Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-07-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-38-1122/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-07-12
Bylos Nr.
A6.-38-1122/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00004-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. S.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Linas Blažulionis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-38-1122/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00004-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Karolinai Šlapšinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S.,jo atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vaidai Matulionei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., nuo 2014 m. gegužės 5 d. būdamas UAB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, susipažinęs su jos finansine padėtimi ir žinodamas, kad ji sunki, finansiniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) didėjo, nuo 2019 m. lapkričio mėn. buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto, iki 2021 m. gruodžio 3 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) iniciatyva įsiteisėjimo dienos) nevykdydamas tuo metu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje ir šiuo metu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), pažeidė kreditorės VMI teises.

Šiais savo veiksmais R. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „A“ nuo 2010 m. iki 2014 m. jau buvo iškelta bankroto byla (taip pat VMI iniciatyva), o jis pats buvo nušalintas nuo vadovavimo Bendrovei, visą UAB „A“ administravimą vykdė bankroto administratorius UAB „B“, M. A. Ž. ir D. J., kol 2014 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutraukė bankroto bylą, kadangi buvo atsiskaityta su visais kreditoriais. Tačiau nežinojo, kad iš tikrųjų ne su visais – kaip paaiškėjo dabar – nuo 2012 m. nebuvo atsiskaityta su VMI. Nutraukus bankroto bylą, įmonės turtas buvo išparduotas, įmonės bazė su visa technika, žmonės atleisti. Bendrovę atgaivinti tuo metu vilčių dar buvo, kadangi nutraukus bankroto bylą Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi įpareigojo UAB „B“ grąžinti UAB „A“ likusį neperduotą 136 021,53 Eur UAB „A“ priklausantį turtą, tačiau tas turtas nebuvo grąžintas, o UAB „B“ bankrutavo. Kadangi UAB „B“ buvo drausta, tai iš draudimo bendrovės bandyta išsireikalauti tą sumą. Bet nesėkmingai. Iš kreditorių, kurie buvo fiksuoti, apie kuriuos jis žinojo, buvo Sodra ir savivaldybė už žemės nuomą. Tikėjosi iš draudimo gautų pinigų šiuos įsiskolinimus padengti. VMI 16 000 Eur jam yra naujiena. Apie tai nieko nežinojo. Neaišku, kodėl VMI šių pinigų nereikalavo pirmo bankroto metu. Jis toliau Bendrovės veiklos nevykdė, akcininkai visi išsiskirstė, liko tik du akcininkai, jis ir jo partneris, kuris labiau išmanė teisinius dalykus, K. B., (duomenys neskelbtini) vienas iš didžiųjų akcininkų. Jis pats (R. S.) buvo psichologiškai palaužtas, sužlugdytas, žlugo jo, kaip verslininko, gyvenimas, šeimos pinigai buvo investuoti, buvo visų nesuprastas. Jo partneris vis guodė ir tikino, kad gaus dar tą draudiminę išmoką, kad gaus dar kažką iš registruoto turto. Ta viltis buvo gyva iki šios dienos, kai VMI kreipėsi pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos jam iškėlimo. Jis nežinojo apie mokestinę nepriemoką, įmonė veiklos nevykdė, jis negalėjo nieko žinoti, domėtis dėl psichologinės būsenos, sveikatos ir amžiaus. Iš buvusio bankroto administratoriaus