57).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. O. kraujyje alkoholio nerasta (b.l. 49).
Iš 2016 m. gegužės 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio metu V. O. vilkėti drabužiai – kelnės, marškinėliai, apatinės kelnaitės, kuriuos policijos pareigūnams 2016 m. gegužės 8 d. pateikė slaugytoja R. Š.. Apžiūros metu nustatyta, kad ant kelnių ties juosmeniu matyti raudonos spalvos dėmė, marškinėliai priekinėje pusėje perkirpti nuo apačios iki viršaus. Daiktai po apžiūros priduoti saugojimui į Utenos AVPK saugojimo patalpą, kvito Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 67-73 ).
Aukščiau nurodytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad V. O. mirė dėl jam padaryto durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės sužalojimo su dešinės vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei trauminiu šoku po nukraujavimo. Byloje nėra jokių kaltinamojo A. D. parodymus, kad būtent jis, įdurdamas peiliu į krūtinės sritį, padarė šį sužalojimą V. O., paneigiančių įrodymų, o jo nurodomą aplinkybę, kad šį sužalojimą padarė durdamas peiliu, visiškai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, jog sužalojimas padarytas duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti vienašmenis peilis. Kad ne koks nors kitas asmuo, o būtent kaltinamasis padarė V. O. sužalojimą, lėmusį pastarojo mirtį, iš esmės patvirtina liudytojos O. P. parodymai, kuri buvo A. D. namuose įvykio metu, girdėjo virtuvėje esančio nukentėjusiojo liepimą mesti peilį, nuėjusi į virtuvę matė V. O. sėdintį prie krosnies ir susiėmusį už krūtinės, o šalia stovintį A. D., kur be jų daugiau pašalinių asmenų nebuvo, o klausiant nukentėjusį kas atsitiko, pastarajam pakėlus marškinėlius pamatė kraujo čiurkšlelė, dėl ko suprato, kad tai dūrio žymė. Kad būtent A. D. padarė aptariamą sužalojimą netiesiogiai patvirtina ir liudytojos R. T., atvykusios suteikti sužalotam V. O. medicininės pagalbos parodymai, kad nukentėjusio krūtinėje matė dūrio žymę, o namuose, kuriuose jis buvo, buvo pasimetęs kaltinamasis ir moteris, sutikusi juos prie kelio, bei G. G. parodymai, kad atvykus į įvykio vietą A. D. prisipažino dūręs nukentėjusiajam.
Taigi, aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad V. O. mirties priežastimi buvo A. D. jam padarytas durtinis pjautinis sužalojimas peiliu.
Jokios aiškios tokio savo poelgio priežasties A. D. nenurodė parodydamas, kad tuo metu V. O. buvo prie jo, reiškė pretenzijas dėl neužkurtos krosnies ir neišvirto ėdalo šuniui bei stumtelėjo, o jis supykęs dėl reiškiamų pretenzijų ir ankstesnių konfliktinių situacijų, kurių metu buvo stumdomas V. O., paėmė peilį norėdamas durti į petį, kad nebūtų daugiau engiamas, tačiau durdamas pataikė V. O. į krūtinę. Taigi, A. D. nenurodė, kad V. O. veiksmai įvykio metu būtų kėlę kokią nors realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei ir, kad jis būtų turėjęs pagrindą gintis, kas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad A. D. sužalojo V. O. tyčia, dėl tarpusavyje kilusio žodinio konflikto.
Kadangi A. D. V. O. sužalojimą padarė durdamas peiliu į pavojingą gyvybei kūno vietą ir sužalodamas vidaus organus akivaizdu, jog jis suprato, kad tokiu savo veiksmu kelia realų pavojų V. O. gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kad gyvybei pavojingas sužalojimas V. O. padarytas vienu veiksmu, po kurio nukentėjusiajam buvo iškviesta medicininė pagalba, daroma išvada, kad kaltinamasis jo nusikalstamos veikos išdavoje atsiradusių pasekmių – V. O. mirties – nenorėjo, tačiau tyčia peiliu durdamas jam į gyvybei pavojingą kūno vietą tokioms pasekmėms sąmoningai leido atsirasti, t.y. jis veikė netiesiogine tyčia.
Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad A. D. smūgį peiliu V. O. sudavė tarp jų kilusio konflikto metu, t.y. A. D. kaltė tyčia dėl pykčio nužudžius V. O. visiškai įrodyta ir ši jo veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį.
Šiuo atveju skiriant bausmę A. D. teismas atsižvelgia, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) - kaltinamais apklausiamas ir pats nurodė, kad jei nebūtų išgėręs, kilus ginčui su nukentėjusiuoju būtų išėjęs į lauką.
Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis netiesiogine tyčia padarė sunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę –anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensijinio amžiaus, yra invalidas, pagal gyvenamą vietą charakterizuojama išimtinai teigiamai, žuvusiojo motina jam atleido, civilinio ieškinio atsisakė ir prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės.
Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, taip pat atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios poziciją bausmės kaltinamajam klausimu, A. D. skirtina minimali vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. dėl sūnaus V. O. mirties buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl jai padarytos 1234.13 eurų turtinės ir 500 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, prašė šią sumą priteisti iš A. D.. Teisminio nagrinėjimo metu ji nurodė, kad kaltinamajam atleidžia, civilinio ieškinio atsisako, todėl procesas dėl nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.
Civilinis ieškovas – (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareiškė 1338,51 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 98-99,101).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. O. A. ligoninėje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos dėl A. D. padaryto sužalojimo nuo 2016-05-07 iki mirties 2016-05- ir (duomenys neskelbtini) dėl to turėjo išlaidų, kurios yra pagrįstos byloje kartu su civilinio ieškinio pareiškimu pateiktais dokumentais. Dėl to (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas.
Taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. D. turtui - piniginėms lėšoms esančioms ir įplauksiančioms į "S." AB esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nekilnojamajam turtui - gyvenamam namui, esančiam A. r. sav., V. sen., B. k. registro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, esančiam A. r. sav., V. sen., Ba. k. registro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.
Daiktiniai įrodymai – peiliai, guminės šlepetės, paklodės ir užkloto iškarpos, paimti įvykio vietos apžiūros metu bei A. D. savanoriško daiktų pateikimo metu, taip pat A. D. ir V. O. rūbai, perduoti saugoti į Utenos AVPK saugojimo patalpą (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) yra menkaverčiai, jų teisėti savininkai pasiimti nepageidauja, todėl sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
NUSPRENDĖ:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, jam įsiteisėjus, dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, A. D. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Procesą dėl nukentėjusios A. D. civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš A. D. (duomenys neskelbtini) 1338,51 € (tūkstantį tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 51centus) už V. O. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. D. turtui – piniginėms lėšoms esančioms ir įplauksiančioms į "S." AB esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nekilnojamajam turtui, gyvenamajam namui, esančiam A. r. sav., V. sen., B. k. registro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, esančiam A. r. sav., V. sen., B. k. registro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , palikti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.
Daiktinius įrodymus: peilius, gumines šlepetes, paklodės ir užtiesalo iškarpas, V. O. ir A. D. drabužius, saugomus Utenos AVPK saugojimo patalpoje (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ), sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.