- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- A6.-38-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00004-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Linas Blažulionis
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vaidai Matulionei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S., nuo 2014 m. gegužės 5 d. būdamas UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, susipažinęs su jos finansine padėtimi ir žinodamas, kad ji sunki, finansiniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) didėjo, nuo 2019 m. lapkričio mėn. buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto, iki 2021 m. gruodžio 3 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) iniciatyva įsiteisėjimo dienos) nevykdydamas tuo metu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje ir šiuo metu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), pažeidė kreditorės VMI teises.
Šiais savo veiksmais R. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Linas Blažulionis teismo posėdžio metu prašė administracinę teiseną nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nurodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo dėjo pastangas, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais, visada buvo aktyvus. Pirmą kartą UAB „A“ buvo iškelta bankroto byla 2010 m. kovo 29 d., administratoriumi buvo paskirta UAB „B“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutraukė šią bylą, kadangi buvo padengti visi kreditorių (taip pat ir VMI) finansiniai reikalavimai. Iš perduotų Bendrovei dokumentų nustatyta, kad nutraukus bankroto procesą Bendrovėje turėjo likti finansinio turto (piniginių lėšų) 136 021,53 Eur, kurios turėjo būti grąžintos UAB „A“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi įpareigojo UAB „B“ grąžinti UAB „A“ šį likusį neperduotą turtą ir 2015 m. kovo 31 d. išdavė vykdomąjį raštą, tačiau tas turtas nebuvo grąžintas, o UAB „B“ bankrutavo. Kadangi UAB „B“ buvo apsidraudusi civilinę atsakomybę, UAB „A“ vadovas R. S. kreipėsi į draudimo bendrovę BTA, kad įvykį pripažintų draudiminiu, tačiau tai padaryti atsisakė, todėl buvo kreiptasi į teismą, tačiau kadangi Bendrovė neturėjo pinigų, negalėjo susimokėti žyminio mokesčio, negalėjo įgyvendinti ir minėtos teisės susigrąžinti lėšas. Iki pat 2021 m. sausio 21 d. (paskutinė Vilniaus apygardos teismo nutartis) tikėjosi civilinę bylą laimėti ir gavus pinigus atsiskaityti su VMI. Nutraukus pirmą kartą bankroto bylą, UAB „A“ veiklos nevykdė, vadovas atlyginimo nemokėjo, darbuotojų nesamdė, jokių išlaidų nedidino, tačiau teisminiais procesais siekė išsiieškoti negrąžintas pinigines lėšas, iš kurių būtų padengti visi kiti likę įsiskolinimai. Dar buvo likę ir nekilnojamojo turto įmonėje. Po pirmojo bankroto nebuvo nei dokumentai, nei turtas iš UAB „B“ tinkamai perduoti. Taigi atsakomybėn traukiamas asmuo buvo aktyvus, dėjo pastangas, kad atsiskaitytų su kreditoriais, taip pat ir su VMI. Todėl tai reiškia, kad nebuvo padaryta veika, atitinkanti ANK 120 straipsnyje, numatyto nusižengimo sudėtį. Nebuvo padaryta kreditoriams žala, nepažeistos jų teisės, skolos nedidėjo, įmonės vadovas stengėsi išieškoti skolą ir atsiskaityti su kreditoriais, net ir teisinėms išlaidoms įmonės turtas ir pinigai nebuvo naudojami. UAB „A“ galėjo atsiskaityti tiek su VMI, tiek su kitais kreditoriais turimu turtu, dėl to nebuvo pagrindo manyti, kad įmonė yra nemoki. Turto vertė buvo ženkliai vertingesnė nei nurodyta masiniame vertinime (visa tai matoma iš dabartinio bankroto dokumentų). Galbūt suklaidino įmonės vadovą tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodyta, jog įmonė baigus bankroto bylą yra pilnai atsiskaičiusi, skolų neturi. Galbūt koją pakišo tai, kad įmonės skolų išieškojimui pagalba buvo suteikta iš akcininko K. B. įmonės. Be to, R. S. nurodė, kad kompiuteriu mažai naudojasi, galbūt kažką paspaudė, gal ir nepaspaudė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jau garbaus amžiaus, (duomenys neskelbtini) m. šiuo metu, taip pat VMI siunčiamas pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo ir adresu (duomenys neskelbtini), o ten buvusi Bendrovės bazė, pirmo bankroto metu parduota, galbūt ten kažkas šiuo metu veikia ir kažkas priėmė tą pranešimą ir pasirašė, bet jokios veiklos UAB „A“ tuo adresu nevykdo ir vykdyti negali. Jeigu teismas spręstų, kad veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, šio ANK straipsnio sankcijoje įtvirtinta net ir minimali bauda yra per griežta šiuo atveju, jos paskyrimas pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas administraciniam nusižengimui. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, amžių, dar dirba, kažkokių kitų nuobaudų panašaus pobūdžio nėra turėjęs, spręstina, kad reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti ženkliai mažesnę arba visiškai neskirti baudos. Šiuo atveju nuobaudos tikslai būtų pasiekti net ir neskiriant jokios nuobaudos.
Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos domenų bazės išrašai, duomenys apie juridinį asmenį, VMI vykdytą išieškojimą pagrindžiantys dokumentai (b. l. 6-12), Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. eB2-3063-562/2021, kurioje nutarta iškelti UAB „A“ bankroto bylą (b. l. 4-5), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Byloje nustatyta, kad R. S. (duomenys neskelbtini), t. y. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties byloje Nr. eB2-3063-562/2021, kurioje nutarta iškelti UAB „A“ bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos, buvo šios Bendrovės vadovas (b. l. 6). Be to, Bendrovės mokestinė nepriemoka deklaruota nuo 2011 m. Ji susidarė nuo 2012 m. vasario 13 d. deklaravus 16 137,45 Eur GPM už 2011 m. kovo – gruodžio mėn., nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2021 m. sausio 28 d. deklaravus 963,24 Eur NTM už 2014 – 2020 m. VĮ Registrų centras nepateikti 2011 – 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentai. Paskutinis balansas teiktas už 2009 m. Atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais deklaruoti mokesčiai nebuvo sumokėti, o VMI priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2019 m. lapkričio mėn., tačiau jie buvo nesėkmingi. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl UAB „A“ finansinės padėties bei VMI pareiškime išdėstytos aplinkybės. R. S. nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 5 straipsnio 1 punkte) įtvirtintos pareigos, viena iš UAB „A“ kreditorių – VMI – kreipėsi su prašymu į teismą iškelti Bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB „A“ vadovas R. S. laiku nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 5 straipsnio 1 punkte) nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. ir jo atstovo nurodomos aplinkybės, kad nuo 2010 m. iki 2014 m. buvo vykdomas kitas UAB „A“ bankroto procesas, kurį administravo bankroto administratorius UAB „B“ ir kuris pasibaigus šiam procesui tinkamai neperdavė UAB „A“ (vadovui R. S.) visų finansinės atskaitomybės dokumentų bei nemažos dalies turto, kurį iki pat 2021 m. sausio mėn. bandyta ir tikėtasi atgauti teisminiu keliu, nepaneigia minėtos R. S. pareigos ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atsakomybės už tokios pareigos nevykdymą. Iš R. S. ir jo atstovo teisme duotų paaiškinimų matyti, jog Bendrovės atsiskaitymą su kreditoriais (apie kuriuos iš karto žinojo – Sodra ir savivaldybė, o vėliau ir VMI) jis siejo tikėjimu, kad atgavęs Bendrovės pinigus iš buvusio bankroto administratoriaus UAB „B“ ar jo draudiko, jis padengs visus įsiskolinimus ir galbūt net vykdys veiklą. Tačiau, kaip matyti iš jo paaiškinimų, tokia situacija buvo susiklosčiusi jau geroką laiko tarpą (nuo pat 2015 m.), o savo delsimą R. S. teisino susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visuma. Kaip matyti iš bylos duomenų, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „A“ sąskaitų ir turto buvo vykdomas jau nuo 2019 m. lapkričio mėn., taigi minėta Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų, tačiau iki pat 2021 m. spalio 14 d. (kai VMI kreipėsi pareiškimu į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) nevykdė įstatyme numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“. VMI atstovė teismo posėdžio metu paaiškino ne tik, kodėl mokestinė nepriemoka už 2011 m. (GPM) nebuvo įtraukta į pirmojo bankroto kreditorinį reikalavimą (tai buvo pobankrotiniai einamieji mokesčiai įmonei vykdžius kažkokią veiklą bankroto metu), bet ir kad nuo 2015 m. balandžio mėn. VMI teikė UAB „A“ (vadovui R. S.) elektroniniu būdu ir paštu informaciją apie susidariusią nepriemoką bei 2019 m. ir 2021 m. apie išieškojimą ir nemokumo proceso inicijavimą. Patvirtino, kad su ta informacija buvo susipažinta. Tai, kad R. S. nesidomėjo, nekontroliavo su šia informacija galimai susipažinusių asmenų veiklos, rodo jo neatsakingumą bei abejingumą savo, kaip Bendrovės vadovo, pareigoms. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir nuo pat tapimo vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, R. S. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas ir nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės (VMI) teisės.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), tai, kad pažeidimo R. S. iš esmės nepripažino, į R. S. asmenybę (garbingo amžiaus, senatvės pensininkas, dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebaustas, tačiau yra kitų nusižengimų (b. l. 50–56)). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, jog administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra, kadangi R. S. bei jo atstovas nenurodė ir byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-38-1122/2021.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.