visų dokumentų nebuvo atgavę, turėjo dar atestatus veiklai vykdyti, planavo atgavę pinigus iš draudimo ją vykdyti. Visą laiką su partneriu sprendė, kaip įveikti susidariusią situaciją, turėjo kelis susitikimus. Nežino, ar buvo skųstas 2015 m. VMI prašymas išieškoti nepriemoką iš UAB „A“ sąskaitų. Neturi galimybės prisijungti prie „Mano VMI“ ir susipažinti su UAB „A“ teikiamais dokumentais. Kompiuteriu labai mažai naudojosi. Nežino, nefiksavo, ar gavo, ar žinojo apie vykdomus VMI išieškojimus. Negali pasakyti, kad gavo ir ar reagavo į informaciją. Pats buvo labiau juridinis Bendrovės vadovas. Gal atsainiai buvo žiūrima į šitą situaciją. Psichologiškai jis buvo traumuotas, nusviro rankos. Pirmam bankrotui pasibaigus, partnerio buhalterė (R. Š.) padėdavo tvarkyti dokumentus, o jis pats (R. S.) nevadovavo tam reikalui. Laukė teigiamų teismų sprendimų, nes nieko nebuvo, įmonės nebuvo, ji veiklos nuvykdė, nesusiorientavo, o kompiuteriu nelabai ką ir žiūrėjo, gal kas pažiūrėjo iš jo kompiuterio VMI siųstus pranešimus. (Duomenys neskelbtini), buvusi Bendrovės bazė, ją pardavė UAB „B“.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Linas Blažulionis teismo posėdžio metu prašė administracinę teiseną nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nurodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo dėjo pastangas, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais, visada buvo aktyvus. Pirmą kartą UAB „A“ buvo iškelta bankroto byla 2010 m. kovo 29 d., administratoriumi buvo paskirta UAB „B“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutraukė šią bylą, kadangi buvo padengti visi kreditorių (taip pat ir VMI) finansiniai reikalavimai. Iš perduotų Bendrovei dokumentų nustatyta, kad nutraukus bankroto procesą Bendrovėje turėjo likti finansinio turto (piniginių lėšų) 136 021,53 Eur, kurios turėjo būti grąžintos UAB „A“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi įpareigojo UAB „B“ grąžinti UAB „A“ šį likusį neperduotą turtą ir 2015 m. kovo 31 d. išdavė vykdomąjį raštą, tačiau tas turtas nebuvo grąžintas, o UAB „B“ bankrutavo. Kadangi UAB „B“ buvo apsidraudusi civilinę atsakomybę, UAB „A“ vadovas R. S. kreipėsi į draudimo bendrovę BTA, kad įvykį pripažintų draudiminiu, tačiau tai padaryti atsisakė, todėl buvo kreiptasi į teismą, tačiau kadangi Bendrovė neturėjo pinigų, negalėjo susimokėti žyminio mokesčio, negalėjo įgyvendinti ir minėtos teisės susigrąžinti lėšas. Iki pat 2021 m. sausio 21 d. (paskutinė Vilniaus apygardos teismo nutartis) tikėjosi civilinę bylą laimėti ir gavus pinigus atsiskaityti su VMI. Nutraukus pirmą kartą bankroto bylą, UAB „A“ veiklos nevykdė, vadovas atlyginimo nemokėjo, darbuotojų nesamdė, jokių išlaidų nedidino, tačiau teisminiais procesais siekė išsiieškoti negrąžintas pinigines lėšas, iš kurių būtų padengti visi kiti likę įsiskolinimai. Dar buvo likę ir nekilnojamojo turto įmonėje. Po pirmojo bankroto nebuvo nei dokumentai, nei turtas iš UAB „B“ tinkamai perduoti. Taigi atsakomybėn traukiamas asmuo buvo aktyvus, dėjo pastangas, kad atsiskaitytų su kreditoriais, taip pat ir su VMI. Todėl tai reiškia, kad nebuvo padaryta veika, atitinkanti ANK 120 straipsnyje, numatyto nusižengimo sudėtį. Nebuvo padaryta kreditoriams žala, nepažeistos jų teisės, skolos nedidėjo, įmonės vadovas stengėsi išieškoti skolą ir atsiskaityti su kreditoriais, net ir teisinėms išlaidoms įmonės turtas ir pinigai nebuvo naudojami. UAB „A“ galėjo atsiskaityti tiek su VMI, tiek su kitais kreditoriais turimu turtu, dėl to nebuvo pagrindo manyti, kad įmonė yra nemoki. Turto vertė buvo ženkliai vertingesnė nei nurodyta masiniame vertinime (visa tai matoma iš dabartinio bankroto dokumentų). Galbūt suklaidino įmonės vadovą tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodyta, jog įmonė baigus bankroto bylą yra pilnai atsiskaičiusi, skolų neturi. Galbūt koją pakišo tai, kad įmonės skolų išieškojimui pagalba buvo suteikta iš akcininko K. B. įmonės. Be to, R. S. nurodė, kad kompiuteriu mažai naudojasi, galbūt kažką paspaudė, gal ir nepaspaudė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jau garbaus amžiaus, (duomenys neskelbtini) m. šiuo metu, taip pat VMI siunčiamas pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo ir adresu (duomenys neskelbtini), o ten buvusi Bendrovės bazė, pirmo bankroto metu parduota, galbūt ten kažkas šiuo metu veikia ir kažkas priėmė tą pranešimą ir pasirašė, bet jokios veiklos UAB „A“ tuo adresu nevykdo ir vykdyti negali. Jeigu teismas spręstų, kad veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, šio ANK straipsnio sankcijoje įtvirtinta net ir minimali bauda yra per griežta šiuo atveju, jos paskyrimas pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas administraciniam nusižengimui. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, amžių, dar dirba, kažkokių kitų nuobaudų panašaus pobūdžio nėra turėjęs, spręstina, kad reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti ženkliai mažesnę arba visiškai neskirti baudos. Šiuo atveju nuobaudos tikslai būtų pasiekti net ir neskiriant jokios nuobaudos.

VMI atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad VMI teikė kreditorinius reikalavimus UAB „A“ pirmoje bankroto byloje, o 2012 m. gegužės 10 d. pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą ir jame nurodė apie turimą mokestinę prievolę po bankroto bylos pasibaigimo administratoriui. Administratorius į šį VMI raštą atrašė, kad šie einamieji po bankroto mokesčiai susidarė įmonei vykdant iš dalies ūkinę veiklą ir nurodė, kad dėl to teikė mokesčių administratoriui įstatymų nustatyta tvarka finansinės atskaitomybės dokumentus, tiek PVM deklaracijas, pajamų mokesčio, bei privalomojo socialinio draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas ir jos buvo įtrauktos į valstybės biudžeto sumas, kaip ir einamieji mokesčiai, kurie nėra traukiami į kreditorinį reikalavimą, juos moka bankroto administratorius iš bankroto proceso metu gautų pajamų. Tai yra ši mokestinė nepriemoka 2012 m. vasario mėn. susidarė po bankroto, administratorius deklaravo mokesčius ir jie nebuvo įtraukti į kreditorinį reikalavimą, nes tai yra pobankrotiniai, taip vadinamieji einamieji mokesčiai, kuriuos administratorius jau turėjo mokėti. Nuo 2015 m. kovo 26 d. susidarė dar ir nekilnojamojo turto nepriemoka. GPM bankroto proceso metu susidarė, nes įmonė vykdė kažkokią veiklą bei samdė naujus darbuotojus. GPM įeina į naujai samdomus darbuotojus, todėl ši nepriemoka nebuvo traukiama į tuometinį kreditorinį reikalavimą. Priverstinio išieškojimo veiksmai prasidėjo nutraukus pirmą bankrotą, 2015 m. gegužės 29 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę priemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir perdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Pirmas išieškojimo veiksmas nutraukus bankroto bylą buvo 2015 m. gegužės mėn. Ši sprendimą buvęs vadovas skundė Mokestinių ginčų komisijai, bei Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Motyvai labai panašūs kaip ir dabar, kad nežinojo, kad šis kreditorinis reikalavimas turėjo būti įtrauktas ir nurašytas. VMI pateikdama atsiliepimą pridėjo visus dokumentus, visus susirašinėjimus su administratoriumi, administratoriaus raštus, VMI kreditorinius reikalavimus, patvirtindama, kad neturėjo įtraukti į kreditorinį reikalavimą šitos sumos. Administracinė teisena nutraukta, nes buvo praleisti visi terminai pateikti skundą. Visi pranešimai UAB „A“ vadovui buvo siunčiami per „Mano VMI“. Patikrinus sistemoje, matyti, kad tie pranešimai perskaityti, pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 2 d. dokumentas perskaitytas 2015 m. balandžio 6 d., tačiau nesimato, kas perskaitė. Čia nurodytas pranešimas apie nesumokėtas prievoles, 23 000 Eur suma. Taigi tas, kas susipažino, jau 2015 m. balandžio 6 d. žinojo apie mokestinę prievolę, ten buvo nurodyti ir laikotarpiai. Pirmas nurodymas sumokėti įkeltas 2015 m. birželio 1 d., perskaitytas R. Š. 2015 m. birželio 4 d., čia nurašymas nuo sąskaitų. Mokestinių likučių prievolės ataskaita, perskaityta 2016 m. birželio 27 d. 2019 m. ir 2021 m., VMI prieš teikdama pareiškimą teismui, siuntė pranešimus apie inicijuojamą nemokumo procesą, 2019 m. Bendrovė buvo supažindinta ir 2021 m. taip pat buvo siųstas toks pranešimas ir net gi buvo įteiktas, bet Bendrovė nesikreipė į VMI dėl pagalbos, ar susitarimo, ar mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebandė tos mokestinės prievolės padengti dalimis, ieškoti kažkokių susitarimų su VMI. Pranešimas apie nesumokėtus mokesčius buvo 2021 m. gegužės 18 d., perskaitė pats vadovas R. S. 2021 m. gegužės 31 d. Rašoma sistemoje, kad perskaitė pats. Dėl bankroto bylos iškėlimo 2021 m. buvo popierinis dokumentas siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), ir jis buvo įteiktas.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB „A“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo R. S. VMI iniciatyva bendrovei 2021 m. lapkričio 25 d. iškelta bankroto (nemokumo) byla. Įmonė nemoki, jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, nebevykdo veiklos, nebegauna ir ateityje nebegaus pajamų. Bendrovės mokestinė nepriemoka deklaruota nuo 2011 m. VMI priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2019 m. lapkričio mėn., tačiau nesėkmingai. VMI duomenimis, 2022 m. sausio 3 d. UAB „A“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 17 390,94 Eur (b. l. 2–3).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos domenų bazės išrašai, duomenys apie juridinį asmenį, VMI vykdytą išieškojimą pagrindžiantys dokumentai (b. l. 6-12), Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. eB2-3063-562/2021, kurioje nutarta iškelti UAB „A“ bankroto bylą (b. l. 4-5), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui).

ĮBĮ (galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo reglamentuota, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis JANĮ, pakeitęs ĮBĮ, taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą juridiniam asmeniui tapus nemokiam (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 5 d. 1 p., 6 str. 2 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „nemokumo procesas“ vartojama tuomet, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, ir juridinio asmens bankroto procesui (JANĮ 2 str. 23 d.). Tuo tarpu terminas „juridinio asmens bankroto procesas“ (toliau – bankroto procesas) apibrėžiamas kaip visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 str. 4 d.).

Be to, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 str. 2 d.). Juridinio asmens vadovo veiksmai, inicijuojant įmonės nemokumo procesą, numatyti JANĮ 8 straipsnio 1-3 dalyse, iš kurių nuostatų nustatyta, jog pirmiausia tokio juridinio asmens vadovas turi pateikti pranešimą kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnyje reglamentuojamas teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad R. S. (duomenys neskelbtini), t. y. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties byloje Nr. eB2-3063-562/2021, kurioje nutarta iškelti UAB „A“ bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos, buvo šios Bendrovės vadovas (b. l. 6). Be to, Bendrovės mokestinė nepriemoka deklaruota nuo 2011 m. Ji susidarė nuo 2012 m. vasario 13 d. deklaravus 16 137,45 Eur GPM už 2011 m. kovo – gruodžio mėn., nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2021 m. sausio 28 d. deklaravus 963,24 Eur NTM už 2014 – 2020 m. VĮ Registrų centras nepateikti 2011 – 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentai. Paskutinis balansas teiktas už 2009 m. Atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais deklaruoti mokesčiai nebuvo sumokėti, o VMI priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2019 m. lapkričio mėn., tačiau jie buvo nesėkmingi. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl UAB „A“ finansinės padėties bei VMI pareiškime išdėstytos aplinkybės. R. S. nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 5 straipsnio 1 punkte) įtvirtintos pareigos, viena iš UAB „A“ kreditorių – VMI – kreipėsi su prašymu į teismą iškelti Bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB „A“ vadovas R. S. laiku nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 5 straipsnio 1 punkte) nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. ir jo atstovo nurodomos aplinkybės, kad nuo 2010 m. iki 2014 m. buvo vykdomas kitas UAB „A“ bankroto procesas, kurį administravo bankroto administratorius UAB „B“ ir kuris pasibaigus šiam procesui tinkamai neperdavė UAB „A“ (vadovui R. S.) visų finansinės atskaitomybės dokumentų bei nemažos dalies turto, kurį iki pat 2021 m. sausio mėn. bandyta ir tikėtasi atgauti teisminiu keliu, nepaneigia minėtos R. S. pareigos ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atsakomybės už tokios pareigos nevykdymą. Iš R. S. ir jo atstovo teisme duotų paaiškinimų matyti, jog Bendrovės atsiskaitymą su kreditoriais (apie kuriuos iš karto žinojo – Sodra ir savivaldybė, o vėliau ir VMI) jis siejo tikėjimu, kad atgavęs Bendrovės pinigus iš buvusio bankroto administratoriaus UAB „B“ ar jo draudiko, jis padengs visus įsiskolinimus ir galbūt net vykdys veiklą. Tačiau, kaip matyti iš jo paaiškinimų, tokia situacija buvo susiklosčiusi jau geroką laiko tarpą (nuo pat 2015 m.), o savo delsimą R. S. teisino susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visuma. Kaip matyti iš bylos duomenų, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „A“ sąskaitų ir turto buvo vykdomas jau nuo 2019 m. lapkričio mėn., taigi minėta Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų, tačiau iki pat 2021 m. spalio 14 d. (kai VMI kreipėsi pareiškimu į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) nevykdė įstatyme numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“. VMI atstovė teismo posėdžio metu paaiškino ne tik, kodėl mokestinė nepriemoka už 2011 m. (GPM) nebuvo įtraukta į pirmojo bankroto kreditorinį reikalavimą (tai buvo pobankrotiniai einamieji mokesčiai įmonei vykdžius kažkokią veiklą bankroto metu), bet ir kad nuo 2015 m. balandžio mėn. VMI teikė UAB „A“ (vadovui R. S.) elektroniniu būdu ir paštu informaciją apie susidariusią nepriemoką bei 2019 m. ir 2021 m. apie išieškojimą ir nemokumo proceso inicijavimą. Patvirtino, kad su ta informacija buvo susipažinta. Tai, kad R. S. nesidomėjo, nekontroliavo su šia informacija galimai susipažinusių asmenų veiklos, rodo jo neatsakingumą bei abejingumą savo, kaip Bendrovės vadovo, pareigoms. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir nuo pat tapimo vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, R. S. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas ir nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės (VMI) teisės.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), tai, kad pažeidimo R. S. iš esmės nepripažino, į R. S. asmenybę (garbingo amžiaus, senatvės pensininkas, dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebaustas, tačiau yra kitų nusižengimų (b. l. 50–56)). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, jog administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra, kadangi R. S. bei jo atstovas nenurodė ir byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-38-1122/2021.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė